„Galiu pasakyti tik tiek, kad atsakomosios priemonės yra parengtos tarpžinybiniu formatu ir, esant reikalui, bus priimtas sprendimas šių priemonių imtis. Tačiau dabar nenorėčiau į detales gilintis“, – TASS cituoja A. Isakovą.
Paklaustas, kokių atsakomųjų priemonių būtų galima imtis, ypač politiniu požiūriu, A. Isakovas ragino „nesigilinti į tai, ką konkrečiai galime padaryti“, pažymėdamas, kad „šiuo metu sklando daug įvairių idėjų, kaip tai padaryti“.
Kartu A. Isakovas teigė, kad situacija su prekių tranzitu į Kaliningradą per Lietuvą dar toli gražu nėra normali.
„Šiandien galime teigti, kad, nors ir pavyko išvengti blogiausio scenarijaus Kaliningrado krovinių tranzito raidai, <...> tačiau rasti sprendimai dėl krovinių vežimo geležinkeliais gali būti vertinami tik kaip tarpiniai, situacija dar toli nuo normalios“, – pridūrė diplomatas.
Be to, I. Isakovas pažymėjo, kad papildomų sunkumų kyla dėl paslaugų apmokėjimo Lietuvos pusėje, nes Šiaulių bankas paskelbė nuo rugsėjo 1 dienos nutraukiantis operacijas su Rusija.
„Tuo pat metu Vilnius aktyviai naudojasi teze, kad neva jam trūksta gebėjimo daryti įtaką savo bankinių struktūrų sprendimams ir kištis į jų reikalus. Tokie bandymai slėptis po argumentais dėl bankų nepriklausomumo neatlaiko kritikos.
Galiu pasakyti, kad dirbdamas Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje ne kartą buvau liudininkas, kaip pageidaujant šalies valdžia labai efektyviai demonstruoja savo gebėjimą daryti įtaką ir įtikinti šalyje veikiančias bankines struktūras“, – pridūrė jis.
Dalies sankcionuotų prekių pervežimą į Kaliningrado sritį Rusija liepą atnaujino praėjus maždaug mėnesiui po to, kai Lietuva jį uždraudė, remdamasi balandį pateiktu Europos Komisijos išaiškinimu.
Rusijai ribojimus pavadinus Kaliningrado srities blokada ir pagrasinus atsaku, Europos Komisija liepą parengė naujas gaires, kuriomis nurodyta tranzitą geležinkeliais atnaujinti.
