klausas iohannisas

Ketvirtadienį į Lietuvą oficialaus vizito atvyksta Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas. Lietuvos ir Rumunijos vadovai aptars saugumo situaciją regione, atgrasymo ir gynybos pajėgumų didinimą NATO rytiniame flange, paramą Ukrainai, pranešė Prezidentūra. Svečias taip pat dalyvaus tarptautiniame simpoziume „Europos idėja“. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda K. Iohannisą apdovanos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi.

Ukrainos prezidentas Porošenka pasirašė prieštaringai vertinamas švietimo įstatymo pataisas Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pasirašė prieštaringai vertinamas švietimo įstatymo pataisas, kritikuojamas Rumunijoje ir kitose Rytų Europos valstybėse. Naujasis įstatymas numato, kad nuo 2020-ųjų rugsėjo šalies mokyklose visi dalykai moksleiviams nuo 5-os klasės bus dėstomi ukrainiečių kalba. Tautinių mažumų atstovai savo gimtųjų kalbų galės mokytis pasirinkę atskirus dalykus.

Į Rumunijos gatves trečiadienį išėjo keli šimtai tūkstančių žmonių, protestuojančių dėl vyriausybės sprendimo dekriminalizuoti įvairius korupcinius nusikaltimus. Šie protestai yra didžiausi šalyje nuo komunizmo žlugimo 1989 metais. Žiniasklaidos turimais duomenimis, praėjus dienai po vyriausybės priimto įsako į Rumunijos miestų gatves, nepaisydami tvyrančių vėsių orų, išėjo mažiausiai 200 tūkst.

Rumunijoje keli tūkstančiai žmonių antradienio vakarą protestavo prieš vyriausybės priimtą prieštaringai vertinamą priimtą nepaprastąjį įsaką, numatantį švelnesnes bausmes už korupciją ir kai kuriems politikams leisiantį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Bukarešte protestuotojai spontaniškai susirinko prie vyriausybės rūmų. Jie skandavo „vagys“ ir ragino trumpiau nei mėnesį dirbančią socialdemokratų vyriausybę atsistatydinti, pranešė naujienų agentūros AFP reporteriai.

Rumunijos kairieji tvirtai sugrįžo į valdžią per sekmadienį vykusius parlamento rinkimus, rodo balsavusių rinkėjų apklausos, nors prieš metus kilęs pražūtingas gaisras viename naktiniame klube sužlugdė jų vyriausybę antrojoje neturtingiausioje Europos Sąjungos šalyje. Po 2015 metų spalio 30-ąją 64 žmonių gyvybes nusinešusio gaisro, tarp kurio priežasčių minėta valdininkų korupcija, premjeras Victoras Ponta ir jo Socialdemokratų partijos (PSD) vyriausybė buvo priversta atsistatydinti.

Bulgarija ir Rumunija Europos Sąjungos (ES) ir Kanados laisvosios prekybos sutarčiai (CETA) žada pritarti tik po to, kai Kanada visiems jų piliečiams suteiks bevizį režimą. Šios šalys ne kartą reikalavo, kad Kanada panaikintų vizas jų piliečiams mainais už jų pritarimą sutarčiai, kurią planuojama pasirašyti spalio 27 dieną.

Vilniuje trečiadienį viešintis Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas sukritikavo Europos Komisijos (EK) siūlymus skirti baudas už nepriimamus migrantus, sakydamas, jog sankcijos nieko nesprendžia. „Bendrais bruožais manau, kad teisingas problemos sprendimas yra rasti proaktyvių sprendimų, o ne susikaupti į sankcijas, nes sankcijos nieko nesprendžia“, - bendroje spaudos konferencijoje su prezidente Dalia Grybauskaite sakė Rumunijos vadovas.

Rumunijos prezidentas ketvirtadienį paskyrė švietimo ministrą Soriną Campeanu laikinuoju premjeru, pakeisiančiu Victorą Pontą, kuris atsistatydino kilus dideliems protestams prieš vyriausybę, išprovokuotiems pražūtingo gaisro viename naktiniame klube. Prezidentas Klausas Iohannisas paskyrė S.Campeanu vadovauti laikinajai administracijai prieš derybas su partijomis dėl naujos vyriausybės suformavimo.

Rumunijos vyriausybės vadovas Victoras Ponta trečiadienį paskelbė, jog atsistatydina dėl pražūtingo gaisro naktiniame klube, nusinešusio 32 žmonių gyvybes. Premjeras sprendimą trauktis iš pareigų priėmė kitą dieną po didžiulio mitingo Bukarešte, kuriame jo atsistatydinimo reikalavo daugiau nei 20 tūkst. žmonių. „Traukiuosi iš ministro pirmininko posto, - sakė V.Ponta, per televiziją kreipdamasis į visuomenę. - Viliuosi, kad vyriausybės atsistatydinimas patenkins žmones, išėjusius į gatves.