Pasak Petersono tarptautinės ekonomikos instituto eksperto, dėl sprendimo neįvesti karantino ir siekio pritaikyti šalyje kolektyvinio imuniteto strategiją Švedijoje mirtingumas nuo koronaviruso yra daug didesnis nei kaimyninėse Skandinavijos šalyse, kurios įvedė griežtus apribojimus. Mokslininkas pažymi, kad analogiška situacija stebima ir JAV, kuri pirmauja pasaulyje pagal užsikrėtimų ir mirčių nuo infekcijos skaičių.
Paskaičiavus mirčių vienam milijonui gyventojų skaičių paaiškėjo, kad mirtingumas nuo koronaviruso Švedijoje yra šešiskart didesnis nei Danijoje, septyniskart didesnis nei Suomijoje, 12 kartų didesnis nei Norvegijoje ir net 40 proc. viršija mirtingumą JAV.
Priežastis: priklausomumas nuo pasaulinės ekonomikos būklės
Tuo pačiu, karalystė dėl savo pasirinkimo negavo faktiškai jokios ekonominės naudos, kaip buvo tikėtasi. Švedijos centrinio banko duomenimis, šalies BVP per šiuos metus sumažės 4,5 proc., nedarbo lygis šalyje jau išaugo 9 proc. gegužę ir 7,1 proc. gegužę. Danijos valdžia tikisi, kad šalies ekonomika per 2020-uosius susitrauks 4,1 proc., o nedarbo lygis išaugs 4,1-5,6 proc.
J. Kirkegaardo teigimu, ekonomikos susitraukimas Švedijoje paaiškinamas jos priklausomumu nuo tarptautinės prekybos. Nepaisant karantino nepaskelbimo, švedų gamyba sustojo kartu su daugelio kitų šalių verslais dėl sutrikusios tiekimo grandinės. Tai buvo nuspėjama nuo pat koronaviruso krizės pradžios, paaiškino ekspertas.
Europos Komisijos 2020-ųjų birželio prognozėje teigiama, kad Švedijos BVP šiais metais susitrauks 5,3 proc. Danijos BVP sumažės 5,2 proc., Suomijos – 6,3 proc. Bendrai ES ekonomika per šiuos metus neteks 8,3 proc.
