Demokratams triuškinamai laimėjus JAV kadencijos vidurio rinkimus ir Donaldui Trumpui tapus politiškai silpnesniu prezidentu, jis netikėtai prabilo taikiu tonu. Tačiau kiek ilgai tai truks, sunku pasakyti.
Trumpas prabilo apie skaudų pralaimėjimą: įvardijo priežastį
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pripažino, kad Irano karas buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs jo partijos triuškinamą pralaimėjimą kadencijos vidurio rinkimuose. Jis tai pareiškė po to, kai viceprezidentas J. D. Vance‘as paragino respublikonus sąžiningai įvertinti nepopuliaraus konflikto poveikį.
Prie Trumpo rezidencijos – neregėta apsauga: dislokuotas lazerinis ginklas
Netoli JAV prezidento Donaldo Trumpo rezidencijos „Mar-a-Lago“ Floridoje dislokuota bent viena bendrovės „AeroVironment“ lazerinė kovos su dronais sistema „LOCUST“. Ji yra dalis platesnės oro gynybos ir kovos su bepiločiais orlaiviais (UAV) sistemos, kuri pastarosiomis savaitėmis atsirado aplink šią valdą, praneša leidinys „The War Zone“ (TWZ).
Po Trumpo nesėkmės rinkimuose – Kremliaus reakcija
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusija tikisi, jog Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) po JAV kadencijos vidurio rinkimų tęs savo „taikdarystės pastangas“.
Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai didelė demokratų pergalė Kongreso rinkimuose sudavė antausį respublikonui JAV prezidentui.
„Prezidentas Trumpas toliau vykdo savo įgaliojimus. Nuoširdžiai tikimės, kad jis taip pat tęs savo taikdarystės pastangas“, – vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo Rusijos korespondentas Aleksandras Junaševas, sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
JAV demokratai pirmą kartą per 15 metų vėl turės daugumą gubernatorių
Pirmą kartą per maždaug 15 metų JAV demokratai, remiantis rinkimų rezultatų prognozėmis, vėl turės daugumą gubernatorių postų. Mažiausiai 26 iš 50 gubernatorių postų užims demokratai, mažiausiai 20 – respublikonai. Dėl likusių postų rinkimų rezultatai kol kas neaiškūs, rašo agentūra „dpa“.
Prieš kadencijos vidurio rinkimus 26 valstijose gubernatoriaus pareigas ėjo respublikonai, o 24 valstijose – demokratai.
Antradienį vykusiuose rinkimuose gubernatoriai buvo renkami 36 valstijose iš 50. Gubernatoriai šį kartą nebuvo renkami šešiose demokratų ir aštuoniose respublikonų valdomose valstijose.
Demokratai iškovojo mažiausiai keturis gubernatorių postus: Džordžijoje laimėjo Keisha Lance Bottoms, Ajovoje – Robas Sandas, Teksase – Gina Hinojosa, o Ohajuje – Amy Acton.
Pirmą kartą JAV istorijoje vienu metu išrinkti mažiausiai keturi juodaodžiai gubernatoriai. Merilande perrinktas demokratas Wesas Moore'as, Viskonsine demokratas Davidas Crowley išrinktas savo partijos kolegos Tony Everso įpėdiniu, o Floridoje respublikonas Byronas Donaldsas pakeis savo partijos kolegą Roną DeSantisą.
Džordžijoje K. L. Bottoms iškovojo gubernatoriaus postą demokratams. Ji tapo pirmąja juodaode moterimi gubernatore JAV istorijoje. Iki šiol per visą šalies istoriją skirtinguose rinkimuose buvo išrinkti tik trys juodaodžiai gubernatoriai. Vienas iš jų – W. Moore'as.
Naujojoje Meksikoje gubernatore išrinkta demokratė Deb Haaland – ji tapo pirmąja indėnų kilmės moterimi JAV istorijoje, užimsianti šias pareigas.
Po triuškinamos nesėkmės – esminis klausimas: ką darys Trumpas?
Demokratams triuškinamai laimėjus JAV kadencijos vidurio rinkimus ir Donaldui Trumpui tapus politiškai silpnesniu prezidentu, jis netikėtai prabilo taikiu tonu. Tačiau kiek ilgai tai truks, sunku pasakyti.
Nenuspėjamas 80-metis per likusius dvejus kadencijos metus vis dar gali pasinaudoti turimais įgaliojimais ir sukelti didelę sumaištį – nuo naujų karinių operacijų prieš Iraną iki demokratų siūlomų įstatymų vetavimo.
„Kaskart įspraustas į kampą Trumpas imdavo dar garsiau šaukti ir pereidavo į puolimą“, – sakė George'o Washingtono universiteto Žiniasklaidos ir viešųjų reikalų mokyklos direktorius Peteris Loge'as.
Veto teisė
Antradienį D. Trumpas pasveikino demokratus su pergale ir pareiškė esąs pasirengęs su jais bendradarbiauti. Jam gali tekti tai daryti, ypač jei respublikonai nuo jo nusigręš dėl pralaimėjimo, kurį daugelis jų sieja su karu Irane.
Tačiau D. Trumpas ne kartą gyrėsi turintis teisę vetuoti bet kurį demokratų priimtą įstatymą, nugulsiantį ant jo stalo Ovaliajame kabinete. Jis net paskelbė raudonos beisbolo kepuraitės su užrašu „VETO“ nuotrauką.
Pranešama, kad D. Trumpo administracija parengė planą griežtai imigracijos politikai įgyvendinti prezidento vykdomaisiais įsakymais, kaip jis darė per pirmąsias 100 antrosios kadencijos dienų.
D. Trumpui du kartus buvo surengta apkalta ir jis tapo pirmuoju už nusikaltimą nuteistu asmeniu, išrinktu JAV prezidentu. Jis pareiškė esąs pasirengęs priešintis demokratų inicijuojamiems tyrimams.
Karas su Iranu
Užsienio politika yra sritis, kurioje net politiškai susilpnėję JAV prezidentai išlaiko plačius įgaliojimus.
D. Trumpas gali atnaujinti didelio masto karines operacijas prieš Iraną, nors antradienį leido suprasti, kad vis dar siekia susitarimo užbaigti vasarį pradėtą karą.
„Priešingu atveju tiesiog užbaigsiu pradėtą darbą“, – sakė jis televizijai „Fox News“.
„Nemanau, kad jis nori būti prisimenamas kaip karo kurstytojas. Jis nori, kad jo palikimas būtų stipresnė Amerika“, – sakė Ryanas Hassas iš Brookingsų instituto.
D. Trumpas taip pat atmetė spėliones, kad užsitęsus karui su Iranu per vyriausybės pertvarką galėtų atleisti Pentagono vadovą Pete'ą Hegsethą.
Ukraina ir įtaka lyderiams
D. Trumpas jau seniai siekia būti laikomas taikdariu ir, tikėtina, toliau spaus Ukrainą siekti susitarimo su Rusija. Kitą savaitę numatytos naujos trišalės derybos.
Tačiau pralaimėjimas kadencijos vidurio rinkimuose gali susilpninti D. Trumpo įtaką lyderiams, kuriuos jis laiko sau lygiaverčiais didžiųjų valstybių vadovais – Kinijos prezidentui Xi Jinpingui ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Triuškinamas pralaimėjimas rinkimuose įvyko likus mažiau nei dviem savaitėms iki galimo šių trijų lyderių susitikimo Kinijoje vėliau šį mėnesį.
Siekis palikti savo pėdsaką
Vis dėlto statybų magnatas D. Trumpas gali nuspręsti atsitraukti nuo konfrontacijos ir susitelkti į mėgstamą veiklą – palikti savo pėdsaką Vašingtono architektūroje.
Baigiamojoje kalboje prieš kadencijos vidurio rinkimus D. Trumpas beveik nekalbėjo apie politiką. Vietoj to jis pasakojo apie Linkolno memorialo atspindžių baseino atnaujinimą ir kitus planus gražinti Vašingtoną.
Didžiausias jo pasididžiavimas – Baltuosiuose rūmuose statoma milžiniška 400 mln. JAV dolerių kainuosianti pokylių salė. Ją numatoma užbaigti 2028 m. pabaigoje, prieš pat D. Trumpui galutinai paliekant prezidento postą.
Ispanijos premjeras Sanchezas apie JAV rinkimus: kraštutinės dešinės banga slūgsta
Pasaulinis kraštutinių dešiniųjų judėjimas „pradeda slūgti“, trečiadienį pareiškė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, sveikindamas demokratus su pergale JAV rinkimuose, per kuriuos jie perėmė Kongreso kontrolę, taip pareikšdami papeikimą prezidentui Donaldui Trumpui.
„Tai įvyko Brazilijoje. Ką tik įvyko JAV. Netrukus tai įvyks ir Ispanijoje“, – sakė P. Sanchezas, tarptautiniu mastu žinomas progresyviųjų pažiūrų politikas, galintis netekti premjero posto per jo paties paskelbtus pirmalaikius rinkimus, vyksiančius lapkričio 29 dieną.
Jo politinių varžovų kraštutinių dešiniųjų banga „nebekyla, ji pradeda slūgti“, – pridūrė jis.
Lemiamą pergalę iškovoję demokratai perėmė tiek Senato, tiek Atstovų Rūmų kontrolę, taip pat laimėjo vietos rinkimus daugelyje respublikonų tvirtovėmis laikomų šalies vietovių. Ši pergalė pasiekta praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Brazilijos prezidentu buvo netikėtai perrinktas kairiųjų pažiūrų politikas Luizo Inacio Lula da Silva.
Tačiau, iki rinkimų Ispanijoje likus mažiau nei keturioms savaitėms, apklausos rodo, kad P. Sanchezas – vienas iš nedaugelio Europoje likusių socialistų lyderių – gali pralaimėti pagrindinei konservatyviajai Liaudies partijai.
Prognozuojama, kad ši partija iškovos daugiausia vietų parlamente, tačiau daugumos nesudarys. Tokiu atveju lemiama jėga formuojant Ispanijos vyriausybę galėtų tapti kraštutinės dešinės partija „Vox“.
Pastaraisiais mėnesiais Ispanijoje daugiausia diskutuojama apie migraciją ir būsto problemas, tačiau rinkimų kampaniją nustelbė praėjusią savaitę į pietus nuo Madrido esančioje Urdoje įvykusi šiurpi traukinių avarija, nusinešusi mažiausiai 69 žmonių gyvybes.
Obama apie demokratų pergalę: „Mūsų užduotis dabar – pasiraitoti rankoves“
Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama demokratų pergalę Kongreso rinkimuose įvertino kaip „aiškią Amerikos žmonių žinią“.
„Jie nori politikos, kuri vienija žmones, o ne juos priešina, ir lyderių, siūlančių konkrečius jų problemų sprendimus“, – socialiniame tinkle „X“ rašė B. Obama.
Tonight, the American people sent a clear message — they want a politics that brings people together rather than divides them, and leaders who offer concrete solutions to the challenges they face. These results were only possible because outstanding candidates stepped forward in every region of the country — including in areas once considered long shots. They came from different backgrounds and represented a range of political perspectives, but were united by shared values, a belief in public service, and a commitment to putting the people of their districts and states first. We also owe a debt of gratitude to the thousands of election officials and volunteers from both parties who helped ensure a smooth election and carried out one of the most essential functions of our democracy. While this administration has another two years in office, our job now is to roll up our sleeves, make changes wherever we have the power to do so, prevent further damage, and lay the groundwork for the future.
— Barack Obama (@BarackObama) November 4, 2026
„Ši vyriausybė dar dirbs dvejus metus, tačiau mūsų užduotis dabar yra pasiraitoti rankoves, imtis pokyčių visur, kur tik turime tam galių, užkirsti kelią tolesnei žalai ir padėti pamatus ateičiai“, – pabrėžė demokratas.
JAV prezidento Donaldo Trumpo respublikonai per antradienį vykusius kadencijos vidurio rinkimus prarado daugumą abiejuose Kongreso rūmuose.
Trumpas pasveikino demokratus su pergale: „Nemanau, kad tai smūgis man“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį po įspūdingos demokratų pergalės kadencijos vidurio rinkimuose neįprastai pagyrė savo politinius varžovus ir pripažino, kad karas su Iranu galėjo prisidėti prie jo Respublikonų partijos pralaimėjimo.
Tačiau 80-erių prezidentas atsisakė prisiimti asmeninę atsakomybę už rinkimų rezultatus, kurie iš esmės pakeis paskutinius dvejus jo prezidentavimo metus. Vietoj to jis mėgino kaltę suversti kitiems respublikonams.
„Na, pasakysiu štai ką: sveikinu demokratus. Jie gerai padirbėjo“, – telefonu duodamas interviu laidai „Fox News Democracy 26“ sakė D. Trumpas.
„Jie siekė šios pergalės 11 metų ir pagaliau ją iškovojo. Tačiau nemanau, kad tai smūgis man“, – pridūrė jis.
Tokius pagyrimus iš D. Trumpo lūpų girdėti itin neįprasta, nes didžiąją kadencijos vidurio rinkimų kampanijos dalį jis demokratus vadino įvairiais epitetais – nuo komunistų iki islamistų.
D. Trumpas taip pat pakartojo, kad, kitaip nei po pralaimėjimo 2020 m. prezidento rinkimuose, šįkart pripažįsta balsavimo rezultatus ir yra pasirengęs bendradarbiauti su demokratais, kurie dabar kontroliuos Kongresą.
„Galiu su jais bendradarbiauti daugeliu klausimų“, – sakė D. Trumpas.
Kartu D. Trumpas perspėjo esantis pasirengęs pasinaudoti prezidento veto teise ir savo nuožiūra blokuoti demokratų siūlomus įstatymus.
„Jie gali man atsiųsti, žinote, 50 įvairių puikių įstatymų projektų, kuriais visi taip džiaugiasi, o aš juos grąžinsiu su gražiu antspaudu – „VETO“, – pareiškė jis.
Apklausoms rodant, kad karas su Iranu ir dėl jo išaugusios naftos kainos sukėlė didelį rinkėjų nepasitenkinimą, D. Trumpas taip pat pripažino, kad į aklavietę patekęs konfliktas turėjo įtakos rinkimų rezultatams.
„Manau, iš dalies tai lėmė Iranas, tačiau kartu žmonės suprato, kokie svarbūs buvo mano veiksmai Irano atžvilgiu“, – laidai „Fox News“ sakė D. Trumpas.
Skaičiai, apibūdinantys JAV kadencijos vidurio rinkimus
JAV demokratai per antradienį vykusius kadencijos vidurio rinkimus susigrąžino Kongreso kontrolę ir gubernatorių postus visoje Amerikoje – toks buvo stulbinamas prezidento Donaldo Trumpo politinės darbotvarkės atmetimas.
Žemiau pateikiami skaičiai, atskleidžiantys istorinę šios rinkimų dienos esmę.
Rekordinis rinkėjų aktyvumas
Galutiniai rinkėjų aktyvumo duomenys dar nebuvo paskelbti, tačiau, Floridos universiteto Rinkimų laboratorijos duomenimis, dar iki rinkimų dienos amerikiečiai buvo atidavę daugiau kaip 61,7 mln. balsų.
Tai buvo rekordinis išankstinio balsavimo aktyvumas per JAV kadencijos vidurio rinkimus ir neabejotinai sustiprino demokratų pozicijas, nes jų rinkėjai tradiciškai dažniau balsuoja iš anksto nei respublikonų rinkėjai.
Kaip pranešė Nacionalinis visuomeninis radijas (NPR), skaičiai rodė didelį afroamerikiečių, jaunimo ir kitų grupių, kurios paprastai remia demokratų kandidatus, rinkėjų aktyvumą.
Šis rinkėjų antplūdis prisidėjo prie bangos, per kurią demokratai laimėjo svarbiausius rinkimus ir perėmė abejų Kongreso rūmų kontrolę.
Rekordinis kampanijų finansavimas
Remiantis nešališkos JAV politinių kampanijų finansavimo stebėsenos organizacijos „OpenSecrets“ duomenimis, bendros išlaidos 2026 m. kadencijos vidurio rinkimams pasiekė rekordinę 11,9 mlrd. JAV dolerių sumą – gerokai daugiau nei 2022 m. išleisti 8,9 mlrd. dolerių.
2026 m. rinkimų kampanijose smarkiai išaugo tiek surenkamų lėšų, tiek reklamos pirkimo mastas. Tam įtakos turėjo vadinamųjų politinių veiksmų komitetų (PAC) išlaidos.
Toks išorinis finansavimas, kuriame pirmavo D. Trumpo sąjungininkas milijardierius Elonas Muskas, respublikonams suteikė maždaug 360 mln. JAV dolerių pranašumą.
Tačiau demokratų kandidatai taip pat pasirodė esantys pajėgūs pritraukti lėšų.
Pasak „OpenSecrets“, Atstovų Rūmų ir Senato kandidatai iš savo rinkimų kampanijų fondų išleido beprecedentę 3,7 mlrd. JAV dolerių sumą. Demokratai išleido 800 mln. dolerių daugiau nei respublikonai.
Teksase demokratų kandidatas į Senatą Jamesas Talarico pasiekė įspūdingą rekordą – surinko 145 mln. JAV dolerių, t. y. kelis kartus daugiau nei jo varžovas respublikonas Kenas Paxtonas, surinkęs 22 mln. dolerių ir turėjęs kliautis išorinėmis organizacijomis, finansavusiomis jo kampaniją.
Pirmosios pergalės per kelis dešimtmečius
Pastarąjį kartą Kanzasas demokratą į JAV Senatą buvo išrinkęs prieš 94 metus. Tačiau antradienio vakarą Adamas Hamiltonas įveikė dabartinį respublikonų senatorių Rogerį Marshallą.
Metodistų bažnyčios didelės bendruomenės pastorius A. Hamiltonas, dar visai neseniai registruotas kaip respublikonas, tapo pirmuoju demokratu nuo 1932 m., laimėjusiu Senato rinkimus šioje daugiausia kaimiškoje ir konservatyvioje valstijoje.
Teksasas taip pat pirmą kartą per kelis dešimtmečius nusidažė mėlyna spalva. J. Talarico pasiekė įspūdingą pergalę ir iškovojo demokratams vietą Senate šioje valstijoje pirmą kartą nuo 1988 m. – likus metams iki jo gimimo.
Istorijai pasipriešino ir Pietų Karolina: čia senatorė Darline Graham, kuri šių metų pradžioje buvo paskirta užimti mirusio brolio Lindsey Grahamo vietą, pralaimėjo demokratų kandidatei Annie Andrews. Nė vienas Pietų Karolinos demokratas nebuvo išrinktas į Senatą nuo 1998 m.
Jauni ir lotynų amerikiečių kilmės rinkėjai nusigręžė nuo respublikonų
Jauni vyrai ir lotynų amerikiečių kilmės rinkėjai – dvi JAV rinkėjų grupės, kurios buvo itin svarbios D. Trumpui, – per rinkimus ryžtingai nusigręžė nuo prezidento ir jo Respublikonų partijos, rodo rinkėjų apklausos prie balsavimo apylinkių.
Ispanakalbiai rinkėjai padėjo D. Trumpui ateiti į valdžią 2016 m. ir suvaidino svarbų vaidmenį jo pergalėje 2024 m. Tuomet prezidento rinkimuose jie tik nedidele persvara pasirinko demokratę Kamalą Harris – 51 proc. balsų prieš 48 proc., rodo „Pew Research“ duomenys.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis ne vienas lotynų amerikiečių kilmės rinkėjas reiškė pyktį D. Trumpui ir sakė besijaučiantis apgautas.
Tai atsispindėjo antradienį paskelbtose „NBC News“ rinkėjų apklausose: demokratų kandidatus parėmė 62 proc. lotynų amerikiečių kilmės rinkėjų, o respublikonų – 35 proc.
Jaunimas taip pat nusivylė D. Trumpu. Remiantis „NBC News“ rinkėjų apklausomis, 18–29 metų vyrai ir moterys už demokratų kandidatus balsavo 72 proc. prieš 25 proc. Šis rezultatas smarkiai skiriasi nuo 2024 m., kai jauni rinkėjai maždaug po lygiai balsavo už D. Trumpą ir K. Harris.
Mičigane kovoje dėl vietos JAV Senate pergalę skelbia demokratas Abdul El Sayedas
Demokratas Abdulas El Sayedas ankstyvą trečiadienį pranešė Mičigane laimėjęs JAV Senato vietą, įveikęs buvusį įstatymų leidėją, respublikoną Mike'ą Rogersą.
Ši pergalė reikštų, kad jis taps pirmuoju musulmonu, išrinktu į Kongreso aukštuosius rūmus.
„Mičigane, mums pavyko!“ – kalbėdamas rinkimų štabe Detroite sakė A. El Sayedas.
„Nepaprastai didžiuojuosi ir man didelė garbė stovėti čia kaip jūsų išrinktam senatoriui iš didingos Mičigano valstijos“, - teigė jis.
A. El Sayedas nugalėjo nepaisant paskutinę minutę iškilusios kliūties jo kampanijai, kai demokratų pirminius rinkimus prieš jį pralaimėjusi Kongreso narė Haley Stevens paskutinę akimirką išreiškė paramą M. Rogersui.
Gydytojas iš Mičigano sutelkė rinkėjus kairuoliškais rinkimų pažadais, įskaitant visuotinę sveikatos priežiūrą, kad išsaugotų demokratams itin svarbią JAV Senato vietą ir pakeistų į pensiją išeinantį Gary Petersą.
Respublikonai vykdė itin agresyvią kampaniją, siekdami pavaizduoti demokratus kaip komunistus, o A. El Sayedą vadino teroristu, kuris esą kels pavojų amerikiečiams.
Vis dėlto tiesmukai kalbantis 42 metų A. El Sayedas pažadėjo padėti sunkiai besiverčiantiems rinkėjams susidoroti su sudėtinga JAV sveikatos apsaugos sistema.
„Nusipelnėte turėti galimybę apsilankyti pas gydytoją negaudami milžiniškos sąskaitos“, – balsavimo išvakarėse Mičigano gyventojams sakė jis, žadėdamas pertvarkyti JAV susiskaldymą keliančią kelių milijardų vertės pelno siekiančią medicinos sistemą.
Rinkimų kampanijos metu A. El Sayedas visoje valstijoje suburdavo milžiniškas minias net ir giliai konservatyviose respublikonų teritorijose.
A. El Sayedas taip pat pažadėjo „pašalinti pinigus iš politikos“ ir spręsti opias ekonomines problemas, skatinančias rinkėjus laukti politikos naujoko, kuris sudrebintų nusistovėjusią tvarką.
Po šių rinkimų A. El Sayedas taip pat tampa pirmuoju gydytoju demokratu Senate nuo 1969-ųjų.
Demokratai laimėjo JAV Kongreso rinkimus
Demokratai antradienį triuškinamai laimėjo kadencijos vidurio rinkimus ir perėmė visišką JAV Kongreso kontrolę. Netikėta jų pergalių banga tapo skaudžiu smūgiu prezidento Donaldo Trumpo ir jo Respublikonų partijos politikai.
Demokratams atiteko ir Atstovų Rūmai, ir Senatas – tai suteiks jiems galią blokuoti D. Trumpo darbotvarkę ir paskutinius dvejus jo prezidentavimo metus tirti įtariamos korupcijos atvejus.
Balsavimas atspindėjo didelį rinkėjų nepasitenkinimą pragyvenimo išlaidomis, muitais ir D. Trumpo pradėtu karu su Iranu, dėl kurio smarkiai pabrango degalai ir dar labiau išaugo nepasitenkinimas jau ir taip itin nepopuliariu prezidentu.
Nepaisant ankstesnių abejonių dėl rinkimų rezultatų pripažinimo, D. Trumpas šįkart pasirinko taikesnį toną. Dienraščiui „The New York Times“ jis sakė: „Esu visiškai pasirengęs pripažinti šiuos rezultatus“ ir pažadėjo „bendradarbiauti su demokratais“.
Tačiau vos po kelių minučių socialiniame tinkle 80 metų prezidentas parodė, kaip ketina reaguoti į demokratų mėginimus priimti įstatymus – paskelbdamas raudonos beisbolo kepuraitės su užrašu „VETO“ nuotrauką.
Lemiamas demokratų proveržis Senate įvyko Kanzase ir Ajovoje – tai buvo penktoji ir šeštoji respublikonų turėtos vietos, atitekusios demokratams per neeilinę rinkimų naktį, pramintą „mėlynąja banga“.
Kanzase metodistų dvasininkas Adamas Hamiltonas įveikė dabartinį respublikonų senatorių Rogerį Marshallą ir tapo pirmuoju demokratu, išrinktu į Senatą iš šios nuosekliai konservatyvios valstijos nuo 1932 metų.
Ajova demokratų senatoriaus nebuvo išrinkusi nuo 2008 metų. Tai dar kartą parodė, kokio masto proveržį partija pasiekė tradicinėse respublikonų tvirtovėse.
Šios netikėtos pergalės papildė laimėjimus Teksase, Pietų Karolinoje, Šiaurės Karolinoje ir Ohajuje, kur rinkėjai atmetė respublikonų kandidatus, nepaisydami intensyvių D. Trumpo pastangų sutelkti savo šalininkus.
Demokratams iškovojus šias šešias vietas, televizijos kanalai prognozavo, kad jie perims Senato kontrolę, nors kai kurių rinkimų rezultatų dar nebuvo paskelbta.
Demokratai taip pat perėmė Atstovų Rūmų kontrolę, laimėję respublikonų turėtas vietas įvairiose valstijose – nuo Pensilvanijos ir Naujojo Džersio iki Kentukio, Arizonos ir Šiaurės Karolinos.
Kai kurios pergalės pasiektos apygardose, kuriose 2024 m. užtikrintai laimėjo D. Trumpas, nepaisant respublikonų pastangų išsaugoti vietas Atstovų Rūmuose keičiant rinkimų apygardų ribas.
Iranas sureagavo į Trumpo nesėkmę: „Amerikiečiai karui tarė ne“
Irano vyriausiasis derybininkas derybose su Jungtinėmis Valstijomis Mohammadas Bagheras Ghalibafas trečiadienį pareiškė, kad po demokratų pergalės prieš respublikonus kadencijos vidurio rinkimuose amerikiečiai tarė karui „ne“.
„Sąžinė ar pragyvenimo išlaidos – amerikiečiai pasakė „NE“ KARUI“, ir mes pritariame šiai žiniai“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M. B. Ghalibafas.
Per JAV kadencijos vidurio rinkimus antradienį visišką JAV Kongreso kontrolę iškovojo demokratai, rodo televizijų prognozės.
Netikėtų pergalių banga tapo skaudžiu smūgiu prezidentui Donaldui Trumpui ir jo Respublikonų partijai.
Ši pergalė demokratams užtikrina Atstovų Rūmų bei Senato kontrolę, suteikdama galią blokuoti D. Trumpo darbotvarkę ir tirti įtariamą korupciją per likusius dvejus jo prezidentavimo metus.
Balsavimas atspindėjo gilų pasipiktinimą pragyvenimo išlaidomis, muitais ir D. Trumpo karu prieš Iraną, dėl kurio smarkiai šoktelėjo degalų kainos ir dar labiau padidėjo nepasitenkinimas jau ir taip itin nepopuliariu prezidentu.
Demokratas Xavieras Becerra laimėjo Kalifornijos gubernatoriaus rinkimus
Kalifornijos gubernatoriaus rinkimuose demokratas Xavieras Becerra antradienį nesunkiai įveikė respublikoną Steve'ą Hiltoną, kurį remia JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pranešė JAV televizijos kanalai.
Suskaičiavus beveik pusę balsalapių paaiškėjo, kad karjeros politikas X. Becerra, dirbęs buvusio prezidento Joe Bideno administracijoje, gavo dvigubai daugiau balsų nei S. Hiltonas.
X. Becerra gana ramiai vykdė rinkimų kampaniją valstijoje, kurioje demokratų gerokai daugiau nei respublikonų, o D. Trumpo vardas yra beveik toksiškas.
Apie X. Becerros pergalę paskelbė ir televizijos kanalai NBC News bei „Fox News“.
Meksikiečių imigrantų sūnus X. Becerra taps pirmuoju lotynų amerikiečių kilmės Kalifornijos gubernatoriumi. Jei Kalifornija būtų atskira valstybė, ji būtų ketvirta pagal dydį pasaulio ekonomika.
X. Becerra pakeis kadenciją baigiantį gubernatorių Gaviną Newsomą, įtakingą Demokratų partijos veikėją, kuris, kaip manoma, puoselėja ambicijas siekti JAV prezidento posto 2028 m.
Jungtinėje Karalystėje gimęs konservatyvių pažiūrų buvęs komentatorius S. Hiltonas, anksčiau dirbęs buvusio JK ministro pirmininko Davido Camerono patarėju, nuo pat pradžių turėjo mažai galimybių laimėti.
Tačiau jis siekė pasinaudoti pašaliečio ir palyginti neseniai į valstiją atvykusio žmogaus statusu, bandydamas įtikinti rinkėjus, kad gali pasitelkti, jo žodžiais tariant, Kalifornijos „maištingą dvasią“ ir padaryti valstiją palankesnę verslui bei sumažinti biurokratinius suvaržymus.
Dar neseniai Ukrainą kaltinęs Trumpas pripažino: degalų kainos kilo dėl karo Irane
Ilgą laiką tai neigęs, JAV prezidentas Donaldas Trumpas „Fox News“ televizijai pripažino, kad degalų kainos pakilo dėl karo Irane.
„Žinote, man einant pareigas turėjome geriausią ekonomiką. Tačiau dėl degalų kainų žmonės to taip nemato. Degalų kainos pakilo dėl Irano“, – JAV prezidentas sakė „Fox News“.
Prieš mėnesį, spalio pradžioje, D. Trumpas buvo pareiškęs, kad dėl išaugusiu naftos kainų kalti Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, o ne jo pradėtas karas Irane.
„Benzino kainų kilimą lemia jau nebe Hormuzo sąsiauris, nes dabar beveik kasdien išgabenamas rekordinis barelių skaičius, o žodis „perdirbimo gamyklos“, kurias Rusijoje sprogdina Ukraina“, – spalio 5 d. savo socialiniame tinkle „Truth Social“ tvirtino D. Trumpas.
Prognozės: JAV Meino valstijoje Senato vietą iškovojo demokratas Troy Jacksonas
Žiniasklaidos prognozės rodo, kad Meino valstijoje ilgametę respublikonų senatorę Susan Collins antradienį nugalėjo demokratas Troy Jacksonas.
Tai dar viena demokratų perimta vieta, jiems ruošiantis perimti JAV Kongreso kontrolę.
Televizijos „Fox News“ ir CNN pergalę prognozavo T. Jacksonui – medkirčiui, tapusiam politiku, kuris prie demokratų kandidatų sąrašo prisijungė po to, kai dėl kaltinimų seksualine prievarta žlugo Grahamo Platnerio kampanija.
Kanzase pirmą kartą nuo 1932 m. į JAV Senatą išrinktas demokratas
JAV žiniasklaidos prognozėmis, demokratas Adamas Hamiltonas antradienį laimėjo JAV Senato rinkimus Kanzase, įveikęs pareigas einantį respublikonų senatorių Rogerį Marshallą ir tapdamas pirmuoju demokratu nuo 1932 m., laimėjusiu Senato rinkimus šioje daugiausia provincijole, konservatyvioje valstijoje.
Šis rezultatas yra smūgis prezidentui Donaldui Trumpui, kuris per visas tris savo prezidento rinkimų kampanijas Kanzase laimėjo daugiau kaip 10 procentinių punktų persvara. Praėjusią savaitę jis pirmą kartą nuo 2018 m. apsilankė šioje valstijoje, siekdamas sutelkti paramą R. Marshallui.
A. Hamiltonas, kuris yra didelės metodistų bažnyčios pastorius, dar neseniai buvo registruotas Respublikonų partijos nariu. Prieš nuspręsdamas kandidatuoti kaip demokratas, jis svarstė galimybę dalyvauti rinkimuose kaip nepriklausomas kandidatas.
Jis vykdė nuosaikią rinkimų kampaniją, laikėsi atokiau nuo nacionalinių partijos lyderių ir pažadėjo nepalaikyti Chucko Schumerio kandidatūros į Senato daugumos lyderio postą. Jis taip pat kritikavo buvusio prezidento Joe Bideno administracijos imigracijos politiką.
A. Hamiltonas daugiausia kritikavo R. Marshallą ir Kongreso respublikonus, o ne prezidentą.
„Aš nekandidatuoju prieš prezidentą Trumpą“, – per paskutinius kandidatų debatus sakė jis.
Tuo metu R. Marshallas rinkėjams teigė, kad balsuodami už jį jie remia prezidento politinę darbotvarkę.
Abu kandidatai taip pat nesutarė dėl muitų. A. Hamiltonas ragino panaikinti D. Trumpo įvestus muitus ir nustatyti, kad bet kokiems naujiems tarifams reikėtų Kongreso pritarimo, o R. Marshallas tvirtino, kad jie duoda rezultatų.
Daugelis Kanzaso ūkininkų, jau kenčiančių dėl per karą su Iranu išaugusių degalų kainų, taip pat nukentėjo nuo atsakomųjų muitų jų eksportuojamai produkcijai, pavyzdžiui, sojų pupelėms ir kviečiams. Galvijų augintojų nepasitenkinimą sukėlė D. Trumpo planas sumažinti jautienos importo muitus.
Kaimiškoje Neošo apygardoje, kur prieš dvejus metus už D. Trumpą balsavo 73 proc. rinkėjų, paskutinėmis kampanijos savaitėmis prie namų ėmė rastis A. Hamiltono rinkimų plakatų.
„Manau, žmonės tiesiog labai trokšta bent šiek tiek normalumo“, – prieš rinkimus naujienų agentūrai AFP sakė 53 metų kairiųjų pažiūrų apygardos rinkėjas Travisas Falstadas
JAV Atstovų Rūmų demokratų lyderis žada imtis veiksmų prieš korupciją
JAV Atstovų Rūmų demokratų lyderis antradienį pažadėjo pasinaudoti prognozuojama savo partijos dauguma, kad imtųsi kovoti su korupcija, mat per šiuos rinkimus rinkėjams itin didelį nerimą kėlė įtarimai, kad prezidentas Donaldas Trumpas naudojasi savo pareigomis asmeninei naudai gauti.
„Pareikalausime atsakomybės iš tų, kurie šalyje sukėlė precedento neturinčią korupciją“, – savo šalininkams sakė Atstovų Rūmų mažumos lyderis Hakeemas Jeffriesas, kuris, kaip tikimasi, naujajame Kongrese taps Atstovų Rūmų pirmininku.
„Nes jei aukštas pareigas einantys žmonės taip susitelkę į savo, savo šeimos narių, draugų ar rėmėjų praturtinimą, jie nesirūpina Amerikos žmonių gyvenimo gerinimu“, – pridūrė jis.
H. Jeffriesas, kuris taptų pirmuoju juodaodžiu Atstovų Rūmų pirmininku, pasidžiaugė, regis, triuškinama savo partijos pergale kadencijos vidurio rinkimuose, per kuriuos demokratams atiteko ir vietos, anksčiau laikytos tikromis respublikonų tvirtovėmis.
„Amerikos žmonės išreiškė savo valią ir aiškiai parodė, kad jiems jau gana ekstremizmo ir korupcijos“, – sakė jis.
„Jie nori Kongreso, kuris dirbtų Amerikos žmonių labui, ir būtent tai darys Atstovų Rūmų demokratai“, – tęsė demokratų lyderis.
Demokratai didelę savo rinkimų kampanijos dalį skyrė pragyvenimo išlaidų klausimui, kuris, smarkiai išaugus degalų kainoms ir infliacijai niekaip neslūgstant, sulaukė didelio rinkėjų dėmesio. Be to, šias išlaidas augti iš dalies vertė ir nepastovi D. Trumpo muitų politika bei JAV karas su Iranu.
Panašu, kad, nepaisant šimtų milijonų dolerių, kuriuos nepopuliarių kandidatų reklamos kampanijoms finansuoti skyrė respublikonų rėmėjai, tarp jų ir turtingiausias pasaulio žmogus Elonas Muskas, ši demokratų žinia pasiekė visos šalies rinkėjus.
„Tai rinkimai, kuriuose žmonės balsuoja už permainas, ir mes, Atstovų Rūmų demokratai, suprantame, kad turime įgyvendinti esminius pokyčius“, – sakė H. Jeffriesas.
„Dabartinė sistema neveikia. Mums reikia Kongreso, kuriam svarbiausi būtų Amerikos žmonės. Turtingieji, pasiturintieji ir įtakingų ryšių turintys asmenys mėgino nusipirkti šiuos rinkimus, tačiau Amerikos žmonės davė aiškų ir ryžtingą atsaką, parodydami, kad Amerika neparduodama“, – paaiškino jis.
Po JAV kadencijos vidurio rinkimų Donaldas Trumpas pagyrė demokratus
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį netikėtai pagyrė oponentus demokratus, pareiškęs, kad jie „gerai padirbėjo“, prognozėms rodant, kad partija kadencijos vidurio rinkimuose sutriuškino jo respublikonus.
„Manau, kad demokratai gerai padirbėjo. Tikrai taip manau. Manau, kad jie gerai padirbėjo. Jie atkakliai kovojo“, – televizijai „Fox News“ sakė D. Trumpas ir pridūrė, jog „ore tvyrojo“ tam tikros nuotaikos, o jis pats „neturėtų jaustis kaltas“.
Respublikonams patyrus fiasko – Trumpo paaiškinimas: „Tai buvo viena iš priežasčių“
Demokratai antradienį triuškinamai laimėjo kadencijos vidurio rinkimus ir perėmė visišką JAV Kongreso kontrolę. Netikėta jų pergalių banga tapo skaudžiu smūgiu prezidento Donaldo Trumpo ir jo Respublikonų partijos politikai.
Demokratams atiteko ir Atstovų Rūmai, ir Senatas – tai suteiks jiems galią blokuoti D. Trumpo darbotvarkę ir paskutinius dvejus jo prezidentavimo metus tirti įtariamos korupcijos atvejus.
Savo ruožtu pats D. Trumpas antradienio vakarą pareiškė, kad karas Irane iš dalies kaltas dėl plačiai paplitusių respublikonų pralaimėjimų vidurio kadencijos rinkimuose. Tačiau jis tvirtino, kad nesigaili šiemet pradėjęs šį karą, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ).
„Iranas buvo viena iš priežasčių“, – sakė jis telefonu duotame interviu, kai buvo paklaustas, ar šis karas prisidėjo prie prastų respublikonų rezultatų rinkimuose.
Prezidentas teigė, kad neabejoja dėl karo, kuris sumažino jo, kaip prezidento, populiarumą. Jis jau kelis mėnesius stengiasi užbaigti konfliktą ir patarėjams skundėsi, kad tai tapo nuolatine problema.
„Apie tai nemąstau. Padariau teisingą dalyką. Padaryčiau tai dar kartą“, – sakė jis.
Prezidentas teigė manąs, kad didžiausia politinė našta buvo ne pats karas, o naftos kainų kilimas.
Dėl konflikto benzino ir dyzelino kainos šoktelėjo, o tai sukėlė nepasitenkinimą JAV rinkėjų tarpe.
Prezidentas atmetė nuomonę, kad rinkimų rezultatai buvo jo prezidentavimo pasmerkimas, netgi nepaisant to, kad respublikonai pralaimėjo tokiose tradiciškai respublikonams palankiose valstijose kaip Kanzasas, Pietų Karolina ir Teksasas, o jo reitingai daugelyje valstijų smarkiai nukrito.
„Didžiausia problema yra ta, kad aš nebuvau rinkimų biuletenyje“, – sakė D. Trumpas.
Personalo pokyčių imtis neketina
Jis tvirtino, kad rinkėjai neatsisakė respublikonų dėl to, kad buvo nusivylę ekonomika ar tariama korupcija D. Trumpo administracijoje. Jis sakė, kad nesigaili, jog rinkimų kampanijos metu nekalbėjo apie ekonomiką dažniau.
Prezidentas teigė, kad neketina imtis personalo pokyčių savo administracijoje, ir išreiškė paramą gynybos sekretoriui Pete'ui Hegsethui, kuris vadovavo karo veiksmams.
„Manau, kad jis išties yra puikus“, – sakė D. Trumpas.
Prezidentas pripažino, kad kai kurie balsavimo biuletenyje buvę respublikonai „galėjo būti geresni“.
„Kai kurie iš jų turėjo daug trūkumų, ir akivaizdu, kad rinkėjams jie buvo nepriimtini, – sakė jis. – Žinote, gali padaryti tik tiek, kiek įmanoma.“
Kai kuriuos iš antradienį pralaimėjusių kandidatų rėmė pats D. Trumpas, įskaitant respublikonų senatorę Darline Graham iš Pietų Karolinos.
„Bandžiau jiems padėti“, – sakė jis.
D. Trumpas neginčijo rinkimų rezultatų teisėtumo ir sakė, kad tikisi bendradarbiauti su demokratais, tačiau prireikus pasinaudos savo „veto teise“.
„Manau, kad dirbsime su demokratais ir labai gerai su jais sutarsime. Jei taip nebus, būsime labai griežti jų atžvilgiu, o jie – mūsų atžvilgiu“, – sakė jis.
„Tiesiog kartais taip jau būna“, – Pridūrė D. Trumpas apie antradienio vakaro rezultatus.
Demokratai perėmė JAV Atstovų Rūmus ir artėja prie Senato kontrolės, respublikonai smarkiai pralaimi
Demokratai antradienį laimėjo JAV Atstovų Rūmų rinkimus ir priartėjo prie Senato kontrolės po stulbinamos pergalės itin konservatyviame Teksase, kur smogė triuškinamą smūgį prezidento Donaldo Trumpo respublikonams.
Demokratams atiteko ir ketvirtoji respublikonų vieta Senate – Ohajuje bandydamas sugrįžti į politiką pergalę iškovojo buvęs senatorius Sherrodas Brownas. Taigi demokratai jau iškovojo keturias vietas, kurių reikia, kad panaikintų respublikonų turimą 53–47 vietų daugumą, jeigu išsaugos visas savo vietas Senate. Dėl kai kurių jų rinkimų rezultatai dar nepaskelbti.
Kadencijos vidurio rinkimai tapo visos šalies mastu išreikštu nepritarimu audringai antrajai D. Trumpo kadencijai. Rinkėjų nepasitenkinimą kurstė augančios pragyvenimo išlaidos, muitai ir jo pradėtas karas su Iranu, dėl kurio smarkiai pabrango degalai.
JAV žiniasklaida prognozavo, kad demokratai perims Atstovų Rūmų kontrolę. Tai suteiktų opozicijai galimybę blokuoti D. Trumpo įstatymų leidybos darbotvarkę ir pradėti plataus masto tyrimus jo administracijos atžvilgiu.
Demokratų lyderis Atstovų Rūmuose Hakeemas Jeffriesas pareiškė, kad D. Trumpo judėjimas MAGA „traukiasi visoje šalyje – nuo vieno vandenyno iki kito“.
Teksase demokratas Jamesas Talarico įveikė respublikoną, valstijos generalinį prokurorą Keną Paxtoną, ir laimėjo vietą Senate, o Gina Hinojosa, kaip prognozavo žiniasklaida, įveikė ilgametį respublikoną gubernatorių Gregą Abbottą.
Šios dvi netikėtos pergalės sudrebino vieną konservatizmo bastionų Jungtinėse Valstijose – nuo 1994 m. čia nė vienas demokratas nebuvo laimėjęs valstijos mastu vykusių rinkimų. G. Hinojosa taps pirmąja lotynų amerikiečių kilmės Teksaso gubernatore ir užbaigs tris dešimtmečius trukusį respublikonų valdymą.
D. Trumpas ne kartą lankėsi Teksase, siekdamas paremti savo partijos kandidatus, taip pat dalyvavo respublikonų kadencijos vidurio rinkimų suvažiavime.
Pralaužtos respublikonų tvirtovės
Kitos dvi pergalės dėl vietų Senate iškovotos Pietų Karolinoje, kur pediatrė Annie Andrews netikėtai nugalėjo respublikonų kandidatą, ir Šiaurės Karolinoje, kur buvęs gubernatorius Roy'us Cooperis įveikė D. Trumpo remiamą kandidatą.
Demokratai taip pat apgynė savo turėtas vietas Džordžijoje, kur perrinktas Jonas Ossoffas, ir Naujajame Hampšyre, kur Chrisas Pappasas tapo pirmuoju atvirai homoseksualiu vyru, išrinktu į Senatą.
Pergalę Atstovų Rūmuose lėmė demokratų laimėjimai Pensilvanijoje, Kentukyje, Arizonoje, Šiaurės Karolinoje ir Naujajame Džersyje. Net ir itin respublikoniškose rinkimų apygardose vyko atkakli kova.
Indianoje demokratas J. D. Fordas įveikė respublikonę kongresmenę Victoriją Spartz – apygardoje, kurioje D. Trumpas 2024 m. laimėjo 17 procentinių punktų persvara. Politikos analitikai šias varžybas buvo įvardiję kaip vieną pirmųjų rodiklių, galinčių parodyti galimą demokratų pergalės mastą.
Demokratai taip pat laimėjo Džordžijos gubernatoriaus rinkimus. Buvusi Atlantos merė Keisha Lance Bottoms tapo pirmąja juodaode moterimi, išrinkta JAV gubernatore.
Vis dėlto Floridoje respublikonai išsaugojo vietą Senate ir gubernatoriaus postą. D. Trumpo sąjungininkas Byronas Donaldsas tapo pirmuoju juodaodžiu Floridos gubernatoriumi.
Džordžo Vašingtono universiteto politologas Toddas Beltas šiuos rezultatus AFP apibūdino kaip „triuškinamą pralaimėjimą ir ryškų Donaldo Trumpo bei jo politikos atmetimą“. Jis taip pat atkreipė dėmesį į rinkėjų nerimą dėl ekonomikos, korupcijos ir karo Irane.
„Ruoškitės samdyti advokatus“
Demokratų dauguma Atstovų Rūmuose galėtų blokuoti įstatymų projektus ir tirti karo, deportacijų bei įtarimų korupcija aplinkybes, o Senato kontrolė leistų partijai blokuoti D. Trumpo kandidatus į teisėjų ir aukštus administracijos pareigūnų postus.
Įtakingam Atstovų Rūmų Priežiūros komitetui, tikėtina, vadovausiantis Robertas Garcia socialiniame tinkle paskelbė griežtą perspėjimą respublikonams: „RUOŠKITĖS SAMDYTI ADVOKATUS“.
J. Ossoffas apkaltino D. Trumpą „moraliniu nuosmukiu, korupcija ir nekompetencija“.
Baltųjų rūmų pareigūnas AFP sakė, kad prezidentas buvo „nusiteikęs nepasiduoti“ ir perspėjo, jog jis kovos su „radikaliaisiais kairiaisiais“.
Tačiau dienraščiui „The New York Times“ D. Trumpas pateikė nuosaikesnį atsakymą ir pareiškė esąs „visiškai pasirengęs pripažinti šiuos rezultatus“, taip pat tikintis susitarti su demokratais.
Jo komentarai skyrėsi nuo daugelį metų skleistų nepagrįstų kaltinimų dėl rinkimų klastojimo ir mėginimo apgręžti savo pralaimėjimą 2020 m. prezidento rinkimuose.
Vis dėlto savo socialiniame tinkle „Truth Social“ jis taip pat tvirtino, kad respublikonai būtų laimėję „TRIUŠKINAMAI“, jeigu jis pats būtų dalyvavęs rinkimuose, nors per visą kampaniją ne kartą ragino savo šalininkus „įsivaizduoti, kad mano pavardė yra rinkimų biuletenyje“.
Rinkėjams svarbiausia buvo pragyvenimo išlaidos. „Nuomos, maisto produktų, komunalinių paslaugų kainos ir nekilnojamojo turto mokesčiai nuolat auga“, – AFP sakė 24 metų Los Andželo gyventojas Tayloras Cookas, ragindamas Kongresą imtis veiksmų šiai problemai spręsti.
Po rinkimų – būsimo JAV Atstovų Rūmų lyderio demokrato pažadas kovoti su korupcija
Vyriausiasis JAV Atstovų Rūmų demokratas antradienį pažadėjo pasinaudoti numatoma dauguma Kongrese ir kovoti su korupcija.
Šis klausimas per kadencijos vidurio rinkimus tapo vienu svarbiausių rinkėjams.
„Patrauksime atsakomybėn tuos, kurie šią šalį apraizgė beprecedente korupcija“, – rėmėjams pareiškė Atstovų Rūmų mažumos lyderis Hakeemas Jeffriesas (Hakimas Džefrisas), kuris naujajame Kongrese turėtų tapti Atstovų Rūmų pirmininku.
„Nes jei aukštas pareigas užimantys asmenys yra taip susitelkę į savo pačių, savo šeimos narių, draugų ar rėmėjų turtinimą, jie nėra susitelkę į tai, kad pagerintų amerikiečių gyvenimą“, – kalbėjo jis.
Prognozės: Ajovoje vietą JAV Senate iškovojo demokratas
Žiniasklaidos prognozės rodo, kad demokratas Joshas Turekas Vidurio Vakarų Ajovos valstijoje laimėjo rinkimus į JAV Senatą.
Jis įveikė respublikonų įstatymų leidėją Ashley Hinson ir iškovojo dar vieną vietą prezidento Donaldo Trumpo varžovams demokratams.
Valstijos įstatymų leidėjas J. Turekas nugalėjo rinkėjams piktinantis D. Trumpo muitais, itin skaudžiai smogusiais Ajovos ūkininkams.
Apie J. Tureko pergalę pranešė televizijos „NBC News“ ir „CBS News“.
„NBC News“: JAV Kongreso kontrolę perims demokratai
JAV Kongreso kontrolę po antradienio kadencijos vidurio rinkimų visiškai perims demokratai, prognozuoja „NBC News“.
Demokratų pergalė Senate prognozuojama netrukus po to, kai prognozės parodė ir jų pergalę Atstovų Rūmuose, kur partija turėtų užsitikrinti didžiausią daugumą per beveik du dešimtmečius.
Demokratai atsikovojo respublikonams priklausiusias vietas Ajovoje, Kanzase, Ohajuje, Šiaurės Karolinoje, Pietų Karolinoje ir Teksase – valstijoje, kurioje jie seniai svajojo pasiekti pergalę.
Daugelyje šių valstijų kandidatus asmeniškai parinko D. Trumpas, kartais net nepaisydamas bendrapartiečių prieštaravimų dėl jų galimo silpnumo visuotiniuose rinkimuose.
Prognozės: Kanzasas pirmą kartą nuo 1932 metų į JAV Senatą išrinko demokratą
JAV Senate demokratai antradienį užsitikrino dar vieną vietą, kai centrinėje Kanzaso valstijoje Adamas Hamiltonas nugalėjo dabartinį senatorių respublikoną Rogerį Marshallą, rodo žiniasklaidos prognozės.
Metodistų dvasininkas A. Hamiltonas yra pirmasis demokratas, laimėjęs JAV Senato kėdę Kanzase nuo 1932 metų, prognozuoja CNN ir „NBC News“.
Demokratas Jonas Ossoffas: rinkėjai atmetė Donaldo Trumpo korupciją ir nekompetenciją
Demokratas Jonas Ossoffas antradienį pareiškė, kad jo partijos pergalės svarbiuose JAV kadencijos vidurio rinkimuose rodo, jog amerikiečiai atmetė prezidentą Donaldą Trumpą.
„Triuškinamomis ir lemiamomis pergalėmis Amerikos žmonės pasmerkė žlugusio, nueinančio prezidento Donaldo J. Trumpo sugedimą, korupciją ir nekompetenciją“, – po perrinkimo pietinėje Džordžijos valstijoje kalbėdamas savo rėmėjams emocingoje kalboje teigė J. Ossoffas.
„Politico“: Europa atidžiai stebi JAV kadencijos vidurio rinkimus
Europos sostinės naktį iš antradienio į trečiadienį atidžiai stebi JAV kadencijos vidurio rinkimus, tačiau nepuoselėja iliuzijų, kad demokratų kontroliuojamas Kongresas galėtų apversti prezidento Donaldo Trumpo suformuotą naują pasaulio tvarką.
Tai trečiadienį skelbia leidinio „Politico“ apžvalgininkai.
Europos vyriausybėse JAV prezidento politinis judėjimas neturi daug draugų, nes D. Trumpas traukiasi nuo paramos Ukrainai ir NATO. Prezidento karas su Iranu sukėlė ekonominį chaosą visame žemyne, o jo nuolatinis spaudimas Europos lyderiams yra galvos skausmas, be kurio jie mieliau apsieitų.
Todėl, anot „Politico“, rinkimų naktį Europa stebės du dalykus. Pirma, ar rinkimų rezultatai susilpnins D. Trumpą šalies viduje tiek, kad jam bus sunkiau veikti ir užsienyje.
Užsienio politika lieka Baltųjų rūmų prerogatyva, nesvarbu, kuri partija kontroliuoja Kongresą. Be to, istorija rodo, kad paskutiniais kadencijos metais prezidentai užsienio reikalams paprastai skiria dar daugiau dėmesio.
Antra, Europos lyderiai ieškos bet kokių ženklų, kuria kryptimi JAV gali pasukti 2028 metais. Bet kokia perspektyva, kad 48-uoju prezidentu taps tradiciškesnio amerikietiško požiūrio į pasaulį - remiančio NATO, Europą ir laisvąją prekybą – besilaikantis politikas, būtų sutikta su džiaugsmu.
Vis dėlto dar svarbesnis būtų bet koks ženklas, kad pats MAGA judėjimas silpsta. Anot „Politico“ apžvalgininkų, iš Joe Bideno prezidentavimo laikų Europa puikiai žino: grįžimas prie tradiciškesnio prezidento bus tik laikinas, kol Respublikonų partijoje vyraus MAGA mąstysena.
Baltieji rūmai: Trumpas padarė viską, ką galėjo
Prieš JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir jo sąjungininkams pradedant rinktis Baltųjų rūmų Rytų salėje stebėti šio vakaro rinkimų rezultatų, iš Vašingtono siunčiama aiški žinia: kad ir kokia būtų rinkimų baigtis, D. Trumpas padarė viską, ką galėjo, rašo CNN.
„Niekas nedirbo taip sunkiai kaip prezidentas Trumpas“, – teigiama antradienį sąjungininkams ir administracijos pareigūnams išplatintuose Baltųjų rūmų parengtose pagrindiniuose akcentuose komunikacijai.
Juose pabrėžiamos D. Trumpo pastangos padėti respublikonams laimėti rinkimus, įskaitant beveik 30 mitingų, kuriuos jis per pastarąjį mėnesį surengė keliose valstijose, kuriose tradiciškai dominuoja respublikonai.
Baltųjų rūmų atstovai pabrėžė, kad D. Trumpas „atidavė visas jėgas“ – padarė viską, ką galėjo, kad respublikonai išsaugotų daugumą Kongrese, tačiau kartu buvo ruošiama dirva dėl galimų partijos pralaimėjimų kaltinti pačius kandidatus.
JAV Senato rinkimus Teksase laimėjo demokratas Jamesas Talarico
Demokratas Jamesas Talarico (Džeimsas Talarikas) antradienį laimėjo JAV Senato rinkimus Teksase ir partijai užtikrino dar vieną vietą šiuose Kongreso rūmuose, rodo žiniasklaidos prognozės.
Tai yra didelis smūgis respublikonams. Ilgametėje respublikonų tvirtovėje vos prieš dvejus metus D. Trumpas prezidento rinkimuose nugalėjo dviženkliu skirtumu.
J. Talarico įveikė valstijos generalinį prokurorą Keną Paxtoną, artimą prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sąjungininką, prognozuoja televizijos „NBC News“ ir „CBS News“.
Jis pasiekė pirmąją Demokratų partijos pergalę visos valstijos mastu per daugiau nei 30 metų.
37-erių valstijos parlamento narys, buvęs vidurinės mokyklos mokytojas ir presbiterionų seminarijos auklėtinis taps pirmuoju Teksaso senatoriumi demokratu nuo 1993-iųjų. Tai rodo rinkėjų nusivylimą D. Trumpo antrosios kadencijos viduryje, sukėlusį pavojų respublikonams net įprastai saugiose valstijose.
Demokratams reikia Senate iš respublikonų perimti bent keturias vietas, kad susigrąžintų daugumą.
J. Talarico taps jauniausiu Senato nariu ir pakeis ilgametį 74-erių senatorių Johną Cornyną, per įtemptus respublikonų pirminius rinkimus pralaimėjusį skandalų persekiojamam K. Paxtonui. Pastarojo nominacija padidino J. Talarico patrauklumą respublikonų ir nepriklausomiems rinkėjams.
Įtempta kampanija Teksase, tapusi viena brangiausių per šiuos kadencijos vidurio rinkimus, iš dalies virto referendumu dėl K. Paxtono teisinių, asmeninių ir etinių bėdų, lydėjusių didžiąją dalį trijų jo kadencijų valstijos generalinio prokuroro poste.
Tarp jų buvo ir federalinis korupcijos tyrimas, per kurį kaltinimai nebuvo pateikti, bei jo paties partijos surengta apkalta Teksaso Atstovų Rūmuose dėl kaltinimų piktnaudžiavus pareigomis politiniam rėmėjui padėti. Vėliau valstijos Senate jis buvo išteisintas.
JAV rinkimai: Džordžijos gubernatore pirmą kartą išrinkta juodaodė moteris
Demokratė Keisha Lance Bottoms įėjo į istoriją tapusi pirmąja juodaode moterimi, išrinkta JAV Džordžijos valstijos gubernatore. Antradienį ji įveikė respublikoną verslininką Ricką Jacksoną ir perėmė iš respublikonų gubernatoriaus postą vienoje svarbiausių svyruojančių valstijų.
Buvusi Atlantos merė K. L. Bottoms laimėjo rinkimus nepaisydama milžiniško finansinio atotrūkio nuo savo varžovo milijardieriaus R. Jacksono, kuris rinkimų kampanijai iš savo lėšų skyrė daugiau kaip 200 mln. JAV dolerių. Ji tapo pirmąja demokrate, laimėjusia Džordžijos gubernatoriaus rinkimus nuo 1998-ųjų.
„Tai, ką darome šią akimirką, aidu skambės per visą istoriją“, – prieš rinkimus sakė K. L. Bottoms.
Politikė dažnai vengė pabrėžti istorinę savo kandidatūros reikšmę ir daugiau dėmesio skyrė planams spręsti ekonominės nelygybės problemas bei priešintis prezidento Donaldo Trumpo administracijos politikai Vašingtone.
„Rinkimės viltį, o ne baimę, pažangą, o ne susiskaldymą, ir susivienykime, kad sukurtume geresnę Džordžiją visiems“, – sakė ji.
Šie rinkimų rezultatai paneigė ilgą laiką vyravusį Džordžijos rinkėjų nenorą patikėti gubernatoriaus postą valstijos sostinės Atlantos politikams. K. L. Bottoms pergalė taip pat yra dar vienas pavyzdys, kaip didžiausios valstijos aglomeracijos augimas keičia Džordžijos politinį kraštovaizdį.
Be to, kad gubernatore pirmą kartą tapo juodaodė moteris, Džordžija dar vienai kadencijai perrinko savo pirmąjį žydų kilmės senatorių demokratą Joną Ossoffą. Jis Senate toliau dirbs kartu su pirmuoju valstijai atstovaujančiu juodaodžiu senatoriumi Raphaeliu Warnocku.
K. L. Bottoms pakeis respublikoną gubernatorių Brianą Kempą, kuriam įstatymai draudė siekti trečios kadencijos.
Tai buvo jau treti iš eilės Džordžijos gubernatoriaus rinkimai, kuriuose viena pagrindinių kandidačių buvo juodaodė moteris. B. Kempas du kartus įveikė Stacey Abrams, kuri tebėra žinoma balsavimo teisių gynėja ir Demokratų partijos rinkimų kampanijų finansavimo organizatorė, tačiau šįkart nusprendė trečią kartą nekandidatuoti į gubernatoriaus postą.
Svarbiausia – politinė programa
K. L. Bottoms buvo viena iš aštuonių juodaodžių kandidatų į gubernatorius, kuriuos iškėlė pagrindinės JAV politinės partijos.
Per visą JAV istoriją gubernatoriais iki šiol buvo išrinkti tik trys juodaodžiai – visi jie buvo vyrai demokratai. Šiemet dėl gubernatoriaus posto varžėsi dvi juodaodės moterys – K. L. Bottoms ir respublikonė Lisa Demuth Minesotoje.
K. L. Bottoms, kurios protėviai Džordžijoje buvo vergai, retai tiesiogiai kalbėjo apie istorinę savo kandidatūros reikšmę. Tačiau ji dažnai pasakodavo savo šeimos istoriją.
„Esu bent penktos kartos Džordžijos gyventoja. Sakau „bent“, nes savo šeimos istoriją galime atsekti tik penkias kartas atgal – iki plantacijos Krofordvilyje“, – sakė ji.
Politikė pasakojo, kad jos senelis iš Džordžijos kaimo persikėlė į Atlantą ir turėdavo „eiti pro galines duris“ į miesto centro pastatus, į kuriuos ji vėliau, jau būdama mere, galėjo patekti pro pagrindinį įėjimą.
Pasak K. L. Bottoms, jos šeimos istorija „visada yra su ja“.
Kritika Trumpui bei Jacksonui
K. L. Bottoms pasisakė už sveikatos draudimo programos „Medicaid“ išplėtimą, kad ja galėtų naudotis dar šimtai tūkstančių žmonių, ir minimalaus darbo užmokesčio Džordžijoje padidinimą iki 15 JAV dolerių per valandą.
Ji taip pat siekia padidinti mokytojų, ugniagesių, policijos pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, sustabdyti duomenų centrų plėtrą ir panaikinti Džordžijoje galiojantį draudimą nutraukti nėštumą po šeštosios jo savaitės.
„Tai gyvybės ir mirties klausimas“, – apie abortų draudimą sakė K. L. Bottoms, primindama atvejus, kai moterys mirė dėl persileidimų ir nėštumo komplikacijų, nes gydytojai baiminosi baudžiamojo persekiojimo pagal abortus reglamentuojančius įstatymus.
Politikė taip pat ragino laikinai sustabdyti naujų duomenų centrų projektų įgyvendinimą ir nebeleisti įrengti papildomų automatinių bendrovės „Flock“ stebėjimo kamerų, kuriomis naudojasi teisėsaugos institucijos.
K. L. Bottoms pažadėjo „užtikrinti, kad būtume apsaugoti nuo žalingos Donaldo Trumpo politikos“, ir nuolat primindavo rinkėjams, kad R. Jacksonas teigė norintis valdyti valstiją kaip „Trumpas su pietietišku atspalviu“ ir tapti prezidento „mėgstamiausiu gubernatoriumi“.
„Nekandidatuoju tam, kad tapčiau jo mėgstamiausia gubernatore. Kandidatuoju tam, kad dirbčiau tokių žmonių kaip jūs labui“, – per vienintelius kandidatų debatus rinkėjams sakė K. L. Bottoms.
Ji taip pat ginčijo R. Jacksono teiginius, kad jis supranta Džordžijos gyventojų ekonominius sunkumus, nes pats kadaise jų patyrė.
Atkreipdama dėmesį į R. Jacksono bendrovę „Jackson Healthcare“ ir jos pelningas sutartis su valdžios institucijomis, K. L. Bottoms nesutiko, kad jos varžovas yra savarankiškai iškilęs, su politiniu elitu nesusijęs verslininkas. Ji taip pat apkaltino jį mėginimu už iš mokesčių mokėtojų uždirbtus pinigus „nusipirkti šiuos rinkimus“.
K. L. Bottoms atsilaikė prieš R. Jacksono kritiką dėl jos darbo Atlantos merės poste.
R. Jacksono gausioje televizijos reklamoje buvo ir klipų su 2020 m. protestų vaizdais po to, kai baltieji policijos pareigūnai nužudė du juodaodžius vyrus – Atlantos gyventoją Rayshardą Brooksą ir Mineapolio gyventoją George'ą Floydą.
R. Jacksonas taip pat griežtai kritikavo K. L. Bottoms dėl sprendimo nesiekti antros merės kadencijos, kaltindamas ją palikus miestą likimo valiai.
Džordžijoje keičiasi politinių jėgų pusiausvyra
Respublikonams R. Jacksono pralaimėjimas žymi sudėtingą posūkį Džordžijai tampant valstija, kurioje dėl valdžios atkakliai varžosi abi pagrindinės partijos.
R. Jacksonas pradėjo rinkimų kampaniją būdamas palyginti mažai žinomas, tačiau pasinaudojo savo asmeniniais turtais ir politiniam elitui nepriklausančio kandidato įvaizdžiu, kad pirminiuose rinkimuose įveiktų pareigas einantį vicegubernatorių, kurį iš pradžių rėmė D. Trumpas, taip pat valstijos generalinį prokurorą ir valstijos sekretorių.
Per dešimtmetį nuo pirmosios D. Trumpo pergalės prezidento rinkimuose demokratai Džordžijoje jau buvo laimėję trejus rinkimus į JAV Senatą, o antradienį senatorius J. Ossoffas siekė perrinkimo.
Vis dėlto Respublikonų partija daugiau kaip du dešimtmečius kontroliavo ir gubernatoriaus postą, ir abejuose Džordžijos įstatymų leidžiamosios asamblėjos rūmuose turėjo daugumą.
Antradienį demokratai taip pat siekė perimti Džordžijos parlamento žemųjų rūmų kontrolę, tačiau buvo manoma, kad respublikonai turi gerokai daugiau galimybių išsaugoti daugumą valstijos Senate. Tai reikštų, kad K. L. Bottoms turėtų dirbti su bent vienais respublikonų kontroliuojamais parlamento rūmais.
Trumpas keičia toną – žada pripažinti rinkimų rezultatus: „Tikriausiai ką nors sugalvosime“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad pripažins kadencijos vidurio rinkimų rezultatus, gautiems duomenims rodant triuškinamą demokratų pergalę prieš jo Respublikonų partiją Kongrese.
„Esu visiškai pasirengęs pripažinti šiuos rezultatus, – sakė jis „The New York Times“ (NYT). – Dirbsime su demokratais ir, žinote, laukiame bendro darbo. Tikriausiai ką nors sugalvosime.“
Šie taikinamojo pobūdžio pareiškimai nuskambėjo po to, kai D. Trumpas ne kartą bandė sukelti abejonių dėl rinkimų sąžiningumo, o tai pakurstė nuogąstavimus, jog jis atsisakys pripažinti pralaimėjimą.
Demokratai perėmė Senato mandatą Šiaurės Karolinoje
Susigrąžinti daugumą Kongrese ir nutraukti respublikonų dominavimą Vašingtone siekiantys demokratai perėmė iš respublikonų vietą JAV Senate Šiaurės Karolinos valstijoje.
Buvusio Šiaurės Karolinos gubernatoriaus Roy'aus Cooperio pergalė prieš respublikoną Michaelą Whatley yra svarbus demokratų laimėjimas siekiant perimti bent keturias šiuo metu respublikonų turimas vietas Senate.
Anksčiau manę, kad dėl jiems nepalankaus rinkimų apygardų ir valstijų pasiskirstymo iškovoti daugumą bus beveik neįmanoma, demokratai dabar viliasi, kad Senato kontrolė jau pasiekiama, nors jiems dar teks laimėti keliose konservatyvesnėse valstijose.
Demokratas senatorius Jonas Ossoffas taip pat buvo perrinktas Džordžijoje, įveikęs Atstovų Rūmų narį Mike'ą Collinsą. Ši jo pergalė neleido respublikonams perimti mandato, kurį jie anksčiau laikė vienu perspektyviausių savo taikinių.
Atstovų Rūmų narys Chrisas Pappasas taip pat laimėjo rinkimus į Senatą Naujajame Hampšyre, išsaugodamas demokratams dar vieną svarbų mandatą. Jis įveikė buvusį senatorių Johną Sununu.
Respublikonai pakraupę
Teksaso respublikonus šokiravo pirmieji visoje valstijoje vykstančių rinkimų rezultatai, rašo CNN ir BBC.
Valstijos respublikonai nuo pat pradžių tikėjosi itin atkaklios kovos dėl vietos Senate, tačiau dabar nerimauja, kad rinkimus gali pralaimėti ir dar vienos kadencijos siekiantis gubernatorius Gregas Abbottas.
Tai būtų tikras politinis žemės drebėjimas, kuris taip pat atimtų iš jo galimybę tapti ilgiausiai Teksaso istorijoje pareigas ėjusiu gubernatoriumi.
BBC žurnalisto paklaustas, kaip respublikonai vertina rinkimų į Senatą eigą Teksase, ilgametis Respublikonų partijos rinkimų kampanijų strategas atsakė vienu žodžiu: „Skerdynės.“
Kol kas šiuose rinkimuose į Senatą suskaičiuota tik apie 50 proc. balsų.
Demokratų kandidatas Jamesas Talarico prieš savo varžovą respublikoną Keną Paxtoną pirmauja maždaug 20 procentinių punktų persvara.
Manoma, kad paskelbus daugiau rezultatų iš Teksaso kaimiškųjų vietovių respublikonams pavyks sumažinti atsilikimą. Tačiau kol kas pirmieji rezultatai jiems kelia didelį nerimą.
Daugelyje šalies valstijų rinkimų apylinkės vis dar atidarytos. Aukštomis kainomis ir karu su Iranu nepatenkinti bei korupcija valdžios institucijose susirūpinę rinkėjai lapkričio 3 d. balsuoja Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose, kurie taps savotišku referendumu dėl JAV prezidento respublikono Donaldo Trumpo antrosios kadencijos.
Respublikonas Byronas Donaldsas išrinktas pirmuoju juodaodžiu Floridos gubernatoriumi
Respublikonas Atstovų Rūmų narys Byronas Donaldsas antradienį buvo išrinktas pirmuoju juodaodžiu Floridos gubernatoriumi, nugalėjęs demokratą Davidą Jolly netikėtai įtemptose lenktynėse, išbandžiusiose partijos pozicijas prezidentui Donaldui Trumpui svarbioje valstijoje.
B. Donaldsas, ištikimas D. Trumpo sąjungininkas, pakeis kadenciją baigiantį respublikonų gubernatorių Roną DeSantisą, kuris šias pareigas išnaudojo savo prezidentinėms ambicijoms kurstyti ir trečią pagal gyventojų skaičių JAV valstiją pastumti dar labiau į politinio spektro dešinę.
B. Donaldsas taps pirmuoju šalyje išrinktu juodaodžiu respublikonu gubernatoriumi. Jis įveikė D. Jolly – buvusį respublikonų kongresmeną, kuris pakeitė partiją ir vykdė centristinę kampaniją. Sakydamas pergalės kalbą rėmėjams Pietų Floridoje, B. Donaldsas padėkojo D. Trumpui.
„Noriu, kad iš Floridos išgirstumėte, jog mes vis dar esame raudoni, – miniai sakė B. Donaldsas, turėdamas galvoje tradicinę savo partijos spalvą. – Pone prezidente, taip pat noriu padėkoti už jūsų palaikymą ir už tai, kad buvote mano pusėje.“
Šie rinkimai tapo išbandymu, ar D. Trumpo nepopuliarumas, nusmukdęs respublikonus visose JAV, persimes ir į jo paties kiemą bei sukels pavojų Floridos gubernatoriaus postui, kurio demokratas nelaimėjo jau daugiau nei 30 metų.
B. Donaldsas stengėsi pristatyti D. Jolly kaip nuo realybės atitrūkusį liberalą ir kreipėsi į juodaodžius rinkėjus, kurie tradiciškai palaiko demokratus.
Be nacionalinės politinės aplinkos, rinkimuose daug dėmesio skirta tokiems klausimams kaip aukštos kainos ir būsto draudimo išlaidos – tai itin opi problema valstijoje, kurią nuolat niokoja uraganai.
Metų metus Florida buvo pagrindinis JAV politinių kovų laukas, kur didžiųjų miestų, žemės ūkio miestelių, naujai atvykusių pensininkų ir įvairių lotynų amerikiečių bendruomenių interesai susikirsdavo rinkimuose, kuriuos dažnai nulemdavo procento dalys.
Ši reputacija nublanko valdant R. DeSantisui, kuris savo pirmuosius rinkimus 2018 metais laimėjo mažesniu nei pusės procentinio punkto skirtumu.
Tačiau pradėjęs eiti pareigas, jis pasinėrė į kultūrinius karus dėl rasės ir lyties – pavyzdžiui, pasirašė kritikų dažnai „Nesakyk gėjus“ vadinamą įstatymą, draudžiantį mokyti apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę nuo vaikų darželio iki trečios klasės. Kai 2022 metais jis siekė perrinkimo, R. DeSantisas iškovojo triuškinamą pergalę beveik 20 procentinių punktų persvara, palikdamas valstijos demokratus visiškai sužlugdytus.
D. Jolly susidūrė su didžiulėmis kliūtimis, bandydamas atgaivinti partijos pozicijas. Respublikonai čia turi maždaug 1,5 mln. registruotų rinkėjų persvarą, o B. Donaldsas gerokai lenkė D. Jolly pagal surinktas lėšas.
Siekdamas įveikti šiuos iššūkius, D. Jolly kampaniją vykdė demokratų tvirtovėse Floridoje, pavyzdžiui, Brovardo apygardoje, taip pat tradiciškai respublikoniškose centrinės Floridos dalyse ir valstijos šiaurės vakaruose.
B. Donaldsas per visą kampaniją demonstravo tvirtą pasitikėjimą savimi, derindamas paramą D. Trumpui su pastangomis išlaikyti tam tikrą atstumą, įskaitant užuominų apie prezidentą mažinimą savo interneto svetainėje.
Pietų Karolinoje netikėtą pergalę JAV Senate iškovojo demokratai
Po pediatrės Annie Andrews nedidele persvara iškovotos pergalės prieš Darline Graham, siekusią visam laikui užimti savo velionio brolio Lindsey Grahamo vietą, demokratai antradienį užsitikrino vietą JAV Senate, rodo žiniasklaidos prognozės.
A. Andrews netikėtai įveikė D. Graham, kuri po brolio mirties liepą laikinai ėjo šias pareigas, tačiau pasirodė nesanti tokia stipri kandidatė, kaip tikėjosi jos partija ar prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).
Televizijos „NBC News“ ir CNN prognozavo A. Andrews pergalę rinkimuose.
D. Graham į Senatą paskyrė Pietų Karolinos gubernatorius Henry McMasteris (Henris Makmasteris), D. Trumpui rekomendavus ją šioms pareigoms.
Prezidentas šį paskyrimą pavadino „nuostabia pagarba“ jos velioniui broliui, žymiam užsienio politikos vanagui ir artimam D. Trumpo sąjungininkui.
L. Grahamas, prieš laimėdamas rinkimus į Senatą 2002 metais dirbęs Atstovų Rūmuose, niekada nebuvo vedęs ir neturėjo vaikų bei buvo itin artimas su seserimi.
Jų motina mirė, kai L. Grahamui buvo 20 metų, o jo seseriai – 12, o mažiau nei po dvejų metų nuo širdies smūgio mirė ir jų tėvas.
Tuomet 22-ejų L. Grahamas oficialiai įsivaikino savo 13 metų seserį, padėjo jai baigti mokyklą ir iš esmės ją užaugino.
Nors jos brolis turėjo didelę įtaką užsienio politikos klausimais, D. Graham per neseniai vykusius debatus sutriko paklausta apie Taivaną ir pripažino, kad nėra „labai informuota apie nacionalinį saugumą“.
Ji vis tiek sugebėjo įveikti kongresmeną veteraną Ralphą Normaną (Ralfą Normaną) ir užsitikrinti Respublikonų partijos nominaciją, o D. Trumpas už ją agitavo ir ragino rėmėjus balsuoti taip, lyg balsavimo biuletenyje būtų jo paties pavardė.
Aiškėjant nepalankiems rinkimų rezultatams, Trumpo reakcija: „Mano pavardės biuletenyje nebuvo“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, susidūręs su virtine demokratų pergalių kadencijos vidurio rinkimuose, pareiškė, kad jo Respublikonų partija būtų laimėjusi triuškinama persvara, jei jis pats būtų kandidatavęs.
„Mano pavardės biuletenyje nebuvo, o jei būtų buvusi, būtume laimėję TRIUŠKINAMAI! Dėkoju už dėmesį šiam klausimui“, – platformoje „Truth Social“ parašė D. Trumpas.
Smūgis Trumpui – rinkimuose pergalę švęsti turėtų demokratai, Baltieji rūmai širsta: „Prisisekite diržus“
JAV Atstovų Rūmų kontrolę iš respublikonų perims demokratai, rodo antradienį paskelbtos žiniasklaidos prognozės.
Šis esminis pokytis žada priešpriešą per antrąją prezidento Donaldo Trumpo kadencijos pusę.
Tokias prognozes paskelbė CNN ir „NBC News“. Pastarasis transliuotojas prognozuoja, kad demokratai 435 vietų Atstovų Rūmuose jau užsitikrino mažiausiai 244 vietas.
Dauguma Atstovų Rūmuose suteiks demokratams galią blokuoti D. Trumpo įstatymų leidybos darbotvarkę ir pradėti plataus masto jo administracijos tyrimus per paskutinius dvejus jo prezidentavimo metus.
Nepasitenkinimas pragyvenimo išlaidomis, muitais ir JAV karu prieš Iraną, dėl kurio smarkiai išaugo degalų kainos, prislėgė respublikonus, jo populiarumo reitingams svyruojant ties rekordinių žemumų riba.
Atidžiai stebėtame balsavime demokratas J. D. Fordas išstūmė respublikonų kongresmenę Victorią Spartz Indianoje, užsitikrindamas apygardą, kurioje D. Trumpas 2024 metais nugalėjo 17 procentinių punktų persvara.
Politikos analitikai netikėtumą šioje apygardoje įvardijo kaip ankstyvą įspėjimą, kad demokratai gali judėti link vadinamosios „mėlynosios bangos“.
Partija taip pat perėmė respublikonams priklausiusią vietą Atstovų Rūmuose Šiaurės Karolinoje, o rezultatai Floridoje rodo, kad perbraižytos rinkimų apygardų ribos neatnešė respublikonų lauktų laimėjimų.
Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad nuotaikos prezidento aplinkoje – kovingos, įspėdamas, jog D. Trumpas priešinsis „radikaliajai kairei“, nepaisant rinkimų baigties.
„Prisisekite diržus“, – pareiškė pareigūnas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ne tik nušlavė respublikonus: rinkėjai atmetė ir kitus Trumpo siūlymus
Antradienį keliose JAV valstijose pergalę iškovojo abortų teisių gynėjai, o rinkėjai pareiškė nepritarimą prezidento Donaldo Trumpo pastangoms perbraižyti rinkimų apygardų ribas. Iš viso daugiau kaip trijose dešimtyse valstijų buvo sprendžiama dėl 145 balsavimui pateiktų klausimų.
Šie klausimai buvo papildoma politinė kadencijos vidurio rinkimų, kuriuose demokratai perėmė Kongreso kontrolę ir sustiprino savo pozicijas valstijų įstatymų leidžiamosiose institucijose bei gubernatorių postuose, dalis.
Kai kuriais balsavimui pateiktais pasiūlymais buvo tikrinamas visuomenės palaikymas D. Trumpo prioritetams: jo bandymams perbraižyti Kongreso rinkimų apygardų ribas, apriboti translyčių sportininkų dalyvavimą varžybose ir sugriežtinti rinkėjų tapatybės nustatymo reikalavimus.
Trijose valstijose laimėjo abortų teisių gynėjai
Misūrio valstijos rinkėjai atmetė siūlytą konstitucijos pataisą, kuria būtų vėl įvesti daugumos abortų apribojimai. Antradienį vykusio balsavimo metu iš esmės buvo dar kartą patvirtintas prieš dvejus metus priimtas rinkėjų sprendimas. Tuomet Misūris tapo pirmąja JAV valstija, kurioje rinkėjai panaikino galiojusį abortų draudimą, pritarę abortų teises įtvirtinančiai konstitucijos pataisai.
Tuomet respublikonų kontroliuojama valstijos įstatymų leidžiamoji institucija šių metų balsavimui pateikė naują, švelnesnį abortų draudimo variantą. Pagal jį abortai būtų buvę leidžiami tik skubiais medicininiais ir vaisiaus anomalijų atvejais, taip pat išžaginimo ar kraujomaišos atvejais iki 12-osios nėštumo savaitės. Pataisa taip pat būtų uždraudusi tam tikras medicinines procedūras nepilnamečiams translyčiams asmenims.
Abortų teisių gynėjai, vadovaujami nacionalinių progresyvių organizacijų, rinkimų kampanijoje išleido gerokai daugiau lėšų nei abortų priešininkai ir sėkmingai pasiekė, kad Misūrio pasiūlymas būtų atmestas.
Virdžinijoje rinkėjų patvirtinta priemonė valstijos konstitucijoje įtvirtina „pagrindinę teisę į reprodukcinę laisvę“. Ja užtikrinama galimybė atlikti abortus per pirmuosius du nėštumo trimestrus. Pataisa, be kita ko, taip pat įtvirtina teisę į kontracepciją ir vaisingumo priežiūrą.
Nevadoje patvirtinta konstitucijos pataisa, įtvirtinanti pagrindinę teisę į abortą iki vaisiaus gyvybingumo ribos, kuri paprastai nustatoma po 21-osios nėštumo savaitės. Ši pataisa pirmą kartą buvo patvirtinta rinkėjų 2024 m., tačiau jai reikėjo antro balsavimo šiais metais, kad ji būtų įtraukta į valstijos konstituciją.
Nuo tada, kai 2022 m. JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino visoje šalyje galiojusią konstitucinę teisę į abortą, daugiau kaip penktadalyje valstijų rinkėjai balsavimu patvirtino abortų teises saugančias priemones.
Tačiau respublikonams palankioje Aidaho valstijoje rinkėjai antradienį atmetė pasiūlymą įtvirtinti teisę į abortą valstijos įstatymuose. Pagal šiuo metu galiojančius Aidaho įstatymus abortai draudžiami, išskyrus atvejus, kai jie būtini nėščios moters gyvybei išgelbėti, taip pat per pirmąjį nėštumo trimestrą, jei apie išžaginimą ar kraujomaišą pranešta teisėsaugai.
Prieš dvejus metus priemonės dėl teisės į abortą buvo atmestos Floridoje ir Pietų Dakotoje.
Rinkėjai atmetė Trumpo pastangas perbraižyti rinkimų apygardų ribas
Kadencijos vidurio rinkimuose devynios valstijos naudoja naujas Kongreso rinkimų apygardų ribas. Jos buvo pakeistos po neįprastos dešimtmečio viduryje vykdytos apygardų ribų peržiūros bangos, kurią skatino D. Trumpas.
Misūryje respublikonų įstatymų leidėjai praėjusiais metais patvirtino naujas Atstovų Rūmų rinkimų apygardų ribas, siekdami padėti Respublikonų partijai iškovoti papildomą mandatą Kanzaso Sičio apylinkėse. Šio sprendimo priešininkai surinko reikiamą skaičių parašų, kad naujasis žemėlapis būtų pateiktas viešam balsavimui.
Naujos apygardų ribos buvo taikomos rugpjūčio mėnesį vykusiuose pirminiuose rinkimuose. Tačiau teismai vėliau nusprendė, kad jos negali būti naudojamos pakartotinai, nebent rinkėjai joms pritartų referendume lapkričio mėnesį. Antradienį rinkėjai atmetė apygardų ribų keitimo įstatymą ir taip užkirto kelią naujojo žemėlapio įsigaliojimui.
Tuo metu demokratų vadovaujamoje Merilando valstijoje rinkėjai pritarė konstitucijos pataisai, kuri galėtų sudaryti sąlygas 2028 m. rinkimuose naudoti naujas Kongreso rinkimų apygardų ribas. Demokratai, remiami buvusio prezidento Baracko Obamos, ragino balsuoti už pataisą, teigdami, kad tai padėtų „sustabdyti Trumpą“.
Kai kurie demokratai taip pat siekia perbraižyti apygardų ribas Kolorado valstijoje. Tačiau rinkėjams pateiktas piliečių iniciatyvos pasiūlymas uždraustų bet kokį galimą 2028 m. apygardų ribų keitimą vienos politinės partijos naudai. Pagal jį tokiems pakeitimams reikėtų gauti nepriklausomos komisijos ir valstijos Aukščiausiojo Teismo pritarimą.
Floridos rinkėjai pritarė didelėms nekilnojamojo turto mokesčių lengvatoms
Antradienį patvirtinta konstitucijos pataisa gali gerokai sumažinti Floridos būsto savininkų mokamus mokesčius, tačiau vietos valdžios institucijoms gali tekti ieškoti kitų pajamų šaltinių.
Floridos pasiūlymas buvo vienas ryškiausių šių metų nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimų JAV. Šiemet nemažai politikų siūlė įvairias mokesčių lengvatas gyventojams, kuriems didelės pragyvenimo išlaidos tapo vis sunkesne našta.
Šiuo metu Floridoje daugelis nekilnojamojo turto mokesčių netaikomi pirmajai 50 tūkst. dolerių nuolatinės gyvenamosios vietos vertės daliai. Kitais metais ši lengvata, išskyrus mokyklų finansavimui skirtus mokesčius, bus padidinta tris kartus, o 2028 m. ji sieks 250 tūkst. dolerių.
Pasiūlymas buvo pateiktas balsavimui per specialią įstatymų leidžiamosios institucijos sesiją, kurią sušaukė gubernatorius respublikonas Ronas DeSantisas. Kai kurie vietos pareigūnai perspėja, kad dėl šių pakeitimų gali tekti mažinti policijos ir ugniagesių tarnybų, viešųjų bibliotekų bei parkų finansavimą.
Kai kuriose valstijose patvirtinti apribojimai, susiję su translyčiais asmenimis
Nebraskos rinkėjai pritarė pataisai, pagal kurią valstijos konstituciją papildytų jau galiojantys translyčių asmenų medicininiai apribojimai. Tuo metu Arizonos rinkėjai pritarė priemonei, pagal kurią valstybinių mokyklų sporto apribojimai būtų išplėsti ir taip pat taikomi privačioms mokykloms.
Kolorado ir Vašingtono valstijų rinkėjai taip pat sprendė dėl pasiūlymų įvesti apribojimus translyčiams sportininkams arba medicininėms procedūroms. Šie balsavimai vyko D. Trumpo administracijai siekiant įvesti ribojimus translyčiams asmenims, ypač jaunimui.
Dauguma respublikonų valdomų valstijų jau draudžia translytėms moterims ir merginoms dalyvauti mergaičių mokyklų sporto komandose. Demokratų valdomose Kolorado ir Vašingtono valstijose pasiūlymai buvo pateikti balsavimui piliečių iniciatyva. Kitas Kolorado valstijoje balsavimui pateiktas klausimas buvo susijęs su tam tikrų medicininių procedūrų nepilnamečiams translyčiams asmenims draudimu.
Kalifornijos ir Kolorado rinkėjai atmetė naujus rinkėjų tapatybės nustatymo reikalavimus
D. Trumpo pastangos visoje šalyje įvesti privalomą rinkėjų tapatybės patvirtinimą tebėra įstrigusios Kongrese. Tačiau piliečių aktyvistai, apeidami demokratų kontroliuojamas valstijų įstatymų leidžiamąsias institucijas, sugebėjo pateikti naujus rinkėjų tapatybės nustatymo reikalavimus balsavimui Kalifornijoje, Kolorade ir Nevadoje.
Kalifornijoje pasiūlymo priešininkai sėkmingai surengė kampaniją prieš konstitucijos pataisą, susiedami ją su D. Trumpu. Atmesta priemonė būtų įpareigojusi rinkėjus balsuojant asmeniškai pateikti valstybės išduotą asmens tapatybės dokumentą, o balsuojant paštu – nurodyti paskutinius keturis šio dokumento numerio skaitmenis. Didžioji dalis Kalifornijos balsalapių siunčiama paštu.
Kolorado rinkėjai taip pat atmetė pasiūlymą, pagal kurį balsuojant paštu būtų reikėję nurodyti paskutinius keturis valstybės išduoto asmens tapatybės dokumento numerio skaitmenis.
Ohajo ir Šiaurės Karolinos respublikonų kontroliuojamos įstatymų leidžiamosios institucijos pateikė balsavimui pasiūlymus sugriežtinti jau galiojančius rinkėjų tapatybės nustatymo reikalavimus ir įtvirtinti juos valstijų konstitucijose. Abiejose valstijose šiems pasiūlymams pritarta. Panašiai konstitucijos pataisai dėl rinkėjų tapatybės nustatymo pritarta ir Nevadoje.
Rinkėjai nepritarė didesniems balsų slenksčiams iniciatyvoms patvirtinti
Šiaurės Dakotos ir Pietų Dakotos rinkėjai atmetė pasiūlymus, kuriais būtų apsunkintas valstijų konstitucijų keitimas. Pagal juos konstitucijos pataisoms būtų reikėję 60 proc. rinkėjų pritarimo, o ne paprastos balsų daugumos. Jutos rinkėjai taip pat atmetė pasiūlymą, pagal kurį piliečių iniciatyvoms, numatančioms mokesčių didinimą, patvirtinti būtų reikėję 60 proc. balsų.
Tuo metu Misūrio rinkėjai pritarė konstitucijos pataisai, pagal kurią įstatymų leidėjams būtų sunkiau pakeisti rinkėjų patvirtintas piliečių iniciatyvas. Pagal naująją tvarką tokiems pakeitimams reikėtų 80 proc. valstijos Atstovų Rūmų ir Senato narių balsų.
Priemonės, kuriomis įtvirtinama tik JAV piliečių teisė balsuoti, toliau sulaukia palaikymo
Arkanzaso, Kanzaso, Pietų Dakotos ir Vakarų Virdžinijos rinkėjai pritarė konstitucijos pataisoms, kuriomis dar kartą įtvirtinama galiojanti rinkimų tvarka, pagal kurią balsuoti gali tik JAV piliečiai. Aliaskoje rinkėjai pritarė panašiam pasiūlymui, kuris bus įtvirtintas valstijos įstatymuose.
Kritikai teigia, kad šios priemonės iš esmės yra simbolinės ir nereikalingos, nes balsavimas neturint JAV pilietybės yra retas reiškinys ir jau draudžiamas federaliniuose rinkimuose. Vis dėlto Kalifornijoje, Merilande, Vermonte ir Kolumbijos apygardoje kai kuriuose vietos rinkimuose balsuoti gali ir JAV pilietybės neturintys asmenys.
Iki šių rinkimų panašias priemones per pastarąjį dešimtmetį jau buvo priėmusios mažiausiai 15 valstijų. Tarp jų – visos aštuonios valstijos, kuriose tokie pasiūlymai buvo pateikti balsavimui 2024 m., taip pat praėjusiais metais prie jų prisijungęs Teksasas.
Arizonoje apribotas eismo kamerų naudojimas
Arizonos rinkėjai pritarė pasiūlymui apriboti eismo kamerų naudojimą greitį viršijantiems vairuotojams ir raudoną šviesoforo signalą ignoruojantiems eismo dalyviams nustatyti. Respublikonų kontroliuojama valstijos įstatymų leidžiamoji institucija pateikė šį pasiūlymą balsavimui po to, kai gubernatorė demokratė Katie Hobbs vetavo draudimą naudoti tokias kameras.
K. Hobbs teigė, kad kameros didina kelių eismo saugumą, tačiau jų priešininkai tvirtina, jog taip pažeidžiamas žmonių privatumas. Jie taip pat atkreipia dėmesį į atvejus, kai kai kurie teisėsaugos pareigūnai šiomis priemonėmis naudojosi netinkamai.
Pagal patvirtintą pasiūlymą nuo 2027 m. būtų draudžiama sudaryti naujas sutartis dėl eismo kamerų sistemų naudojimo. Be to, vietos valdžios institucijos turėtų surengti balsavimus, kuriuose būtų sprendžiama, ar tęsti jau veikiančių sistemų naudojimą.
Draudimo instituto greitkelių saugumui užtikrinti duomenimis, maždaug pusėje JAV valstijų, įskaitant Arizoną, yra bendruomenių, kurios naudoja kameras greičio viršijimo ir eismo signalų įstatymams vykdyti.