Šie protestai yra didžiausi šalyje nuo komunizmo žlugimo 1989 metais.
Žiniasklaidos turimais duomenimis, praėjus dienai po vyriausybės priimto įsako į Rumunijos miestų gatves, nepaisydami tvyrančių vėsių orų, išėjo mažiausiai 200 tūkst. protestuotojų, kurie skandavo „Vagys!“ ir „Atsistatydinkit!“.
Sostinėje Bukarešte kai kurie protestuotojai į saugumo pajėgas svaidė butelius, fejerverkus ir akmenis, o pareigūnai savo ruožtu paleido ašarinių dujų. Keletas policijos pareigūnų bei protestuotojų buvo nesunkiai sužeisti.
Antrą vakarą iš eilės protestai vyko ir kituose miestuose, įskaitant Timišoarą, kurioje 1989 metais įsižiebė revoliucija prieš komunistus.
Tąsyk, prieš beveik 30 metų, per kelias dienas buvo sužlugdytas diktatoriaus Nicolae Ceausescu režimas. Komunistinis lyderis buvo sušaudytas kartu su savo žmona Elena 1989 metų Kalėdų dieną po improvizuoto teismo, kuriame jie buvo pripažinti kaltais dėl genocido.
Kaip nurodoma vėlų antradienį vyriausybės priimtame nepaprastajame dekrete, bus dekriminalizuoti pareigūnų nusižengimai, jei jų padaryta finansinė žala yra mažesnė nei 200 000 lėjų (beveik 45 000 eurų).
Kairiojo sparno Rumunijos vyriausybė valdžioje praleido trumpiau nei mėnesį. Ankstesnė Socialdemokratų partijos (PSD) vyriausybė 2015-aisiais dėl masinių protestų buvo priversta atsistatydinti, bet praeitų metų gruodžio 11-ąją ši partija laimėjo rinkimus ir grįžo į valdžią.
Nuo antradienio vakaro vyriausybė situacijos nekomentavo, bet trečiadienį šalies teisingumo ministras Florinas Iordache savo „Facebook“ paskyroje parašė, kad dėl nepaprastojo dekreto neįvyko „nieko slapto, nelegalaus ar nemoralaus“.
Bukareštas pareiškė derinantis tą įstatymą su konstitucija.
Visgi kritikai teigia, kad naujosios pataisos leis baudžiamosios atsakomybės išvengti socialdemokratų lyderiui Liviu Dragnea. Šiuo metu jis ir dar keli kairiojo sparno politikai teisiami už įgaliojimų viršijimą.
L.Dragneos PSD partija laimėjo rinkimus, tačiau prezidentas nesutiko paskirti šio asmens premjeru dėl to, kad 2012-aisiais jam buvo skirta dvejų metų lygtinė laisvės atėmimo bausmė už balsų klastojimą. Antradienį prasidėjo jo teismas, o prokurorai nustatė, kad jo byloje figūruoja 24 tūkst. eurų suma – tai yra, gerokai mažiau negu numatyta naujajame įstatyme.
Visgi Sorino Grindeanu vyriausybė parlamento balsavimui pateikė kito įstatymo projektą, numatantį, kad būtų paleista apie 2 500 kalinių, už nesmurtinius nusikaltimus nuteistų iki penkerių metų laisvės atėmimo.
Teigiama, kad šitokiu būdu būtų galima atlaisvinti vietos perpildytuose kalėjimuose, tačiau kritikai mano, kad tas įstatymas taip pat bus naudingiausias daugeliui pareigūnų ir politikų, kurie pastaraisiais metais buvo nuteisti šalyje įnirtingai kovojant su korupcija.
„Skandalingas įsakas“
2015 metais į kovos su korupcija direktorato akiratį pakliuvusiam tuomečiam premjerui Victorui Pontai teko stoti prieš teismą. Jis buvo kaltinamas sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu, tačiau šiuos kaltinimus jis neigia.
Dar praėjusią savaitę Europos Komisija teigiamai įvertino Rumunijos pastangas kovoje su korupcija. Europos Sąjungos nare ši šalis tapo 2007-aisiais, kartu su kaimynine Bulgarija, bet jos tebėra vienos skurdžiausių Bendrijos narių.
Trečiadienį Briuselis išreiškė susirūpinimą dėl įvykių Rumunijoje, ir įspėjo, kad šalis negali žengti nė žingsnio atgal kovoje su korupcija. Europos Komisijos pirmininka Jeanas-Claude'as Junckeris ir jo pavaduotojas Fransas Timmermansas bendrame pranešime išreiškė „didelį susirūpinimą“.
„Kova su korupcija privalo žengti į priekį, o ne būti atšaukiama, – sakė jie. – Komisija įspėja nesitraukti atgal ir į tai atsižvelgdama atidžiai stebės nepaprastąjį įsaką.“
Įstatymą kritikavo ir centro dešinės pažiūrų šalies prezidentas Klausas Iohannisas, išrinktas 2014 metų lapkritį. Per savo kampaniją jis nuolat pabrėždavo būtinybę kovoti su korupcija. Trečiadienį jis pavadino šį dekretą „skandalingu“ ir inicijavo pasiūlymą jį išnagrinėti konstituciniame teisme.
Sausį vyriausybė paskelbė du nepaprastuosius įsakus, numatančius panaikinti baudžiamąją atsakomybę už įvairių rūšių nusikaltimus. Dėl to sekmadienį į Rumunijos gatves išėjo per 40 tūkst. žmonių, iš kurių pusė protestavo šalies sostinėje, o prieš savaitę į demonstracijas susirinko daugiau kaip 15 tūkst. piliečių.
Šiuos pokyčius smarkiai kritikuoja daugybė organizacijų ir kai kurie Rumunijos pareigūnai bei institucijos, įskaitant generalinį prokurorą, kovos su korupcija direktorato vadovę ir Aukštojo teismo pirmininkę.
„Esu įpykusi. PSD laimėjo rinkimus, tačiau tai nereiškia, kad jie gali vidury nakties slapta pakeisti baudžiamąjį kodeksą“, – sakė protestuotoja, 46 metų Gabriela State.
Kaip nurodė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas, trečiadienį vakariniame Klužo mieste susirinko apie 20 tūkst. protestuotojų, o Timišoaros bei Sibiu miestuose į gatves išėjo atitinkamai 15 tūkst. ir 10 tūkst. žmonių.
