O Tarptautinė energetikos agentūra, bandydama pristabdyti degalų kainų augimą, skelbia apie didžiausią istorijoje naftos rezervų išlaisvinimą.
Tęsiantis karui Irane skelbiama, kad Jungtinės Valstijos į regioną jau permetė „Patriot“ oro gynybos sistemas iš Pietų Korėjos. O Amerikos demokratų senatoriai, išklausę slaptos ataskaitos apie karo eigą, sako ne tik nematantys aiškaus Donaldo Trumpo administracijos plano šiame kare, bet ir bijantys, kad Amerikai gali tekti į Iraną siųsti sausumos karių.
Teheranas, įvairiais duomenimis, turi nuo 2 iki 6 tūkst. įvairaus tipo, daugiausia rusiškų ir kiniškų minų, kurios, jei būtų paklotos, galėtų ilgą laiką trikdyti saugų eismą sąsiauriu.
Amerikai giriantis smūgiais Irano laivams, režimas atakavo kelis laivus netoli Hormūzo.
Ataką patyrė laivas su Tailando vėliava. Iš degančio laivo evakavosi dvi dešimtys jūreivių, dar keli dingo. O prieš tai apie smūgius pranešė ir krovininiai laivai prie JAE krantų, netoli Dubajaus.
Tad kol kas JAV nepavyksta atnaujinti eismo sąsiauriu. Ir Amerikos karo laivai tanklaivių – kaip anksčiau svarstė D. Trumpas – dar nelydi.
Norima pristabdyti kainų šuolį
Hormūzo sąsiauriui sustingus, Tarptautinė energetikos agentūra skelbia apie didžiausią istorijoje – 400 mln. barelių – naftos išleidimą iš rezervų. Agentūra praneša, kad šalys vienbalsiai sutiko pasinaudoti rezervu, o nafta rinką pasieks palaipsniui, pagal poreikį.
„Ir nors tai visiškai neišspręs trūkumo, tai turės didelį efektą pasaulio ekonomikai ir padės sustabdyti naftos kainų augimą“, – sakė „Kpler“ naftos analitikas Naveen Das.
Iranas stengiasi išjungti pagrindines įlankos naftos perdirbimo gamyklas ir sustiprinti Hormūzo kontrolę, darydamas žalą pasaulio ekonomikai.
Tuo metu pats Irano režimas savo naftą ir toliau sėkmingai plukdo sąsiauriu. Jis išgabeno 2 mln. barelių naftos į Kiniją. Per pusantros karo savaitės režimas keliais laivais jau išplukdė 11 mln. barelių naftos.
Teroristinis režimas atsisveikino su nukautais savo karo vadais ir pripažino, kad naujasis režimo lyderis Mojtaba taip pat buvo sužeistas per pirminę Amerikos ir Izraelio ataką vasario 28-ąją.
JAV ir Izraeliui tęsiant karinių taikinių Irane naikinimą, vis daugiau klausimų apie karą ir jo trukmę kyla Amerikoje. Aiškėja, kad per operaciją jau sužeista kone 150 JAV karių. O slaptą ataskaitą apie karo eigą išklausę demokratų senatoriai sako, esą D. Trumpo administracija neturi nei aiškaus karo plano, nei galutinių tikslų.
„Panašu, kad esame pakeliui į Amerikos karių dislokavimą sausumoje Irane, kad pasiektume bet kokius tikslus. Ir ne ką mažesnį nerimą kelia ženklai apie aktyvią Rusijos pagalbą Iranui, keliančią grėsmę amerikiečių gyvybėms. Panašu, kad Rusija aktyviai ir intensyviai padeda mūsų priešui žvalgyba ir galimai kitomis priemonėmis. Ir Kinija galimai padeda Iranui“, – tikino JAV senatorius Richardas Blumenthalas.
Baltieji rūmai, per savaitę jau spėję pakeisti viešus karo tikslus, bando visus raminti. Administracija skelbia, kad D. Trumpas karą gali sustabdyti kada panorėjęs.
„Operacijos baigsis tuomet, kai vyriausiasis vadas nuspręs, jog kariniai tikslai pasiekti ir visiškai įgyvendinti. O Iranas bus visiško, besąlyginio pasidavimo padėtyje – nepaisant to, ar jie tai pripažins“, – kalbėjo Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt.
O regionas ruošiasi konflikto tęsiniui – Turkija perkelia „Patriot“ sistemas arčiau svarbių NATO radarų. Pranešama, kad JAV jau pradėjo į regioną perdislokuoti „Patriot“ oro gynybos sistemas iš Pietų Korėjos.
Amerikietiška Seulo apsauga silpsta kaip tik tuo metu, kai raumenis demonstruoja kitas „blogio ašies“ narys į šiaurę nuo Seulo. Irano ir Rusijos partneris – Šiaurės Korėjos diktatorius skelbia išbandęs strategines sparnuotąsias raketas.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
