„Mus kaltina vykdant politiką „skaldyk ir valdyk“, ieškant plyšių NATO šalių pozicijoje. Keliama mintis, kad su rusais reikia kalbėti tik iš NATO bendrų atgrasymo pozicijų“, - pridūrė jis. A.Antonovas sakė, kad Rusija laukia „oficialaus atsakymo iš Briuselio, taip pat Varšuvos, Rygos, Vilniaus, Talino ir Stokholmo“.
„Helsinkio atsakymas aiškus“, - pridūrė jis, turėdamas omenyje Suomijos gynybos ministro pavaduotojo Jukkos Juusti sprendimą atidėti vizitą Maskvoje, turėjusį įvykti rugpjūčio 30 dieną.
„Aišku, kolegos turi patys nuspręsti, kaip parengti atsakymą į Rusijos (siūlomą) sąveikos programą. Teigiamas dalykas - kad nagrinėjame tikslius oficialius Estijos ir Lietuvos gynybos ministerijų pranešimus apie ketinimus parengti atsakymą į mūsų pasiūlymus. Kol kas neaišku, kiek turėsime laukti“, - sakė pareigūnas.
A.Antonovas sakė, kad „kol kas tokia nevienareikšmė reakcija į pozityvią Rusijos sąveikos programą viešuose NATO politikų pareiškimuose ir oficialių rašytinių atsakymų nebuvimas verčia mus kelti pagrįstą klausimą, ar iš tiesų Aljansas ir jo partnerės suinteresuoti įtampos mažinimu?“
Rugpjūčio pradžioje Rusijos gynybos ministerijos Vyriausiosios tarptautinio karinio bendradarbiavimo valdybos vadovas Sergejus Košelevas pareiškė, kad Gynybos ministerija siūlo Baltijos šalims ir kitoms Šiaurės Atlanto aljanso valstybėms kartu su atsakiklių klausimu apsvarstyti virtinę plataus spektro temų, susijusių su bendru reagavimu į grėsmes bei iššūkius. Tačiau, pasak jo, kol kas iš partnerių nesulaukta jokios reakcijos.
Anksčiau A.Antonovas sakė, kad Rusija pasirengusi „bendram darbui siekiant išvengti incidentų jūroje ir ore dvišalių susitarimų šioje srityje pagrindu, taip pat konsultacijoms su Latvijos, Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Švedijos ir Suomijos gynybos ministerijomis siekiant išsklaidyti abipusį susirūpinimą dėl karinės veiklos pasienio rajonuose“.
Liepą Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pavedė parengti pasiūlymus dėl pasitikėjimo priemonių, kurios didintų skrydžių saugumą Baltijos jūros regione, sistemos sukūrimo.
„Jei NATO šalys parodys atsakomąjį pasirengimą vykdyti savo aviacijos skrydžius netoli Rusijos sienų su įjungtais atsakikliais, Rusijos gynybos ministerijos specialistai gali dalyvauti detaliame šio klausimo svarstyme ekspertų lygiu“, – sakė Gynybos ministerijos atstovai liepos 2 dieną naujienų agentūrai „Interfax“.
Radiolokacinis atsakiklis, vadinamasis transponderis, yra prietaisas, kuris priima radaro signalus ir siunčia atgal atpažinimo kodą.
Rusijos siūlymai – blefas
Lietuva kritiškai vertina Rusijos pasiūlymus dėl skrydžių saugumo. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius yra sakęs, kad sprendimas visiems kariniams orlaiviams virš Baltijos jūros skraidyti su įjungtais atsakikliais neišspręs situacijos, kol rusų lėktuvai tęs pavojingas manevrus šalia Aljanso orlaivių.
Siūlymus dėl orlaivių skrydžių saugumo virš Baltijos jūros pateikusi Rusija siekia suskaldyti NATO šalis, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Čia gal toks truputį bandymas „skaldyk ir valdyk“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.
Jis teigė, kad problemą, kai Rusijos orlaiviai virš Baltijos jūros skraido su išjungtais atsakikliais, reikia spręsti ne dvišaliu, o tarptautiniu formatu.
„Manau, kad juos (pasiūlymus – BNS) reikia svarstyti kompleksiškai. Toks formatas, kuriame galėtume dėl visko labai gražiai susitarti, yra Vienos dokumentas. Esame ne kartą Rusijai siūlę aptarti ir susitarti dėl jo atnaujinimo“, – sakė ministras.
„Manau, kad būtų normaliausia, jeigu mes tą darytume tarptautiniu sprendimu. Kada esame ir Europos Sąjungos, ir NATO nariai, nereikėtų suskilti ir neturėti bendros pozicijos“, – tvirtino jis.
J.Olekas Maskvos elgesį pavadino spekuliatyviu. „Čia tokie „kaulelio“ numetimai. Pirmiausia Rusija yra vienašališkai nutraukusi mūsų susitarimą dėl informacijos apsikeitimo, reikėtų jį po truputį atgaivinti, jeigu nori ką nors daryti, o paskui žiūrėti į priekį. Kas jiems nepatinka, jie viską meta į šalį ir bando pasiūlyti kažką, kuo galima spekuliuoti, kad mes siūlėme, bet jie nedalyvauja“, – sakė J.Olekas.
Rugpjūčio pradžioje Rusijos gynybos ministerija pareiškė esanti pasirengusi konsultacijoms su Lietuva ir kitomis regiono šalimis, kad būtų užtikrinti karinės aviacijos skrydžiai su įjungtais atsakikliais.
Rusijos kariniai orlaiviai beveik kiekvieną savaitę virš Baltijos jūros skraido išjungtais atsakikliais. NATO pareigūnai ne kartą sakė, kad tokie skrydžiai kelia pavojų civilinei aviacijai.
Maskva dabar siūlo įsipareigoti, kad tiek NATO, tiek Rusijos lėktuvai visada įsijungtų atsakiklius.
2007 metais Rusija sustabdė savo dalyvavimą Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutartyje, o užpernai sustabdė 2001 metais pasirašyto dvišalio Lietuvos ir Rusijos susitarimo dėl papildomų pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių galiojimą.
