Švedija susirūpino saugumu: Kremliaus agresija verčia modernizuoti kariuomenę

Švedija paskelbė, kad vien per ateinančius 5 metus didins savo karybos išlaidas beveik 40 proc. Maža to, dvigubinamas šauktinių skaičius. Šalis stiprina savo gynybines galimybes dėl augančios įtampos santykiuose su Maskva.

Nebūdama NATO šalimi, tačiau palaikydama glaudžius ryšius su aljansu, Švedija gerokai sumažino savo karines pajėgas po Šaltojo karo pabaigos ir tokiu būdu daugiau lėšų investavo į ekonomikos gerinimą. 

„Mes dabar turime tokia situaciją, kad Rusijos pusė yra pasirengusi panaudoti karines priemones siekiant savo politinių tikslų. Dėl to mums reikia išsiaiškinti naujojoje geopolitinėje situacijoje saugumo srityje“, – „The Guardian“ cituojamas Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas.

Jis taip pat pažymėjo, kad nauji siūlymai numato gynybos biudžeto didinimą 27,5 mlrd. Švedijos kronų (beveik 2,7 mlrd. eurų) iki 2025 metų.

Šiomis lėšomis numatomas karių skaičiaus didinimas nuo 60 iki 90 tūkst., o taip pat sukurti naujas mechanizuotas brigadas, atnaujinant artilerijos pabūklus. 

Išaugęs Rusijos aktyvumas Baltijos jūroje jau pastūmėjo Švediją įgyvendinti skubią ginkluotės atnaujinimo programą, įskaitant ir „Patriot“ raketų įsigijimą iš JAV.

Švedijos karinis laivynas gaus naują povandeninį laivą, jų skaičius išaugs iki penkių, o taip pat bus atnaujinta korvečių flotilė. Kariuomenė ir aviacija gaus modernesnės ginkluotės. 

Be viso to, šauktinių skaičius iki 2025-ųjų bus padidintas iki 8 tūkst. žmonių, lyginant su 2019-aisiais buvusiais 4 tūkst. 

Švedai šauktinių sistemą buvo atšaukusi 2010-aisiais, tačiau nusprendė iš dalies atnaujinti 2017-aisiais. 

Rugpjūtį Stokholmas įteikė Maskvai protestą dėl to, kad du rusų karo laivai įplaukė į Švedijos teritorinius vandenis. Maža to, šalis ne sykį skundėsi dėl savo oro erdvės pažeidimų iš Rusijos pusės. 

Gotlando salos svarba

Šių metų rugsėjo pradžioje Švedijoje įvyko didžiausios per pastaruosius 10 metų karinės pratybos. Jų pagrindinė misija – Gotlando salos, kurios karinė bazė buvo užkonservuota dar 2004-aisiais, gynyba.

REKLAMA

Švedija, po Rusijos agresijos Ukrainoje, dislokavo saloje 300 karių, priešlėktuvinės gynybos sistemas ir naikintuvus. Kariuomenės skaitlingumą saloje, kuri Šaltojo karo metais buvo vienas iš strateginių taškų Baltijos jūroje, žadama tik didinti.

„Karinė kontrolė Gotlande suteikia mums netgi labai didelę įtaką saugumui visame regione. Tai svarbu Baltijos šalims, tai svarbu Suomijai ir, aišku, tai svarbu kontinentinei Švedijai“, – pažymėjo P. Hultqvistas.

Švedija nėra NATO šalis, demonstratyviai išlaikydama savo neutralų statusą. Todėl agresyvūs Rusijos veiksmai galėjo prisidėti prie tokio staigaus noro didinti išlaidas gynybai. Skirtingai nei Baltijos šalys, karinės agresijos atveju Stokholmui tektų remtis savo jėgomis. Aišku, yra pasirašyta bendradarbiavimo su NATO sutartis, tačiau penktasis NATO sutarties straipsnis, kuris garantuoja visoms NATO šalims pagalbą puolimo atveju, nėra savaime suprantamas.

Konfliktas Kalnų Karabache baigėsi kiek netikėta gaida – vietoje galimo ilgus metus trunkančio konflikto, Armėnijai vos po 6 savaičių karo teko pripažinti „pralaimėjimą, nepralaimint“ ir užleisti dalį Kalnų Karabacho teritorijos Azerbaidžanui.


Rašyti komentarą...
V
Vidas Tom
2020-11-15 21:08:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ten irgi lanzbergistai nori pavokti pinigu, todel apgaudineja pasauli. Ant rusu niekas nespjaudo, nes jie isvadavo pasauli.
Atsakyti
-1

H
Hmm
2020-11-16 10:44:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
išvaduotojai kurie kara ir pradejo su naciais :D
Atsakyti
0

L
Leo
2020-11-15 21:04:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Sorosas suklastojo amerikonu rinkimus ir dabar atejo klastoti Svedija. Netikekit
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (14)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų