Atliekas nepaliaujamai gaminanti žmonija vandenynus ima paversti dideliu sąvartynu. Ramiajame vandenyne dreifuoja milijonus tonų sveriantis, nuolat besiplečiantis, vandens gyvūniją žudantis plastiko telkinys. Atlanto vandenyne taip pat plūduriuoja neyrančio plastiko šiukšlių salos. Apie „plastiko sriubos“* keliamą grėsmę ir Baltijos jūros taršą kalbėjomės su danų europarlamentare Anna Rosbach.
Europarlamentarės klausėme, kaip išsrėbti sriubą, kurios prisivirė plastiko epochoje gyvenantis žmogus.
Iš kur atsirado „plastikinė sriuba“?
Nors didelė šios „sriubos“ dalis Ramiajame vandenyne turi kinišką ir japonišką „skonį“, Europa prisideda prie jos virimo Atlanto vandenyne. Ši masė nuolat plečiasi, gilėja ir tirštėja. Nors žemynu jos dar nepavadinsi, šios salos vis gilėja ir jų daugėja. Kinija ir JAV apsimeta neužuodžiančios šios sriubos kvapo.
Kaip šis plaukiojantis sąvartynas veikia jūrų gyvūniją?
Šioje masėje įstringa ir skęsta žuvys, žinduoliai, nedideli banginiai, rykliai. Jei ryklys negali pajudėti, jis nebegali kvėpuoti. Neįtikėtina ir liūdna, tačiau žuvusių ruonių ir delfinų skrandžiuose randama įvairiausių plastikinių žaislų.
Kokias matote išeitis, kokį vaidmenį galėtų suvaidinti kiekvienas iš mūsų? Ką daryti su senais, išmestais žvejybos tinklais?
Reikia, kad susikurtų nauja verslo kryptis, atsirastų įmonių kurios imtųsi šio plastiko surinkimo ir perdirbimo, tai atneštų pelno.
Esu girdėjusi apie danų žveją, kuriam gerokai įkyrėjo tai, kad nebuvo kur dėti panaudotų tinklų. Jis sugalvojo, kaip juos suplėšyti į smulkius skutelius, iš kurių gaminami naujus tinklus. Jis užpatentavo savo išradimą, pradėjo didelį verslą ir po metų tapo milijonieriumi!
Reikia pradėti nuo savęs, nuo savo šeimos. Turi atsirasti laivų savininkų, pasakysiančių sau „nepilsiu teršalų į atvirą jūrą, kadangi užteršiu pajūrį, kuriame maudausi su savo žmona ir vaikais“.
Pažvelkime į kitą aktualią temą – galimybes atgaivinti užterštą Baltijos jūrą...
Ši jūra tokia pažeidžiama, tačiau sustabdyti jos taršos praktiškai neįmanoma. Prisiminkime kad ir cheminėms medžiagoms imlią šimtametę Suomijos popieriaus pramonę. Net jei būtų pasiektas Švedijos, Suomijos ir Danijos susitarimas, tai neišspręs iš Baltarusijos ir Rusijos Baltijos jūrą pasiekiančių teršalų klausimo.
*„Plastiko sriuba“ - terminas taikomas buteliams, kamšteliams, indams, maišeliams, žaislams, sauskelnėms, švirkštams, žiebtuvėliams, dantų šepetėliams, kamuoliams ir tinklams. Tai neyrančio plastiko šiukšlių sankaupos, kurios sunešamos ten, kur susitinka kelios vandenyno srovės. Plastikinis šlamštas patenka į maisto grandinę ir žudo jūros paukščius bei žinduolius.
