Vaikų seksualinio išnaudojimo problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Niekam ne paslaptis, kad nemaža dalis šios problemos slypi internete - kaip kovojama su grėsmėmis pasaulyje ir Lietuvoje?
Kaip rašo „Respublika“, naujosios technologijos, tokios kaip mobilieji telefonai ir internetas, pasaulio visuomenei atnešė ne tik naudą, bet ir problemas. Internetas jau seniai tapo ne tik puikiu informacijos šaltiniu, bet ir terpe kriminaliniams nusikaltimams, tokiems kaip vaikų seksualinis išnaudojimas.
Naujausioje Interneto stebėtojų fondo ataskaitoje teigiama, kad 2007 m. buvo užregistruoti 2755 interneto portalai, kuriuose platinama vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga.
Pasak organizacijos ataskaitos, šis skaičius išlieka pastovus pastaruosius trejus metus ir nėra toks didelis, kad pasitelkus bendras visų valstybių pastangas nebūtų įmanoma su juo kovoti.
Net 80 proc. tokių interneto puslapių - visiškai komerciniai, nuolat keičiantys savo vietą, kad nebūtų užklupti teisėsaugos pareigūnų. Pasak fondo, tik susivienijus visų valstybių teisininkams, vadovams ir virtualios erdvės valdytojams galima būtų efektyviai kovoti su interneto portalais, platinančiais vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdinę medžiagą.
Kovodama su šia problema ir bandydama vaikus apsaugoti nuo neigiamos kai kurių svetainių įtakos Europos Komisija (EK) parengė nemažai aktų ir rekomendacijų.
EK Informacinės visuomenės direktorato programa „Saugesnis internetas“ nuo 1999 metų vykdoma visose Europos Sąjungos (ES) šalyse. „Saugesnis internetas“ - tai programa, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į nelegalią ir žalingą informaciją internete, susijusią su tokiais Lietuvos įstatymų numatytais pažeidimais kaip pornografija, pedofilija, rasizmas, ksenofobija. Ypač daug dėmesio skiriama vaikams ir paaugliams apsaugoti nuo žalingo interneto turinio.
Šių metų vasario 28 dieną EK patvirtino naują 55 mln. biudžeto programą, kuri bus pradėta 2009 m. ir truks iki 2013 m., kol ją pakeis nauja. Šis projektas bus skirtas kovoti ne tik su seksualiniu vaikų išnaudojimu, bet ir su informacija, propaguojančia smurtą ir patyčias.
2005 m. prisijungusi prie EK programos Lietuva įgyvendina jos strategijas šviesdama visuomenę saugaus interneto klausimais ir eksploatuodama „Karštąją liniją“, veikiančią 27 pasaulio šalyse, kuria bet kada galima pranešti apie pastebėtą neteisėtą arba žalingą informaciją internete.
Nepaisant visų pastangų, kol kas nėra pasiekta tokių rezultatų, kokius norėtų matyti kiekvienas iš mūsų.
Pagrindinės kliūtys yra tai, kad ne visose pasaulio valstybėse uždraustas pornografijos platinimas internetu, taip pat ne visos valstybės yra įsipareigojusios iškart pašalinti nelegalų turinį iš savo portalų.
Kita didelė problema - aktyvaus monitoringo stygius. Kol kas tik nedaugelis valstybių turi organizacijas, kurios nuolat stebi internete pasirodančios informacijos turinį ir jį šalina bei praneša apie tai reikiamoms institucijoms.
Šie sunkumai tik patvirtina Interneto stebėtojų fondo teiginį, kad užkirsti kelią nusikalstamo turinio informacijai internete galima tik susivienijus įvairių sričių viso pasaulio specialistams.
