Vakarai įšaldė apie 300 mlrd. dolerių vertės Rusijos finansinio turto, daugiausia jos centrinio banko atsargas, po to, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo invaziją į Ukrainą.
O JAV Kongresas praėjusį mėnesį priėmė įstatymą, leidžiantį prezidentui Joe Bidenui panaudoti JAV įšaldytą Rusijos turtą specialiam fondui Ukrainai remti.
Rusijos dekretas suteiks teisę nuo sankcijų nukentėjusioms Rusijos bendrovėms, organizacijoms ir asmenims prašyti kompensacijos iš Rusijos vyriausybės.
Kompensacijos būtų mokamos iš Rusijoje esančio JAV priklausančio turto, kurį sudaro nekilnojamasis turtas, įmonės, bankų sąskaitos ar akcijos.
Daug Vakarų bendrovių pasitraukė iš Rusijos nuo tada, kai ji pradėjo karą Ukrainoje. Toms, kurios pasiliko arba dar nebaigė parduoti savo verslų Rusijoje, dabar gali kilti pavojus, kad jų turtas bus konfiskuotas.
Tiek Maskva, tiek Vakarų sostinės dėl turto įšaldymo apsikeitė kaltinimais, kad vagia viena kitos turtą.
Per pastaruosius dvejus metus Rusija „laikinai“ valstybės kontrolei perdavė eilę vakariečiams priklausančių įmonių – tokius veiksmus Vakarų lyderiai ir bendrovės vadina nacionalizacija.
Europoje, kur yra didžioji dalis įšaldyto Rusijos turto, didėja spaudimas dėl to, kaip jį panaudoti Ukrainai paremti.
Ketvirtadienį JAV iždo sekretorė Janet Yellen paragino Didžiojo septyneto (G7) šalis „ambicingiau“ panaudoti lėšas, kad padėtų Kyjivui.
