Artimieji Rytai. Donaldas Trumpas: JAV neliko „beveik nieko, į ką taikytis“ Irane

Libanas pranešė, kad trečiadienį per Izraelio smūgį šalies pietuose žuvo aštuoni žmonės, o oficialioji žiniasklaida teigė, kad reidas buvo nukreiptas į pastatą, kuriame glaudėsi perkeltos šeimos.

„Izraelio smūgis Tibnino miestui Bint Džbeilo rajone pareikalavo aštuonių žuvusiųjų“, – teigiama Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime, o valstybinė Nacionalinė naujienų agentūra nurodė, kad tarp žuvusiųjų yra penki vienos šeimos nariai.

Už smūgį raketomis „Tomahawk“ pradinei mokyklai Irane atsakingos Jungtinės Valstijos, padariusios klaidą nustatant taikinį, trečiadienį pranešė laikraštis „The New York Times“ (NYT).

Rumunija trečiadienį nusprendė leisti Jungtinėms Valstijoms naudotis oro bazėmis šioje Rytų Europos šalyje, kad būtų papildyti degalų lėktuvai, dalyvaujantys JAV ir Izraelio kare su Iranu, pranešė šalies prezidentas.

Parlamentas patvirtino priemonę po to, kai anksčiau tą pačią dieną ją peržiūrėjo Aukščiausioji nacionalinės gynybos taryba. Prezidentas Nicusoras Danas (Nikušoras Danas) po tarybos posėdžio paskelbtame pareiškime tai pavadino „laikinu Amerikos karinės įrangos ir pajėgų dislokavimu Rumunijoje“.

Šis žingsnis leistų papildyti lėktuvų degalų atsargas ir dislokuoti stebėjimo bei palydovinio ryšio įrangą, sakė N. Danas.

„Tai įranga, kuri didina Rumunijos saugumą“, – sakė N. Danas.

„Norėčiau pabrėžti, kad ši įranga yra gynybinė ir kad ji nėra apginkluota ginklais“, - teigė jis.

Jungtinės Valstijos galės naudotis bazėmis Rumunijoje pradiniam 90 dienų laikotarpiui, naujienų agentūrai AFP sakė oficialus šaltinis.

Kiekvienoje iš dviejų bazių bus papildomai dislokuota 400 JAV karių.

Netoli Juodosios jūros esanti bazė, dar žinoma kaip „MK“, turi didžiausią JAV karinį kontingentą Rumunijoje, svarbioje NATO rytinio flango valstybėje.

Vašingtonui spalį nusprendus išvesti dalį karių iš šalies, liko apie tūkstantį JAV kariškių, iš jų 800 – MK bazėje.

JAV kariuomenė šią bazę naudoja nuo 1999 metų, įskaitant operacijas Irake ir Afganistane.

Rumunijos valdžios institucijos išleidžia daugiau nei du milijardus eurų, kad iki 2040 metų išplėstų bazę ir paverstų ją viena didžiausių Europoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį pažadėjo saugumą naftos tanklaiviams, plaukiantiems per Hormūzo sąsiaurį, Teheranui stiprinant savo kontrolę šiame gyvybiškai svarbiame jūrų kelyje, vykstant JAV ir Izraelio karui su Teheranu.

„Manau, kad pamatysite didelį saugumą, ir tai įvyks labai, labai greitai“, – sakė D. Trumpas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose, paklaustas, kaip jis užtikrins saugumą šiame pasaulinei naftos prekybai itin svarbiame vandens kelyje.

Libanas trečiadienį pranešė, kad per 10 dienų trukusius Izraelio ir „Hezbollah“ kovas Artimųjų Rytų kare žuvusiųjų skaičius pasiekė 634, o daugiau nei 800 tūkst. žmonių užsiregistravo kaip perkeltieji.

Atnaujintus duomenis spaudos konferencijoje pateikęs sveikatos ministras Rakanas Nassereddine'as (Rakanas Naseredinas) teigė, kad tarp žuvusiųjų yra 91 vaikas, o daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių buvo sužeisti.

Socialinių reikalų ministrė Haneen Sayed (Hanen Sajed) pranešė, kad perkeltųjų asmenų, užsiregistravusių ministerijai priklausančioje svetainėje, skaičius pasiekė apie 816 tūkst., įskaitant maždaug 126 tūkst., apsistojusių kolektyviniuose prieglobsčiuose.

Trečiadienį JAV įspėjo Iraną, kad Hormūzo sąsiaurio civiliniai uostai yra laikomi teisėtais taikiniais. Vašingtono teigimu, režimas Teherane juos naudoja karinėms operacijoms.

„Irano režimas naudoja Hormūzo sąsiaurio civilinius uostus karinėms operacijoms, kurios kelia grėsmę tarptautinei laivybai. Civiliniai uostai, naudojami kariniams tikslams, praranda saugomą statusą ir pagal tarptautinę teisę tampa teisėtais kariniais taikiniais“, – teigiama JAV kariuomenės pareiškime.

„(Raginame – ELTA) Irano civilius nedelsiant vengti visų uostų objektų, kuriuose veikia Irano karinės jūrų pajėgos. Irano uostų darbininkai, administracinis personalas ir komercinių laivų įgulos turėtų vengti Irano karinių laivų ir karinės įrangos“, – priduria JAV kariuomenė.

Antradienį JAV pranešė surengusios smūgius, per kuriuos sunaikinta 16 minininkų, kurie galėjo būti panaudoti Persijos įlankos naftos ir dujų eksportui gyvybiškai svarbaus sąsiaurio blokavimui.

ELTA primena, kad karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo po to, kai JAV ir Izraelis vasario 28 d. pradėjo antskrydžius Irane ir nužudė Islamo Respublikos aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei. Iranas į tai atsakė bepiločių orlaivių ir raketų atakomis prieš Izraelį ir JAV interesus regione.

Trečiadienį Irano karinė vadovybė pareiškė, kad kiekvienas laivas ir kiekvienas JAV, Izraeliui ir jų partneriams skirtas naftos krovinys pasaulinei prekybai svarbiame Hormūzo sąsiauryje bus laikomas teisėtu atakų taikiniu.

Apie 30 šalių, įskaitant tas, kurios dislokavo Jungtinių Tautų (JT) taikdarius Libane, trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl atsinaujinusių kovų po to, kai Izraelis surengė smūgius, atsakydamas į „Hezbollah“ atakas.

„Mes, kariais prisidedančios šalys prie JT taikos palaikymo pajėgų Libane, kartu su keliomis kitomis valstybėmis narėmis, reiškiame gilų nerimą dėl karo veiksmų eskalavimo Libane“, – žurnalistams Niujorke sakė Prancūzijos ambasadorius JT Jerome'as Bonnafontas (Žeromas Bonafonas).

„Susidūrus su karu, Libanas turi būti palaikomas. Turi būti išsaugota jo suverenitetas ir teritorinis vientisumas. Reiškiame visišką solidarumą su Libanu ir Libano žmonėmis“, – pridūrė jis bendrame pareiškime.

Libanas į karą buvo įtrauktas praėjusią savaitę, kai Irano remiama „Hezbollah“ atakavo Izraelį, reaguodama į Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei (Ali Chamenėjaus) nužudymą per JAV ir Izraelio smūgius.

J. Bonnafontas teigė, kad jo atstovaujamos šalys, įskaitant Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Indiją ir Korėją, „griežčiausiai smerkia“ „Hezbollah“ atakas.

Jis kalbėjo, kai Saugumo Taryba turėjo susitikti JT būstinėje, kad aptartų kovų suintensyvėjimą Libane, per kurį, šalies sveikatos ministerijos duomenimis, žuvo 570 žmonių.

Izraelio JT pasiuntinys Danny Danonas (Danis Danonas) trečiadienį pareiškė, kad Izraelio pajėgos toliau veiks Libane „tol, kol mums grės pavojus“.

„Izraelis nenori veikti, tačiau Izraelis nesutiks su raketomis, šaudomomis į mūsų žmones, ir mes padarysime viską, kas būtina, kad jas sustabdytume“, – žurnalistams sakė D. Danonas.

Ukrainos antidronų ekspertai pradėjo dirbti trijose Persijos įlankos valstybėse, kurios yra Irano atakų taikinys, trečiadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kyjivas siekė panaudoti savo patirtį numušant Rusijos dronus, kad padėtų Persijos įlankos šalims, kurios atakuojamos tais pačiais Irano sukurtais „Shahed“ dronais, kuriuos Rusija naudoja prieš Ukrainą.

„Išvyko trys mūsų komandos – stiprios ekspertų, kariškių, inžinierių, įvairių žmonių komandos. Šiandien kariškiai jau bendrauja ir jau dirba“, – žurnalistams, įskaitant naujienų agentūros AFP, sakė V. Zelenskis.

Jo atstovas atskirai patvirtino, kad trys šalys yra Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Saudo Arabija.

Kyjivas naudoja pigių dronų perėmėjų, elektroninio trikdymo priemonių ir priešlėktuvinių ginklų derinį Rusijos dronams numušti.

Ukraina pasiūlė keisti savo perėmėjus į brangias oro gynybos raketas, kurias Persijos įlankos šalys šiuo metu naudoja Irano dronams numušti.

Reaguodamos į situaciją naftos rinkose dėl karo su Iranu, 32 Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) narės planuoja atverti rekordinius 400 milijonų barelių žalios naftos rezervus, trečiadienį pranešė agentūra.

Sprendimas buvo priimtas po neeilinio TEA narių vyriausybių susitikimo.

„Naftos rinkos iššūkiai, su kuriais susiduriame, yra beprecedenčio masto, todėl labai džiaugiuosi, kad TEA šalys narės reagavo skubiais beprecedentės apimties kolektyviniais veiksmais“, – pareiškime sakė TEA vykdantysis direktorius Fatih Birolas. 

„Naftos rinkos yra globalios, todėl reakcija į didelius sutrikimus taip pat turi būti globali. Energetinis saugumas yra pagrindinis TEA uždavinys, ir džiaugiuosi, kad TEA narės rodo tvirtą solidarumą, kartu imdamosi ryžtingų veiksmų“, – pridūrė jis.

Prieš agentūrai paskelbiant sprendimą, Vokietijos ekonomikos ministrė Katherina Reiche sakė, kad Berlynas, reaguodamas į TAE prašymą, ketina atverti 19,51 milijono barelių naftos rezervus.

Didžiausių ekonomikų grupės (Didžiojo septyneto) šalys taip pat pareiškė esančios iš esmės pasirengusios atverti nepaprastosioms situacijoms skirtus naftos rezervus, atsižvelgdamos į karo Irane ekonominį poveikį.

Nuo karo pradžios naftos smarkiai išaugo.

Didįjį septynetą sudaro Vokietija, JAV, Japonija, Kanada, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Italija.

Tęsiantis konfliktui su „Hezbollah“ grupuote Libane, Izraelio kariuomenė perkelia dalinius iš Gazos Ruožo prie sienos su Libanu. Įvertinęs padėtį, Generalinio štabo vadas Ejalas Zamiras nurodė sustiprinti pajėgas šiaurės kryptimi. Todėl Golani brigada perkeliama iš pietų į šiaurę. Libane tvyro nerimas dėl didesnės Izraelio sausumos operacijos šalyje.

Golani pėstininkų dalinio kariai po palestiniečių ekstremistų Izraelyje surengtų žudynių prieš pustrečių metų vis buvo dislokuojami Gazos Ruože.

Kariuomenė ryžtingai kovoja su „Hezbollah“, kai grupuotė, Irano nurodymu, nusprendė atakuoti Izraelį, teigiama pranešime. Vyksant Irano karui, Teherano sąjungininkė „Hezbollah“ prieš maždaug savaitę pradėjo atakas prieš Izraelį.

Šios kovotojų atakos buvo pirmosios nuo paliaubų tarp Izraelio ir „Hezbollah“ pradžios 2024 m. lapkritį. Izraelis ir per paliaubas atakavo „Hezbollah“ taikinius, argumentuodamas, kad grupuotė nesilaiko susitarimų ir nori iš naujo ginkluotis. Dėl atakų ir „Hezbollah“ kaltino Izraelį nesilaikant susitarimų.

Karas su Iranu, pasak Izraelio gynybos ministro Israelio Katzo, nėra apribotas laiko. 

„Ši operacija bus tęsiama be jokio laiko ribojimo – tiek, kiek reikės, kol pasieksime visus tikslus ir laimėsime kovą“, – pareiškė I. Katzas susitikime su kariuomenės vadovybe karinėje būstinėje Tel Avive.

I. Katzas, jo biuro duomenimis, kalbėjo apie „labai įspūdingus laimėjimus puolant ir ginantis“ – glaudžiai bendradarbiaujant su JAV. Likę gyvi Irano vadovybės nariai esą bėga „kaip pelės į tunelius, lygiai taip pat, kaip „Hamas“ vadovybė Gazos Ruože“. Anot I. Katzo, ligoninių lavoninėse guli „tūkstančiai Revoliucinės gvardijos ir „Basij“ pajėgų narių“. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.

Irano vadovybę ministras pavadino „grupe bailių, gatvėse bauginančių moteris, vaikus ir pagyvenusius žmones ir besispecializuojančių žudyti civilius“.

Atakos esą tęsis, kad valdžios aparatas „Teherane ir visame Irane kasdien tikslingai“ būtų naikinamas. Tai leis Irano gyventojams atsitiesti ir nuversti vadovybę.

Izraelio užsienio reikalų ministras trečiadienį paragino Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą pripažinti galingąją Irano islamo revoliucinę gvardiją (IRGC) teroristine organizacija, JAV ir Izraelio karui prieš Islamo respubliką tęsiantis jau 12-ą dieną.

„Naujausi Irano režimo veiksmai pabrėžia, kad jo agresija kelia tiesioginę grėsmę ne tik Izraeliui, bet ir regioninei bei tarptautinei taikai ir saugumui“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Gideonas Saaras (Gideonas Saras).

„Raginu JT Saugumo Tarybą pasmerkti Iraną ir nedelsiant pripažinti Revoliucinę gvardiją teroristine organizacija“, – pridūrė jis, adresuodamas laišką JAV ambasadoriui prie JT Mike'ui Waltzui (Maikui Valcui), kuris šiuo metu pirmininkauja Saugumo Tarybai.

IRGC yra ideologinė Teherano karinių pajėgų dalis, sukurta po 1979 metų revoliucijos, siekiant apsaugoti dvasinę vadovybę. Gvardija kontroliuoja arba valdo įmones visoje Irano ekonomikoje, įskaitant pagrindinius strateginius sektorius.

Jungtinės Valstijos ir Izraelis vasario 28 dieną pradėjo smūgius prieš Iraną, nužudydami jo aukščiausiąjį lyderį ir įstumdami Artimuosius Rytus į sumaištį.

JAV jau anksčiau pripažino Irano gvardiją teroristine organizacija, o Europos Sąjunga (ES) pasekė jos pavyzdžiu sausio mėnesį dėl mirtino susidorojimo su masiniais protestais.

Japonija naftos atsargas išleis jau pirmadienį, siekdama sumažinti spaudimą benzino ir kitų energijos šaltinių kainoms, pranešė ministrė pirmininkė Sanae Takaichi (Sanajė Takaiči), Artimuosiuose Rytuose kilus karui, sukėlusiam nerimą dėl tiekimo.

„Nelaukdama oficialaus sprendimo dėl koordinuoto tarptautinio atsargų išleidimo su Tarptautine energetikos agentūra (IEA), Japonija nusprendė imtis iniciatyvos palengvinti pasiūlą ir paklausą tarptautinėje energijos rinkoje, išleisdama strategines atsargas jau šio mėnesio 16 dieną“, – trečiadienį žurnalistams sakė S. Takaichi.

Japonija bendradarbiavo su kitomis šalimis, įskaitant Didžiojo septyneto (G7) ekonomines galiūnes ir Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) nares, dėl galimo koordinuoto naftos išleidimo, siekiant kompensuoti augančias naftos žaliavos kainas.

Tačiau S. Takaichi teigė, kad Tokijas turi veikti greitai, kad sumažintų tarptautinės energetikos krizės poveikį savo ekonomikai.

„Tikimasi, kad žalios naftos importas į Japoniją žymiai sumažės nuo šio mėnesio pabaigos“, – sakė S. Takaichi, pažymėdama, kad daugelis tanklaivių negali praplaukti per itin svarbų Hormuzo sąsiaurį.

„Atsižvelgiant į išskirtinai didelę Japonijos priklausomybę nuo Artimųjų Rytų (dėl naftos) ir į tai, kad mums bus padarytas didelis poveikis, planuojame panaudoti Japonijos strategines naftos atsargas“, – sakė ji.

Tokijas vis tiek palaikys ryšius su G7 ir TEA, „siekiant užtikrinti, kad jokiomis aplinkybėmis nebūtų sutrikdytas naftos produktų, tokių kaip benzinas, tiekimas“, sakė premjerė.

Vokietija taip pat atlaisvins dalį savo naftos atsargų, nes dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai išaugo pasaulinės energijos kainos, trečiadienį pranešė ekonomikos ir energetikos ministrė Katherina Reiche (Katerina Raich).

Tai turėtų padėti sumažinti pasaulinę naftos kainą, sakė K. Reiche, pažymėdama, kad TEA narės taip pat susiduria su kylančiomis kainomis.

„Tarptautinė energetikos agentūra todėl vakar vakare paprašė savo valstybių narių atlaisvinti naftos atsargas, siekiančias 400 mln. barelių“, – sakė K. Reiche ir pridūrė: „Mes įvykdysime šį prašymą ir prisidėsime.“

Tuo tarpu degalinės Vokietijoje bus įpareigotos riboti kainų kilimą iki vieno karto per dieną, sakė ministrė, pridurdama, kad praeities krizės parodė, jog degalų kainos linkusios sparčiai kilti kartu su naftos kaina, tačiau lėčiau kristi.

„Todėl nusprendėme apriboti kainų pokyčių dažnumą“, – sakė K. Reiche.

„Degalinėms leidžiama didinti degalų kainas tik vieną kartą per dieną. Tačiau kainų mažinimas leidžiamas bet kuriuo metu“, – tvirtino ji.

Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure'as (Rolanas Leskiuras) trečiadienį patikino, kad kai šie planai atlaisvinti dalį savo strateginių naftos atsargų „neabejotinai yra labai koordinuotos strategijos dalis“.

Europos Sąjunga (ES) patvirtino naujas sankcijas 19 Irano pareigūnų ir subjektų, trečiadienį pranešė jos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas), nurodydama „rimtus žmogaus teisių pažeidimus“, susijusius su Teherano mirtinu susidorojimu su masiniais protestais.

„Kol tęsiasi Irano karas, ES gins savo interesus ir persekios atsakingus už vidaus represijas“, – sakė K. Kallas, pranešdama apie ES valstybių narių sutartas priemones.

„Tai taip pat siunčia žinią Teheranui, kad Irano ateitis negali būti statoma ant represijų“, – teigė ji.

Irano karinė vadovybė pareiškė, kad kiekvienas laivas ir kiekvienas JAV, Izraeliui ir jų partneriams skirtas naftos krovinys pasaulinei prekybai svarbiame Hormūzo sąsiauryje bus laikomas teisėtu atakų taikiniu.

„Niekada neleisime, kad bent litras naftos, skirtas JAV, sionistams ir jų partneriams, būtų gabenamas Hormūzo sąsiauriu“, – pareiškė centrinės vadavietės „Khatam-al Anbiya“, kuri karo metu perima vadovavimą Generaliniam štabui, atstovas.

„Jūsų gyvybiškai svarbūs centrai ir bazės vienas po kito degs ugnyje, kurią sukėlėte, – grasino karinis atstovas. – Ir jie degs vėl ir vėl“.

Kreipdamasis į JAV, atstovas pabrėžė: „Turėtume žinoti, kad negalite dirbtinai žemame lygyje laikyti naftos ir energijos kainų. (...) Laukite 200 dolerių už barelį kainos, nes naftos kaina priklauso nuo regiono saugumo – o jūs esate šio nesaugumo šaltinis“.

Nuo Irano karo pradžios smarkiai išaugo energijos kainos.

Izraelio kariuomenė trečiadienį pranešė pradėjusi naują „plačią smūgių bangą“ visame Irane ir taip pat smogusi „Hezbollah“ infrastruktūrai Libano sostinėje Beirute.

Nauji smūgiai, nukreipti prieš tai, ką Izraelio kariuomenė pavadino „Irano teroristinio režimo infrastruktūra“, buvo surengti 12-ąją JAV ir Izraelio karo su Teheranu dieną.

Italija nusiuntė į Kiprą fregatą su daugiau kaip 160 karių ES partnerei apsaugoti. Laivas pavadinimu „Federico Martinengo“ pasirengęs veikti vandenyse aplink Viduržemio jūros salą, pranešė Gynybos ministerija. Fregata prisijungė prie daugiatautės grupės, kuriai vadovauja Prancūzija su lėktuvnešiu „Charles De Gaulle“.

Kipre mėnesio pradžioje į britų bazę pataikė Irano gamybos dronas. ES šalis Kipras geografiškai yra arčiausiai krizių regiono Artimuosiuose Rytuose. Jis tik maždaug 150–250 km nutolęs nuo Libano ir Izraelio.

Italijos dešiniųjų ministrė Giorgia Meloni Senate Romoje patvirtino, kad jos šalis nedalyvaus Izraelio ir JAV atakose prieš Iraną. Iki šiol JAV esą ir neprašė leidimo naudotis amerikiečių bazėmis Italijoje.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen siekia sumažinti energijos kaštus vartotojams. Komisija vertina įvairias galimybes, pavyzdžiui, dujų kainų subsidijavimą ar jų viršutinės ribos nustatymą, sakė ji Europos Parlamente Strasbūre. 

Priemonių norima imtis dėl karo Artimuosiuose Rytuose padarinių. Per pirmąsias dešimt karo Irane dienų dėl išaugusių importuojamo iškastinio kuro kainų Europos mokesčių mokėtojai papildomai jau sumokėjo 3 mlrd. eurų, sakė U. von der Leyen.

„Tai mūsų priklausomybės kaina“, – pabrėžė ji. 

Nuo konflikto pradžios dujų kainos pakilo 50 proc., o naftos – 27 proc., kalbėjo U. von der Leyen. Ji atkreipė dėmesį į vietinius energijos šaltinius, kurių kainos tuo pačiu laikotarpiu išliko stabilios, atsinaujinančią energetiką ir branduolinę energiją. Grįžimas prie Rusijos energijos išteklių, kurio dabartinės krizės akivaizdoje reikalauja kai kurie asmenys, jos teigimu, būtų „strateginė klaida“, kuri susilpnintų Europą.

Dieną prieš tai ES Komisija pateikė pasiūlymą, kaip vartotojams užtikrinti ilgalaikį energijos kaštų sumažinimą. Jis apima elektros energijos mokesčio namų ūkiams mažinimą iki minimalaus ES lygio, tinklo tarifų mažinimą, tiekėjo keitimo proceso paspartinimą iki 24 valandų bei aktyvesnį atsinaujinančiosios energijos bei branduolinės energetikos naudojimą.

Šiaurės Korėja gerbia Irano pasirinkimą dėl naujo aukščiausiojo lyderio, trečiadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, kaltindama JAV ir Izraelį kenkiant regiono taikai.

Pchenjanas, ilgametis JAV priešininkas, anksčiau pasmerkė JAV ir Izraelio ataką prieš Iraną kaip „neteisėtą agresijos aktą“.

Nepaisydama JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) noro turėti įtakos tam, kas valdo Iraną, Islamo Respublika sekmadienį paskyrė Mojtabą Khamenei (Modžtabą Chamenėjų) pakeisti jo tėvą, ilgametį valdovą Ali Khamenei (Ali Chamenėjų), kuris žuvo per Izraelio oro antskrydį vasario 28 dieną.

„Mes gerbiame Irano žmonių teises ir pasirinkimą išrinkti savo aukščiausiąjį lyderį“, – oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) citavo neįvardytą Pchenjano užsienio reikalų ministerijos atstovą.

Pareigūnas teigė, kad Jungtinės Valstijos ir Izraelis „griauna regiono taikos ir saugumo pamatus bei didina nestabilumą visame pasaulyje“.

Atstovas apkaltino Vašingtoną ir Izraelį pažeidus Irano „politinę sistemą ir teritorinį vientisumą“ bei bandant „nuversti jo socialinę sistemą“.

Tokie veiksmai „nusipelno pasaulinės kritikos ir atmetimo, nes jie niekada negali būti toleruojami“, pridūrė pareigūnas.

Jungtinės Valstijos dešimtmečius vadovavo pastangoms išardyti Šiaurės Korėjos branduolinę programą, tačiau viršūnių susitikimai, sankcijos ir diplomatinis spaudimas turėjo mažai įtakos.

Pastaraisiais mėnesiais prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija ėmėsi iniciatyvos atgaivinti aukšto lygio derybas su Pchenjanu, numatydama galimą JAV prezidento ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) viršūnių susitikimą šiais metais.

D. Trumpas per savo kelionę po Aziją spalio mėnesį pareiškė, kad yra „100 proc.“ atviras susitikimui su Kim Jong Unu, tačiau Šiaurės Korėja į šią pastabą neatsakė.

Po to, kai kelis mėnesius didžiąja dalimi ignoravo šiuos pasiūlymus, Pchenjano šeimininkas neseniai pareiškė, kad abi šalys galėtų „sutarti“, jei Vašingtonas priimtų Šiaurės Korėjos branduolinį statusą.

Irano protestuotojai bus traktuojami kaip priešai, jei palaikys Teherano oponentus, perspėjo šalies aukščiausias policijos pareigūnas, Artimųjų Rytų karui sukėlus nuogąstavimus, kad masiniai antivyriausybiniai mitingai gali atsinaujinti.

„Jei kas nors pasirodys atsižvelgdamas į priešo norus, mes jų nebelaikysime tiesiog protestuotojais, mes juos laikysime priešais“, – valstybinio transliuotojo IRIB antradienio vakarą transliuotuose komentaruose sakė nacionalinės policijos viršininkas Ahmadas-Reza Radanas.

„Ir mes su jais elgsimės taip, kaip elgiamės su priešu. Mes su jais elgsimės taip pat, kaip elgiamės su priešais“, – pridūrė jis.

„Visos mūsų pajėgos taip pat yra pasirengusios, su rankomis ant gaiduko, pasirengusios ginti savo revoliuciją“, – tvirtino policijos vadas.

Jo perspėjimas pasirodė po to, kai sausio mėnesį vyriausybė ėmėsi griežtų priemonių prieš antivyriausybinius protestus, kilusius mėnesiu anksčiau dėl ekonominių problemų sankcijų paveiktoje šalyje.

Valdžia protestus pavadino „riaušėmis“, o A.-R. Radanas vienu metu iškėlė ultimatumą protestuotojams pasiduoti arba susidurti su visa įstatymo jėga.

Irano valdžia pripažįsta, kad per neramumus žuvo daugiau nei 3 tūkst. žmonių, įskaitant saugumo pajėgų narius ir atsitiktinius praeivius, tačiau teigia, kad smurtą sukėlė „teroristiniai aktai“, kurstomi Irano priešų.

Tačiau JAV įsikūrusi Žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūra (HRANA) užfiksavo daugiau nei 7 tūkst. žudynių per susidorojimą, didžioji dauguma – protestuotojai, nors aukų skaičius gali būti daug didesnis. Pasak jos, suimta daugiau nei 50 tūkst. žmonių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) iš pradžių palaikė protestuotojus, grasindamas įsikišti jų vardu, kai valdžia pradėjo mirtiną susidorojimą, tačiau jo grasinimai netrukus persikėlė prieš Irano branduolinę programą.

Vašingtonas kartu su Izraeliu vasario 28 dieną surengė smūgius Iranui, sukeldamas Teherano atsakomuosius smūgius Izraeliui ir JAV bazėms visame Persijos įlankos regione.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni trečiadienį pasmerkė mirtiną raketų smūgį mokyklai Irane, įvykdytą ankstyvuoju Artimųjų Rytų karo etapu, ir paragino nustatyti atsakinguosius.

„Vyriausybės vardu griežtai smerkiu mergaičių žudynes mokykloje Minabe, pietų Irane“, – Italijos Senatui sakė kraštutinių dešiniųjų lyderė.

Ji pareiškė solidarumą su „labai jaunų aukų“ šeimomis ir teigė norinti, kad „atsakomybė už šią tragediją būtų greitai nustatyta“.

Iranas apkaltino Jungtines Valstijas ir Izraelį įvykdžius mirtiną raketų ataką prieš mokyklą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) apkaltino Teheraną, o Izraelis paneigė bet kokį ryšį su smūgiu.

D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos šiuo metu tiria smūgį, per kurį, pasak Irano žiniasklaidos, žuvo mažiausiai 165 žmonės.

Tai įvyko pirmąją Artimųjų Rytų karo dieną, tačiau naujienų agentūra AFP negalėjo patekti į vietą, kad nepriklausomai patikrintų aplinkybes ar Irano žiniasklaidos praneštą aukų skaičių.

+7

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė uždraudė sekmadieniui planuotas kasmetines propalestinietiškas eitynes, kurias, Londono policijos teigimu, organizuoja „Irano režimą palaikanti“ grupė.

Vidaus reikalų ministrė Shabana Mahmood (Šabana Mahmud) antradienio vakarą pranešė, kad patvirtino retą policijos prašymą užkirsti kelią „rimtiems viešosios tvarkos pažeidimams“.

Tai pirmas kartas nuo 2012 metų, kai protesto eitynės buvo uždraustos, tačiau statinė demonstracija bus leidžiama, teigia Londono Metropoliteno policija.

S. Mahmood teigė esanti įsitikinusi, kad draudimas buvo būtinas dėl „protesto masto ir daugybės kontrprotestų, atsižvelgiant į tebesitęsiantį konfliktą Artimuosiuose Rytuose“.

Ministrė pridūrė, kad tikisi, jog „visas įstatymo griežtumas bus taikomas visiems, skleidžiantiems neapykantą ir susiskaldymą“.

Islamo žmogaus teisių komisija (IHRC), NVO, organizuojanti kasmetines eitynes, pareiškė „griežtai smerkianti“ sprendimą, kurį pavadino „politiškai motyvuotu“.

„Ieškome teisinės konsultacijos ir šis sprendimas neliks neapskųstas“, – pridūrė ji, kaltindama Metropoliteno policiją „įžūliai atsisakius savo priesaikos principo vykdyti policijos veiklą be baimės ar palankumo“.

Ji teigė, kad Londono pajėgos „begėdiškai kartoja sionistų kalbas apie IHRC „be jokių įrodymų“.

Grupė apibūdina dieną ir eitynes kaip „tarptautinę demonstraciją (...) palaikančią palestiniečius ir visus engiamuosius visame pasaulyje“.

Izraelio oro smūgis trečiadienį rytiniame Libano mieste pražudė septynis žmones ir sužeidė 18, pranešė Libano sveikatos apsaugos ministerija, karui Libane įžengus į 10-ąją dieną.

„Izraelio priešo oro smūgiai šį rytą Beka slėnyje lėmė šiuos nuostolius Tamnin al Tahtos mieste: septyni žuvusieji ir 18 sužeistųjų“, – teigė ministerija.

Valstybinė žiniasklaida pranešė, kad reidas buvo nukreiptas į „pastatą (...) kuriame gyveno sirų šeima“.

Praėjus trims dienoms po naujo Irano aukščiausiojo lyderio paskyrimo, vis dar nėra jokio jo pareiškimo. Vyriausybės šalininkai ir stebėtojai karo įkarštyje nekantriai laukia Mojtaba Khamenei kalbos ir to, kokį politinį kursą jis vykdys po to, kai vasario 28 d. per Izraelio oro smūgį Teherane buvo nužudytas jo tėvas.

Įvairiuose valdžios centruose Teherane tvyro įtemptas laukimas. Parlamento šaltinų duomenimis, nėra žinoma, kada pasisakys 56-erių M. Khamenei ir ar pasisakys.

M. Khamenei išgyveno bombardavimus milijoninio Teherano širdyje prieš 11 dienų, tačiau neteko žmonos, motinos ir svainio. Leidinio „The New York Times“ informacija, naujasis Irano lyderis buvo sužeistas. Jam sužalota koja, rašė leidinys, remdamasis trimis Irano funkcionieriais. Kol kas šios informacijos patikrinti  nėra galimybės.

Anot žiniasklaidos, ir vyriausybė, įskaitant prezidentą Masoudą Pezeshkianą, šiuo metu neturi kontakto su naujuoju lyderiu.

„Vyriausybės ministrai neturi žinių iš jo ir, kiek žinau, pats ponas Pezeshkianas neturėjo su juo kontakto“, – gerai informuotam portalui tremtyje „Iranwire“ sakė aukštas šaltinis vyriausybėje. Vyriausybėje esą tvyro didelė sumaištis. Tačiau galingoji revoliucinė gvardija, Irano elitinės pajėgos, anot pranešimo, dirba „labai koordinuotai“.

JAV gynybos departamento duomenimis, per Irano karą iki šiol sužeista apie 140 amerikiečių karių.

„Didžioji dauguma šių sužalojimų buvo nesunkūs,108 kariai vėl grįžo į tarnybą“, –antradienį sakė Pentagono atstovas Seanas Parnellis.

Aštuoni kareiviai sužeisti sunkiai, jiems teikiama geriausia įmanoma medicininė priežiūra. Septyni JAV kariai, ankstesniais duomenimis, nuo karo pradžios žuvo.

Vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo smūgių Iranui kampaniją, kurios metu žuvo šios šalies aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir prasidėjo karas, vėliau išplitęs po visus Artimuosius Rytus. Iranas į tai atsakė bepiločių orlaivių ir raketų smūgiais, nukreiptais prieš Izraelį ir JAV objektus visame regione.

Rusijos bendradarbiavimas su Iranu gaminant dronus kelia rimtą grėsmę ir gali netgi sukeltiTrečiąjį pasaulinį karą, kuriam pasaulis nėra pasirengęs, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.

Izraelio smūgis trečiadienį smogė daugiabučiui pastatui Beiruto centre, pranešė valstybinė žiniasklaida. Tai jau antrasis smūgis Libano sostinės širdyje nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios.

Libanas buvo įtrauktas į karą praėjusią savaitę, kai islamistų grupuotė „Hezbollah“ atakavo Izraelį, reaguodama į Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei (Ali Chamenėjaus) žūtį per JAV ir Izraelio smūgius.

Izraelis, kuris net prieš karą tęsė smūgius, nukreiptus prieš „Hezbollah“, nepaisant 2024 metų paliaubų, surengė atakas visame Libane ir pasiuntė sausumos pajėgas į pasienio zonas.

Libano valstybinė naujienų agentūra NNA pranešė, kad „priešas taikėsi į butą Aisha Bakkar rajone“ Beiruto centre, tankiai apgyvendintame rajone, esančiame netoli vieno didžiausių miesto prekybos centrų.

AFPTV tiesioginė transliacija parodė oro smūgio garsą, po kurio Beiruto daugiaaukščio gyvenamojo pastato bute kilo ugnies kamuolys.

Kol kas nebuvo patvirtinta apie jokias aukas.

Naujienų agentūros AFP korespondentas matė sugriautas sienas pastato septintame ir aštuntame aukštuose, netoliese buvo apgadinti automobiliai, o įvykio vietoje – saugumo pajėgos.

Kai įvyko smūgis, „bėgau iš kambario į kambarį, ištraukiau žmoną ir dukrą iš kambarių ir paslėpiau jas už sienos, tada įvyko antrasis smūgis“, sakė Fawzi Asmaras (Favzis Asmaras), kepyklos, esančios gatvėje, kurioje įvyko smūgis, savininkas.

Sameras Knio, civilinės gynybos paramedikas, sakė, kad stiklas ir nuolaužos krito ant jo komandos, kai jie evakavo žuvusiuosius ir sužeistuosius iš įvykio vietos, „bet Dievas mus apsaugojo“.

Praėjusią savaitę Izraelio armija taikėsi į viešbutį Beiruto centre, o Iranas teigė, kad per tą smūgį žuvo keturi jo diplomatai.

Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei yra saugus ir sveikas, nepaisant pranešimų apie sužalojimą per karą su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis, trečiadienį pareiškė Irano prezidento sūnus.

„Girdėjau žinių, kad ponas Mojtaba Khamenei buvo sužeistas. Paklausiau kai kurių draugų, kurie turėjo ryšių. Jie man pasakė, kad, ačiū Dievui, jis yra saugus ir sveikas“, – savo „Telegram“ kanale paskelbė Yousefas Pezeshkianas, kuris taip pat yra vyriausybės patarėjas.

Valstybinė televizija M. Khamenei pavadino „sužeistu Ramadano karo veteranu“, tačiau niekada tiksliai nenurodė jo sužalojimo.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas gina ginčytinus smūgius naftos saugykloms Irano sostinėje Teherane. Tai nafta, kurią kaupia kariuomenė ir kurią Irano vyriausybė naudoja, be kita ko, teroristinėms operacijoms finansuoti, sakė jis Vokietijos leidiniui „Bild“. Jie ją naudoja „savo karo mašinai finansuoti ir tepti“.

Savaitgalį Izraelio karinė aviacija atakavo ir padegė naftos saugyklas Teherane. Ekspertai įspėjo dėl didelės ilgalaikės žalos aplinkai. Pasaulio sveikatos organizacija įspėjo dėl maisto produktų, vandens ir oro užteršimo pavojaus.

I. Herzogas interviu sakė, kad buvo pats laikas prieš pusantros savaitės prasidėjusiai Izraelio ir Amerikos karinei operacijai Irane. 

„Jei būtume laukę, būtume beveik pasiekę tašką, kai tai galbūt būtų tapę negrįžtama“, – sakė jis.

Tačiau I. Herzogas nenurodė konkretaus karo tvarkaraščio.

„Iraniečiai yra tie, kurie sėja chaosą ir terorą visur regione bei pasaulyje. Tad manau, kad jei viską vertinsime tik pagal greitį, toli nenueisime. Turime giliai įkvėpti ir pasiekti galutinį rezultatą“. Irano grėsmės pašalinimas Izraeliui esą būtų tarsi deguonis.

„Galime sudaryti sąlygas, kad visa sistema regiono staiga vėl pradėtų kvėpuoti ir vystytis. Tai būtų nuostabu“, – pabrėžė Izraelio prezidentas.

Jis sakė, jog tikisi, kad karas pakeis „visą Artimųjų Rytų konfigūraciją“.

„Tai vientisas karas. Jis prasidėjo spalio 7 d. (2003 m.) ir manau, kad galbūt pasiekiame paskutinį karo etapą“, – teigė I. Herzogas. Operacija prieš Iraną esą yra „pamoka pasauliui“. Žiaurumui reikia priešintis didelėmis pastangomis ir stiprybe.

Irano ginkluotosios pajėgos vėl raketomis ir dronais atakavo Izraelį ir Persijos įlankos šalis.

Izraelyje raketos arba buvo numuštos, arba pataikė į negyvenamas teritorijas, pranešė laikraštis „The Times of Israel“. Irano revoliucinei gvardijai artima naujienų agentūra „Tasnim“ kalbėjo apie didžiausią atakų bangą nuo karo pradžios.

Saudo Arabijos gynybos ministerija informavo, kad įvairiuose šalies regionuose numuštos septynios balistinės raketos ir septyni dronai. Kuveite, Gynybos ministerijos duomenimis, neutralizuoti keturi dronai, vienas sudužo atviroje teritorijoje. Oro pavojus buvo paskelbtas ir Bahreine.