Vyriškis pasakojo, kad nelaimė įvyko apie dešimtą vakaro. Vyriškis važiavo sau įprastu maršrutu iš gimtojo miestelio į Aldaną dirbti. „Išėjau į prieangį, parūkiau ir automatiškai atidariau ne tas duris. Aš važiavau paskutiniame vagone ir durys ten buvo uždarytos. Tiesiog atidariau duris ir iškritau“, – pasakoja jis.
Vienais džinsais, marškinėliais ir šlepetėmis ant bėgių atsidūręs sibirietis pasirąžė ir metėsi vytis nuvažiuojantį traukinį. „Baisu man nebuvo. Aš negalvojau apie mirtį, negalvojau apie šaltį. Galvoje sukosi tik viena mintis – suspėti, suspėti, suspėti“, – pasakoja Valerijus. Didžiausių nepatogumų vyriškiui sukėlė ne šaltis, o netinkama avalynė: šlepetės krito bėgant per bėgius.
Per pusvalandį V. Malikovas atbėgo iki Richardo Zorge stoties, kur stoties budėtojas pagirdė jį šilta arbata ir pavežė mašina iki traukinio, kuris sustojo Neriungri miesto stotyje. Ten keleivis kajutėje užsilipo ant gulto ir užmigo. „Ryte atsikėliau ir šiek tiek permąsčiau savo gyvenimą. Tačiau tai jau asmeniška“, – pasidalijo jis. Tiesa, žmonos „sprinteris“ nenorėjo jaudinti, apie vyro žygdarbius ji sužinojo iš laikraščių.
„Nemanau, kad tai kažkoks išskirtinis įvykis. Tokių atvejų pas mus Sibire – nors vežimais vežk. Man tik nepatiko, kad visur rašė, jog aš buvau girtas. Aš buvau blaivus“, – užbaigė Valerijus.
