Teigiama, kad Rusijos privati karinė grupė „Vagner group“ jau dislokuota Rytų Ukrainoje, įskaitant aukštus šios organizacijos pareigūnus, rašo „The Guardian“.
Numatoma, kad į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje gali papildomai įsitraukti dar apie 1 tūkst. samdinių.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 28 March 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/LGcaASzEkJ
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/qWJcREPqRN— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 28, 2022
J. Bidenas siūlo 6,9 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai ir NATO stiprinimui
Jungtinės Valstijos skirs 6,9 mlrd. dolerių (6,26 mlrd. eurų), siekdamos padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją, taip pat paremti NATO šalims, nurodoma pirmadienį prezidento Joe Bideno administracijos paskelbtame biudžeto pasiūlyme.
Šios lėšos taptų naujausiu Vašingtono indėliu į Ukrainos gynybą, Rusijai praeitą mėnesį pradėjus netikėtą invaziją. Dalis jų būtų skirta „sustiprinti JAV pajėgų, NATO sąjungininkių ir regioninių partnerių pajėgumams ir parengčiai sustiprinti Rusijos agresijos akivaizdoje“, nurodė Baltieji rūmai.
Pasiūlyme taip pat numatoma, kad beveik 1 mlrd. dolerių būtų skirta JAV Gynybos ir Valstybės departamentams, taip pat humanitarinės pagalbos agentūrai USAID, siekiant „atremti Rusijos žalingą įtaką ir patenkinti didėjančius poreikius, susijusius su saugumo, energetikos, kibernetinio saugumo klausimais, dezinformacija, makroekonomikos stabilizavimu ir pilietinės visuomenės atsparumu“.
Šios lėšos yra įtrauktos į J. Bideno pasiūlymą dėl 2023 metų biudžeto, apimantį administracijos prioritetinių sričių finansavimą tais metais. Planas dar gali būti keičiamas; jį turės patvirtinti Kongresas, kurio abejuose rūmuose mažytę persvarą turi prezidento Demokratų partija.
Rusijai praeitą mėnesį pradėjus karinę invaziją Vašingtonas padidino pagalbą Ukrainai, įskaitant 2 mlrd. dolerių (1,8 mlrd. eurų) saugumo pagalbos ir naujos karinės įrangos paketą, taip pat 1 mlrd. dolerių (907 mln. eurų) humanitarinės pagalbos paketą, kurį Baltieji rūmai paskelbė praeitą savaitę.
Ši ginkluotė, įskaitant perduotą Kyjivui dar prieš prasidedant įsiveržimui, padėjo ukrainiečiams sėkmingai priešintis Rusijos kariuomenei, nors buvo prognozuojama, kad Kremlius kaimyninę šalį greitai sutriuškins.
Tačiau Rusija susidūrė su Ukrainos pajėgų įnirtingu pasipriešinimu ir prarado keletą generolų ir kitų aukšto rango karininkų. NATO vertinimais, žuvusių Rusijos skaičius gali siekti 15 000.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spaudė NATO šalis perduoti daugiau ginklų Kyjivo pajėgoms, įskaitant naikintuvus, priešraketinės gynybos sistemas, tankus, pėstininkų kovos mašinas ir priešlaivines raketas.
NATO narės nuolat siunčia Ukrainai lengvosios ginkluotės, įskaitant prieštankines raketas. Tai padėjo paralyžiuoti Rusijos puolimą, bet Ukrainai nepakanka pajėgumų pereiti prieš reikšmingesnių kontrpuolimo operacijų.
Jungtinės Valstijos iki šiol teigė, kad perduoti Ukrainai lėktuvų arba kitokių didelių ginkluotės sistemų galimybių nėra. J. Bidenas sakė nenorįs peržengti ribos, kai šis konfliktas virstų „Trečiuoju pasauliniu karu“ ir galėtų vesti prie NATO ir Rusijos apsikeitimo branduoliniais smūgiais.
