JAV sulaikyti rusų šnipai apkeisti į Rusijoje nuteistus Vakarų šalių žvalgybų agentus.
Naujausias tarptautinis šnipinėjimo skandalas baigėsi abiejų šalių sulaikytų žvalgybininkų apsikeitimu. Ne vienos panašios situacijos būta šaltojo karo laikais. Tačiau šį kartą skandalas dėl dešimties Jungtinėse Valstijose sulaikytų rusų šnipų baigėsi neįtikėtinai greitai. Nei Vašingtonas, nei Maskva nenori aštrinti santykių dabar, kai abi šalys demonstratyviai spaudžia „santykių perkrovimo“ mygtuką.
Šnipė gretinosi prie princų
Birželio 27 d. JAV sulaikyta dešimt rusų šnipų, kurie dangstėsi svetimomis pavardėmis, naudojo išradingas priedangas, apsimetę amerikiečiais, įvairių sferų darbuotojais rinko Rusijos išorinės žvalgybos tarnybą dominančią informaciją. Kiek šnipų surinkta informacija buvo svarbi ir naudinga Rusijai, iki šiol neaišku. Amerikiečių žurnalo „Newsweek“ duomenimis, ji neturėjo strateginės reikšmės. Visi kaltinamieji šnipinėjimu Rusijos naudai asmenys daugiausia dėmesio skyrė įtakingų pažinčių užmezgimui, įsiskverbimui į JAV valdančiojo elito asmenų bendravimo ratą.
„Rusijos šnipų pasiekimai nebuvo įspūdingi. O JAV vyriausybė gavo gausų naudingos informacijos derlių. Amerikiečių agentai sekė rusų šnipus, naudodami išorinį stebėjimą, klausydamiesi telefoninių pokalbių, montuodami „blakes“, slapta patekdami į stebimųjų butus. Buvo išaiškinti tikrieji agentų vardai, gyvenamosios vietos, informacijos kodavimo ir perdavimo būdai. Todėl kyla klausimas, kodėl amerikiečių kontržvalgyba ėmėsi drastiškų veiksmų ir suėmė agentus, užuot toliau atidžiai stebėjusi jų darbą. Mūsų duomenimis, vienas iš šnipų, Nju Džersio valstijos gyventojas, dangstęsis Ričardo Merfi o pavarde, rengėsi išvykti iš JAV ir galbūt išsivežti dalį surinktos informacijos. Atrodo, kad sprukti iš Amerikos ketino ir dar bent viena iš rusų šnipų dešimtuko – Ana Čapman (mergautinė pavardė – Kuščenko). Todėl Federalinio tyrimų biuro agentai nusprendė nelaukti, kol rusų šnipai pabėgs iš šalies“, – savą įvykių versiją pateikia žurnalas „Newsweek“.
Grėsė ilgi metai kalėjimo
Tik trys asmenys iš sulaikytų šnipų dešimtuko JAV buvo žinomi savo tikrosiomis pavardėmis – Viki Pelaes, Ana Čapman ir Michailas Semenko. Visi kiti šnipai turėjo padirbtus dokumentus ir dangstėsi svetimomis pavardėmis.
Iš viso į JAV kontržvalgybininkų akiratį pateko 11 asmenų, iš jų dešimt buvo sulaikyti. Vienuoliktasis, Kanados pilietis Kristoferis Robertas Metsosas, buvo sulaikytas Kipre, bet paleistas už užstatą pasislėpė. Šiuo metu paskelbta tarptautinė jo paieška.
Niujorko Manhatano apygardos teisme rusų šnipai nepuolė neigti jiems pateiktų įkalčių ir gana greitai prisipažino šnipinėję Rusijos naudai. JAV generalinė prokuratūra apkaltino suimtuosius ir pinigų plovimu. Už šnipinėjimą suimtiesiems grėsė iki 5 metų nelaisvės, o už pinigų plovimą jie galėjo būti nutiesti kalėti net iki 20 metų.
Tačiau amerikiečiai pagal senokai nusistovėjusią praktiką pasielgė su rusų šnipais labai švelniai. Suimtieji prisipažino šnipinėję Rusijos naudai, o prokuratūra atsiėmė kaltinimą agentams dėl pinigų plovimo.
Jei šiuo metu santykiai tarp Rusijos ir JAV būtų įtempti, rusų šnipams veikiausiai būtų tekę misti amerikietiško kalėjimo duona. Tačiau dabar abi valstybės išgyvena „santykių perkrovimo“ laikotarpį. Todėl labai operatyviai prasidėjo slaptos derybos tarp Kremliaus ir Baltųjų rūmų dėl sulaikytų šnipų perdavimo Rusijai.
JAV teismo sprendimu buvo konfi skuotas rusų agentų turtas, nusavintos sąskaitose buvusios piniginės lėšos. Šnipus nuspręsta deportuoti iš šalies. Į JAV jie vėl galės atvykti tik gavę šios šalies generalinio prokuroro leidimą. Pažeidę šią taisyklę asmenys JAV vėl būtų suimti. JAV teisingumo ministras Erikas Polderis pranešė, kad nuspręsta sulaikytus šnipus perduoti Rusijai. Savo ruožtu Maskva išduos keturis asmenis, nuteistus už šnipinėjimą Vakarų valstybių naudai.
Atsivėrė kalėjimo vartai
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas mainais į dešimt Rusijai dirbusių šnipų iš kalėjimo paleido keturis kalinius – Aleksandrą Zaporožskį, Genadijų Vasilenko, Sergėjų Skripalių ir Igorį Sutiaginą. Šie vyrai, nuteisti už tėvynės išdavimą, šnipinėjimą Vakarų šalių naudai, už grotų jau praleido nuo 5 iki 11 metų. Siekdami būti iškeisti į JAV sulaikytus rusų šnipus, kalėję Rusijos piliečiai pripažino savo kaltę ir parašė malonės prašymus Rusijos prezidentui. Prašymai buvo patenkinti, kaliniai paleisti ir gavo teisę išvykti iš Rusijos kartu su savo šeimų nariais.
JAV valstybės departamento pareigūnai sprendimą iškeisti net dešimt sulaikytų rusų šnipų į keturis kalinčius Vakarų agentus aiškino taip: „Mes nematėme esminės naudos JAV saugumui iš ilgalaikio suimtų Rusijos šnipų kalinimo. Todėl JAV pasinaudojo galimybe išvaduoti keturis asmenis, labai sunkiomis sąlygomis ilgai kalinčius Rusijos kalėjimuose“, – cituoja amerikiečių pareigūnus naujienų agentūra „Infox“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija apsiribojo deklaratyviu pareiškimu, esą „mainai įvykdyti atsižvelgiant į bendrą Rusijos ir JAV santykių kontekstą, siekiant suteikti šiems santykiams naujos dinamikos ir atsižvelgiant į strateginę Rusijos ir JAV partnerystę“.
Dr. Manvydas Vitkūnas