Ukraina atlaikė puolimą dėl Vakarų priešlėktuvinės gynybos sistemų ir energijos taupymo priemonių, kurių ėmėsi jos piliečiai: šeimos virė maistą ant stovyklavimo viryklių, o gydytojai operacijas atliko pasišviesdami žibintuvėliu.
Pasikeitusi taktika
„Jų taktika pasikeitė, bet, deja, ne į gerąją pusę“, – portalui CNN sakė Ukrainos energetikos ministro pavaduotoja Svitlana Hrynčiuk.
Per pirmuosius dvejus karo metus Rusijos atakos buvo labiau išsklaidytos, šaudant raketų salvėmis į didelius Ukrainos energetikos sistemos plotus. Dabar smūgiai darosi vis tikslesni ir labiau koncentruoti, kai dešimtys raketų ir bepiločių lėktuvų lekia į vieną taikinį.
„Per tokį trumpą laiką, per kelias dienas, per kelias atakas, buvo sunaikintos beveik visos mūsų metus trukusios pastangos atkurti ir suremontuoti“, – sakė S. Hrynčiuk.
Kovo pabaigoje įvyko lūžis, teigė Kyjive įsikūrusio Energetikos pramonės tyrimų centro (EIRC) direktorius Oleksandras Charčenka. Rusija surengė vieną didžiausių raketų ir dronų atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kurios taikiniu tapo mažiausiai 10 šalies regionų. Dėl to, daugiau kaip 1 mln. namų ūkių trumpam liko be elektros energijos.
„Kovo 22-ąją Rusija pradėjo įgyvendinti savo naują atakų strategiją, – sakė O. Charčenka. – Naująją strategiją sudaro masinės raketų atakos prieš konkrečius taikinius, kai didelis skaičius raketų ir bepiločių orlaivių vienu metu nukreipiami į labai ribotą taikinių skaičių“.
Masinės atakos prieš infrastruktūrą
Nesenai Rusija apšaudė Ukrainos elektrines visoje šalyje ir visiškai sugriovė Trypilijos šiluminę elektrinę – didžiausią elektrinę Kyjivo srityje. Didžiausia privati Ukrainos energetikos bendrovė DTEK taip pat pranešė, kad Rusija padarė „rimtą žalą“ dviem jos elektrinėms ir kad per Rusijos smūgius buvo sunaikinta apie 80 proc. jos valdomų elektros energijos gamybos įrenginių.
„Užuot ir toliau sutelkusi dėmesį į Ukrainos perdavimo sistemas, nuo kovo pabaigos Rusija pradėjo masines atakas prieš mūsų energijos gamybos infrastruktūrą, – CNN sakė DTEK generalinis direktorius Maksimas Timčenka. – Deja, priešas patobulino savo taktiką ir naudoja didelio tikslumo ginklus. Dėl to, palyginti su 2023 m., labai padidėjo jo naikinamasis veiksmingumas“.
Atsižvelgiant į tai, kad Ukraina kaupia energiją, smūgiai šiluminėms elektrinėms nesukėlė tiesioginių ir ilgalaikių elektros energijos tiekimo sutrikimų. Šiluminės elektrinės dažniausiai naudojamos bendram poreikiui subalansuoti, ypač intensyviais šildymo laikotarpiais žiemą, kai suvartojimas išauga.
Pasikeitė ne tik atakų intensyvumas ir koncentracija, bet ir jų laikas. Anksčiau daugiausia Rusijos smūgių būdavo suduodama prieš žiemą. Dabar jie vykdomi per neįprastai šiltą pavasarį.
Laukia pavasario
Yra dvi priežastys, dėl kurių Rusija galėjo laukti pavasario, kad pradėtų įgyvendinti naują strategiją.
Pirma, Rusijai reikėjo laiko ginklams ir žvalgybinei informacijai, kurie reikalingi smūgiams vykdyti.
„Akivaizdu, kad ši strategija buvo ilgai rengiama, jie praleido daug laiko ją kurdami, aiškiai rinko žvalgybinę informaciją ir labai kruopščiai ruošėsi šioms atakoms“, – sakė O. Charčenka.
Antra, Rusija galėjo laukti, kol Ukrainos elektrinės bus mažiau apsaugotos priešlėktuvine gynyba, kuri po dvejus metus trukusio karo tampa vis retesniu ištekliumi, o Jungtinių Valstijų pagalbos teikimas Kongreso buvo sustabdytas keliems mėnesiams.
„Darau prielaidą, kad prieš žiemą Ukraina gana gerai apsaugojo savo energetikos infrastruktūrą, nes tikėjomės, kad tokių išpuolių bus“, – teigė Ukrainos energetikos analitinio centro „DiXi Group“ prezidentė Olena Pavlenko.
Tačiau po žiemos, pasak O. Pavlenko, kai kurios oro gynybos priemonės galėjo būti perkeltos, pavyzdžiui, į Ukrainos fronto liniją.
„Tai nėra klaida, tai tiesiog prioritetų nustatymas. Manėme, kad pasibaigus žiemai, tikriausiai oro gynybos sistemą galėsime panaudoti kitose vietose“, – sakė ji.
Labiausiai nukentėjo Ukrainos šiaurės rytų Charkivo sritis, sakė energetikos ministras Hermanas Haluščenka. Po Rusijos atakų daugiau kaip 200 tūkst. žmonių liko be elektros energijos. Kadangi miestas yra taip arti Rusijos, hipergarsinės raketos gali jį pasiekti per kelias sekundes.
„Dėl artumo prie sienos teroristai turi galimybę masiškai naudoti įvairių rūšių ginklus“, – per Ukrainos televiziją sakė H. Haluščenka.
Remontas arba gynyba
Ukraina pademonstravo puikų gebėjimą ištaisyti savo elektros tinklui padarytą žalą. Kai kurios jos aukštos įtampos pastotės buvo atkurtos daugiau nei 10 kartų, sakė O. Charčenka. Dešimtys buvo atstatytos bent tris ar keturis kartus
Kaip CNN sakė Ukrainos valstybinio elektros tinklų operatoriaus „Ukrenergo“ komunikacijos skyriaus vadovė Maria Caturian, remonto darbų tempas išaugo.
„Taikos metu sugedusį didelį autotransformatorių pakeisti nauju užtrukdavo mėnesį. Dabar tai padarome greičiau nei per savaitę“, – sakė ji.
Tačiau dabar Ukrainai tenka spręsti visiškai kitokią užduotį: remontuoti ne tik pastotes, bet ir ištisas elektrines. Pastotes galima apsaugoti smėlio maišais, tinklais prieš dronus ir kitomis apsaugos priemonėmis, o dideles elektrines galima apsaugoti tik oro gynyba. Nors tokie atstatymo darbai galimi, jie gali būti beprasmiai.
„Mes galime atkurti viską. Turime labai gerą ir motyvuotą komandą, – sakė bendrovės „Centrenergo“, kuri valdo dabar jau sugriautą Trypilijos elektrinę, generalinis direktorius Andrijus Hota. – Tačiau, vėlgi, neturint pakankamai raketų oro gynybai, tokia praktika gali būti nenaudinga“.
Galima keisti taktiką
Vietoj to Ukraina taip pat gali svarstyti galimybę keisti taktiką. Užuot atstatinėjusi dideles elektrines, ji gali pakeisti energijos gamybos būdą.
„Vietoj 20 didelių elektrinių, kuriose sutelkti dideli gamybos pajėgumai ir kurios užima reikšmingą dalį energijos balanse, turėtų būti 150–200 mažų elektrinių, išsibarsčiusių po visą šalį ir galinčių aprūpinti energija miestą, jei viena iš jų sugestų“, – sakė M. Caturian.
O. Charčenka sakė, kad panaši sistema Charkivui reikalinga skubiai.
„Dabar jau aišku, kad Charkivui reikia atvežti didelį kiekį dujinių stūmoklinių variklių, slapta juos sumontuoti ir apsaugoti... Alternatyvos tam nėra. Bet koks didesnis įrenginys bus paprasčiausiai sunaikintas per išpuolius“, – teigė O. Charčenka.
Nors iki kitos žiemos liko dar nemažai laiko, Ukrainos energetikos tinklas gali patirti įtampą vasaros mėnesiais, kai dėl oro kondicionierių naudojimo padidėja suvartojimas.
Kad tai kompensuotų, S. Hrynčiuk sakė, kad Ukraina turi „papildomą mechanizmą sistemai subalansuoti ir stabiliam darbui palaikyti – importą“. Ji teigė, kad Ukraina kreipiasi į savo sąjungininkus Europoje su prašymu padidinti 1,7 gigavato importo limitą.
Tačiau prioritetas, pasak jos, yra priešlėktuvinės gynybos priemonių gavimas.
„Neturėdami priešlėktuvinės apsaugos, matome, kokias tragiškas pasekmes ir destrukciją gali sukelti Rusijos atakos. Štai kodėl mums tikrai reikia oro gynybos“, – teigė ministro pavaduotoja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ir Ukrainoje ir Rusijoje dabar ivedinejamas skaitmeninis konclageris ( sinchroniškai) . Įteikiami elektroniniai saukimai . Jeigu zmogus atsisako eiti i fronta jam uzblokuojamos visos paslaugos: vairuotojo teises , banko paslaugos , telefonas . Arba tu mirsti fronte arba tu esi niekas savo salyje . Kas okupave Ukraina ir Rusija ? Zydai ( ju rankose valdzia , kariuomene , policija , jie patys neina kariauti kaip ir ju vaikai ) .Pasigrožėkite ka jie išdarinėja su rusais ir ukrainieciais .
