JAV rinkimų diskusijos prasidės spalio 3 d., o patys rinkimai į prezidento postą vyks 6-ą paskutinio rudens mėnesio dieną. Politologai spėja, kad antros kadencijos siekiančiam dabartiniam šalies prezidentui Barakui Obamai nebus lengva nugalėti. Jo prezidentavimo metu augo nedarbas ir valstybės skola, o pasitikėjimas prezidentu sumenko iki rekordinių žemumų.
Rinkimų kampanija nebus lengva
Dabartinio galingiausios pasaulio šalies prezidento rinkimų kampanija bus itin sudėtinga tiek jam pačiam, tiek ir jo štabui. 2008 m. pirmuoju JAV juodaodžiu prezidentu tapęs B.Obama tikisi ir antros kadencijos. Jei jam pasisektų, prezidentas įeitų į istoriją kaip pirmas afroamerikietis, išsilaikęs valstybės vadovo poste du laikotarpius iš eilės. Jį kandidatu į prezidentus kelia Demokratų partija.
Ekonomikos veiksnys, kaip manoma, turės itin didelę reikšmę amerikiečių apsisprendimui. Ekonominiai klausimai visada užima svarbią vietą kandidatų į prezidentus rinkimų programose, bet anaiptol ne visiems tenka atsiskaityti už darbą, esant giliausiai šalies istorijoje po Didžiosios depresijos recesijai.
Trečiadienį paskelbta, kad respublikonas Mitas Romnis aiškia persvara laimėjo antrus savo partijos kandidato į prezidento postą rinkimus Naujojo Hempšyro valstijoje. Suskaičiavus daugiau kaip
85 proc. balsų, buvęs Masačusetso gubernatorius gavo 39 proc. balsų.
„Tai yra naktis, įėjusi į istoriją“, – savo šalininkams Mančesteryje triumfuodamas sakė M.Romnis. B.Obamą jis pavadino žlugusiu prezidentu, kuris turi būti pakeistas. M.Romnis prieš pusantros savaitės nežymia persvara laimėjo ir pirmus pirminius rinkimus Ajovoje. Jis favoritu laikomas ir per kitus sausį vyksiančius balsavimus Pietų Karolinoje ir Floridoje.
Veteranas Atstovų rūmų narys iš Teksaso Ronas Polas, pasisakantis už „mažą vyriausybę“ ir nepritariantis JAV karinėms intervencijoms užsienyje, stojo prieš tradicinę respublikonų poziciją ir Naujajame Hampšyre liko antras. Jis surinko apie 23 proc. balsų. Trečioje vietoje – buvęs JAV ambasadorius Kinijoje bei Jutos gubernatorius Džonas Hantsmenas, surinkęs 17 proc. balsų.
Ketvirtas liko buvęs Atstovų rūmų pirmininkas Njutas Gingričas, surinkęs 10 proc., o ultrakonservatyvių krikščioniškų pažiūrų buvęs senatorius Rikas Santorumas nedaug nuo jo atsiliko, užsitikrinęs 9 proc. palaikymą. O Teksaso gubernatorius Rikas Peris, kuris ignoravo rinkimus Naujajame Hampšyre ir visą dėmesį sutelkė į Pietų Karoliną, šįkart sugraibė vos procentą balsų. Iš viso vyks 50 vadinamųjų pirminių rinkimų.
Rekordinis nedarbas
Ar tikrai B.Obamai kandidatuoti į antrą kadenciją nėra tinkami metai? Visų pirma dabartinio JAV vadovo pečius slegia itin didelis šalies nedarbo lygis. Įvairių institucijų skaičiavimais, jis siekia nuo 9 iki net 10 proc. Tačiau ekspertai teigia, kad nedarbas yra kur kas didesnis – realiai situacijai užmaskuoti naudojami įvairūs statistiniai manevrai.
„Jie neskaičiuoja ne visu etatu dirbančiųjų, kurie ieško visaverčio darbo. Neskaičiuoja žmonių, kurie yra bedarbiai jau labai ilgai: į statistiką nepatenka daugiau nei šešis mėnesius nedirbantys žmonės, – pasakojo vienas ekspertų. – Toks metodas grindžiamas tuo, kad esą ilgalaikiai bedarbiai turbūt jau prarado viltį ir nebeieško darbo tikslingai. Seniau šie žmonės, be jokios abejonės, būtų įskaičiuoti į bedarbių sąrašą. Bet vyriausybė nuolatos keičia bedarbio sąvokos turinį, kad skaičiai atrodytų mažesni.“
Taigi per pastaruosius 76 metus nė vienas kandidatų į prezidentus, siekiančių šalį valdyti antrą kadenciją, to nedarė esant labai dideliam nedarbui, kaip tai teks B.Obamai. Blogesnė nei dabar situacija JAV darbo rinkoje prezidentui, keliančiam kandidatūrą antrai kadencijai, buvo tik 1936 m., kai nedarbas priartėjo prie rekordinio skaičiaus – 17 proc.!
Vis dėlto Franklinui Ruzveltui tada pavyko ne tik išlikti valdžioje, bet ir iškovoti labiausiai triuškinamą pergalę šalies istorijoje – rinkėjai už demokratus tuomet atidavė net 523 balsus iš 531. Galbūt todėl B.Obama gana dažnai lyginamas su F.Ruzveltu, tačiau dabartiniam prezidentui pakartoti pirmtako sėkmę bus nepalyginamai sunkiau. Kodėl?
Antras po nedarbo veiksnys, žlugdantis B.Obamos reitingus, yra valstybės skolos augimas. JAV prarado didžiausią skolinimosi reitingą, valstybės skola pasiekė rekordines aukštumas, o susitarti su Kongresu vis sunkiau.
Vėluojančių mokėjimų už nekilnojamąjį turtą dalis rugsėjį sudarė 12,6 proc. Ilgą laiką šis rodiklis vidutiniškai siekė 5–7 proc. Amerikiečių namų grynoji kaina vidutiniškai sumažėjo 1,7 proc. per praėjusius metus, o juk nuo 1948 m. prieš prezidento rinkimus ji tik augdavo. Nedarbo ir infliacijos santykis padidėjo nuo 7,83 iki 12. Visos šios problemos šalį užgriuvo būtent B.Obamos prezidentavimo metais.
Respublikonais nepasitiki labiau
„The Wall Street Journal“ ir „NBC News“ apklausų duomenimis, pritarimas B.Obamos veiklai sudaro 46 proc., o tai mažesnis rodiklis nei Dž.Bušo, B. Klintono ir R.V.Reigano likus metams iki to, kai jie laimėjo rinkimus antram laikotarpiui. B.Obamos ekonominių laimėjimų vertinimas dar blogesnis – vos 39 proc.
Kad ir koks mažas būtų B.Obamos populiarumas, amerikiečių požiūris į respublikonus dar blogesnis – neigiamai apie dabartinį prezidentą atsiliepia 40 proc. Amerikos piliečių, o apie respublikonus – 48 proc. Ir demokratų, ir respublikonų sugebėjimas įveikti ekonomines problemas vertinamas maždaug vienodai. Tačiau vilties 50-mečiui B.Obamai tikrai dar yra.
Pirmas koziris tas, kad dabartinis Amerikos lyderis neturi rimtų konkurentų, o respublikonai savo pretendentą į prezidentus išsirinks tik vasarą. Oficialaus abiejų partijų kandidatų paskelbimo tikimasi artėjant rudeniui. Rugpjūčio 27–30 d. tai padarys respublikonai, o rugsėjo 3–6 dienomis – demokratai.
Amerikiečiai rinks jau 45-ą šalies, kurioje egzistuoja seniausia pasaulyje federacija, prezidentą. Rinkimai vyks lapkričio 6-ąją.
Vismantas Žuklevičius
