Pasak rusų diplomato, Šiaurės Atlanto aljanso plėtra tapo viena iš „pagrindinių esminių prieštaravimų“ tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų saugumo klausimais priežasčių. „Tiesiog neįmanoma išspręsti dabartinio euroatlantinio konflikto neišsprendus šios esminės ir mums opios problemos“, – „The Moscow Times“ cituojamas S. Riabkovas.
Priminė 2021-ųjų ultimatumą NATO
Jis pridūrė, kad NATO kontingento Rytų Europoje sumažinimas „būtų naudingas viso žemyno saugumui“, ir priminė, kad panašius reikalavimus Maskva jau buvo iškėlusi 2021 m. pabaigoje – likus keliems mėnesiams iki invazijos į Ukrainą.
„Pasiūlymai, kuriuos adresavome Vašingtonui ir Briuseliui, apėmė teisinių, teisiškai privalomų ir ilgalaikių garantijų dėl Šiaurės Atlanto aljanso neišplėtimo į Rytus imperatyvą, taip pat reikalavimus nedislokuoti smogiamosios ginkluotės prie Rusijos sienų“, – aiškino S. Riabkovas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo pat pirmųjų karo dienų siekė, kad NATO „uždarytų duris“ Ukrainai, o į valdžią Jungtinėse Valstijose atėjus Donaldui Trumpui, šiuos reikalavimus sugriežtino. Dabar V. Putinas primygtinai reikalauja gauti „raštiškus“ įsipareigojimus nesiplėsti bloko, o tai užkirstų kelią narystei ne tik Ukrainai, bet ir Moldovai bei Gruzijai, gegužę sakė su derybomis susipažinę „Reuters“ šaltiniai. Jie sakė, kad V. Putinas taip pat reikalauja atšaukti sankcijas, neįšaldyti Centrinio banko rezervų ir visiškai atiduoti keturias Ukrainos sritis – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporožės.
Jungtinės Valstijos mano, kad Rusijos susirūpinimas dėl NATO plėtros į rytus yra „pagrįstas“, ir yra pasirengusios aptarti šį klausimą kaip taikaus karo Ukrainoje sureguliavimo dalį, sakė JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas.
„Šį klausimą Rusija visada kels. Jie kalba ne tik apie Ukrainą. Jie taip pat mini Gruziją ir Moldovą. O mes sakome: gerai, galime aptarti NATO plėtros prie jūsų sienos sustabdymą. Tai yra jų saugumo interesai“ – sakė K. Kelloggas „ABC News“. Kartu jis pabrėžė, kad galutinis sprendimas šiuo klausimu priklauso D. Trumpui.
Ko reikalavo ir vis dar reikalauja Rusija?
Primename, kad Rusija iš NATO 2021 m. pareikalavo ne tik „atšaukti kariuomenės dislokavimą Rytų Europoje“, bet ir pareikalavo išvis išvesti papildomus dalinius iš tokių šalių, kaip Lenkija, Baltijos valstybės, Čekija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija – visų, kurios įstojo į Aljansą po 1997 m.
Be to, pateiktas reikalavimas: leisti galimybę Rusijai vetuoti bet kokį Ukrainos ar kitų buvusių SSR šalių stojimą į NATO.
Dokumentuose numatyta, kad nebūtų dislokuojami jokie nauji branduoliniai arba tolimojo nuotolio raketų pajėgumai regionuose, iš kurių būtų galima pataikyti į Rusiją.
Taip pat keliami apribojimai kariniams mokymams ir pratyboms, ribojant, kiek ir kur NATO gali rengti brigadinius manevrus.
Pateiktas noras drausti Jungtinių Valstijų branduolinius ginklus Europoje, taip pat bet kokį NATO ir JAV karinės technikos veiksmą šalia Rusijos – plėtra, bazės, ginklų sistemos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tik jų interesai, reikalavimai. Visur turi būti tik rusija. Kas jie tokie, primetantys savo valią kitiems? O Bulbašijoj gali dislokuoti branduolinius ginklus? Užkniso tokie kaimynai!
