Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras (2000–2006 m.) Antanas Valionis, reaguodamas į naują Rusijos pageidavimų sąrašą, interviu „DW“ sakė, kad Kremliuje akivaizdžiai tiesiog norima laimėti laiko, tikintis pagerinti savo padėtį fronte arba sulaukti pokyčių ES.
„Rusija blefuoja labai prastomis kortomis, – sako jis. – Rusija tarsi bando sau panaudoti dabartinę Amerikos administraciją. Putinas, matyt, tikisi, kad užvilkinus procesą galima suskaldyti politinę sceną Europoje. Tikėtina, kad jie laukia prezidento rinkimų baigties Prancūzijoje, kur kol kas didelius šansus laimėti turi Marine Le Pen, mokėjusi, sakykime taip, sutarti su Rusija. Kremliuje taip pat gali tikėtis pirmalaikių rinkimų į Vokietijos Bundestagą, jei Vokietijoje kiltų didelių politinių peripetijų.“
A. Valionis vadovavo Lietuvos URM, kai šalis ruošėsi stoti į ES ir NATO. 2000-ųjų pradžioje jis dalyvavo derybose su Vladimiru Putinu. Pasak jo, tuo metu Rusijos vadovai kategoriškai nepasisakė prieš Baltijos šalių prisijungimą prie Aljanso. Atsižvelgiant į šį niuansą, sako pašnekovas, Rusijos kaltinimai kolektyviniams Vakarams, kad šie esą davė garantijas dėl bloko neplėtimo į rytus, praranda pagrindą.
„2001 metų kovo pabaigoje – balandžio pradžioje įvyko vienintelis per visą Lietuvos ir Rusijos santykių istoriją tuometinio prezidento Valdo Adamkaus valstybinis vizitas į Maskvą. Mes prisimename, kad tada Putinas buvo dar visai jaunas politikas, tik stiprino savo valdžią ir elgėsi labai atsargiai. Susitikimo metu jis mums pasakė, kad įstojimas į Europos Sąjungą – tai puiku, kad tai bus naudinga ir Lietuvai, ir Rusijai, ypač Kaliningrado sričiai. Tačiau kartu jis nesuprato, kam Lietuvai reikalinga NATO. „Mes to nesuprantame, bet, žinoma, paveikti jūsų sprendimo negalime“, – maždaug tokia buvo jo pozicija“, – „DW“ pasakojo buvęs Lietuvos diplomatas.
Visgi tuomet Kremliui Lietuvos narystė Aljanse netapo principiniu klausimu, nors spaudoje skambėjo daug nuogąstavimų – ypač kai kalba eidavo apie tranzitą tarp žemyninės Rusijos ir Kaliningrado srities. „Tačiau, kaip matote, mes tada išsprendėme šią problemą ir įstojome į NATO. Tai buvo mūsų didelė pergalė, ir dabar jaučiamės saugesni, kaip ir kitos šalys, kurioms pavyko prisijungti prie Aljanso, ko nepasakysi apie Ukrainą, Moldovą ar kitas posovietines valstybes, kurios negalėjo tapti NATO narėmis“, – svarsto Antanas Valionis.
Apie naują saugumo architektūrą Europoje
Pasak Latvijos užsienio politikos instituto tyrėjo Sergejaus Potapkino, atsižvelgiant į „pervertintus Rusijos lūkesčius“, susidaro įspūdis, kad V. Putinas nesupranta, jog nei JAV, nei kitos vadinamosios „didžiosios valstybės“, net ir labai norėdamos, negali priversti vienos ar kitos šalies pasitraukti iš Aljanso.
„Vladimiras Putinas iš tiesų gyvena savo šaltojo karo pasaulyje ir, galbūt, nuoširdžiai tiki, kad didžiosios valstybės gali susitarti kaip 1945 metais ir pasidalyti įtakos sferas. Neatsitiktinai jis taip siekia susitikimo trise su Trumpu ir Xi. Galbūt jis būtent apie tai ir svajoja. Mes žinome, kad jis jau seniai matuojasi Stalino vaidmenį. Galbūt tokiu būdu jis nori sukurti naują pasaulio tvarką, egzistuojančią jo galvoje“, – pokalbyje su „DW“ sakė politikos apžvalgininkas.
Xi Jinpingo, Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas turėjo įvyko lapkričio 19 dieną APEC viršūnių susitikimo kuluaruose Šendžene, Kinijoje. Tačiau po jo kažkokių didelių pokyčių tarptautinėje politikoje neįvyko. Susitarimo metu daugiausiai buvo akcentuojamas branduolinio nusiginklavimo skatinimo klausimas.
Įsipareigojimų nestoti į NATO Kremliui niekas neduos
Buvęs Lietuvos URM vadovas Antanas Valionis atkreipia dėmesį, kad Rusija bando pasitelkti „diplomatinę dūmų uždangą“, siekdama paslėpti savo „labai silpnas pozicijas“.
„Kalbant apie naują saugumo architektūrą Europoje, tai, žinoma, mes apie tai kalbėsime, bet ne ta linkme, kurią siūlo Rusijos oponentai, jei išsireikšti diplomatiškai. Kalba, greičiau, gali eiti apie sutartį, reguliuojančią įprastines ginkluotąsias pajėgas. Anksčiau tokia sutartis egzistavo, tačiau dabar visa ši sistema sugriauta. Suomija įstojo į NATO, Rusijos sienos su NATO ilgis padidėjo 1 300 kilometrų, Rusija kuria naują karinę apygardą. Vadinasi, turi atsirasti naujos kvotos, nauji susitarimai, inspekcijų mechanizmai ir taip toliau“, – aiškino jis.
Tačiau niekas, tvirtina Lietuvos diplomatas, nespręs už lietuvių, latvių, lenkų, ukrainiečių ar moldavų nugarų jų likimo – būti jiems NATO ar nebūti. „Manau, kad net ir Ukraina derybų metu niekada nesutiks su teritorinėmis nuolaidomis ar įsipareigojimais nestoti į NATO spaudžiant Rusijai“, – apibendrino A. Valionis.
Valstybė turi teisę savarankiškai pasirinkti gynybinius aljansus. Tai įtvirtinta 1999 metų ESBO Europos saugumo chartijos 8 punkte ir 1997 metų Rusijos ir NATO pagrindų akte, po kuriuo pasirašė ir pati Rusija. Dokumentuose nenumatyta kitų valstybių veto teisė tokiam pasirinkimui.
Vakarai gali primesti savo darbotvarkę Rusijai
Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius – anksčiau jis vadovavo Lietuvos krašto apsaugos ministerijai (1993–1996 m.) ir URM (2012–2020 m.) – pokalbyje su „DW“ pažymėjo, kad Vakarai turi galimybių primesti savo darbotvarkę Rusijai: „Mes turime diktuoti sąlygas. Ir kalba eina ne tik apie JAV, kurios kol kas to nedaro, o tik įsiklauso į Rusijos reikalavimus.“
Buvęs paskutinis Lietuvos ambasadorius Rusijoje (2020–2022 m.) Eitvydas Bajarūnas nurodo, kad milžiniškų nuostolių, karinių pralaimėjimų ir prastėjančios ekonomikos fone V. Putinas niekaip negali užsidėti triumfuotojo mantijos. „1945 metais Stalinas sėdėjo prie derybų stalo Jaltoje ir Potsdame kaip vienas iš nugalėtojų. Šiandien Putinas pretenduoja į tokias pačias privilegijas, nors negali laimėti net paties jo pradėto karo“, – cituojamas diplomatas.
Panašios nuomonės laikosi ir Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergs. „Manau, kad mums, Europai, reikia užsiauginti didesnius kiaušinius, nes mes esame stipresni. Turime daugiau karinės galios, lenkiame Rusiją pagal visus ekonominius rodiklius“, – pareiškė jis per Europos lyderių susitikimą Dubline.
Kartu jis paragino Vakarų sąjungininkus aktyviau padėti Ukrainai – skirti jai pagalbos forma ne mažiau kaip 0,25 proc. savo BVP.
„Trys Baltijos šalys, Lenkija ir Suomija rodo pavyzdį. Būtent mes labiausiai kenčiame ekonominiu požiūriu, bet kartu nuolatinei paramai Ukrainai skiriame 0,25 proc., o faktiškai – 0,31 proc. mūsų BVP. Be to, būtent mes daugiausiai investuojame į saugumą ir gynybą – 6,4 proc. BVP, – sakė jis. – Politiškai tai nelengva. Mūsų piliečiai taip pat nori gyventi geriau, bet mes suprantame, kaip tai svarbu.“
„NYT“: Rusija pareikalavo, kad NATO išvestų pajėgas prie 1997 metų ribų
Rusijos atstovai derybose Abu Dabyje su Ukraina ir JAV pareikalavo, kad NATO atsitrauktų į pozicijas, kurias Aljansas užėmė 1997 metais, netiektų ginklų Ukrainai, taip pat kad Prancūzija ir Didžioji Britanija atsisakytų naudoti savo branduolinį ginklą kitoms šalims ginti. Apie tai praėjusią savaitę, lapkričio 14 dieną, pranešė leidinys „The New York Times“, remdamasis šaltiniais ir derybininkų išplatintu neoficialiu dokumentu.
Šis dokumentas yra pradinė Rusijos pozicija, o Rusijos pareigūnai per derybas leido suprasti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „vis dar gali parodyti lankstumą“, pasakojo du „NYT“ šaltiniai. Pats dokumentas nėra surašytas ant firminio blanko ir net neturi parašo, o tik skirtas neoficialiai išdėstyti Rusijos požiūrį.
Jame Rusija pakartoja savo 2021 metų reikalavimus, kad NATO šalys turi atmesti tolesnį savo aljanso plėtimą, taip pat „bet kokią karinę veiklą“ Ukrainoje ir kituose „Rytų Europos, Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos“ regionuose. Be to, Rusija reikalauja, kad NATO išvestų savo karius ir bazes prie 1997 metų Aljanso ribų, tai yra – iki jo plėtros į Vidurio ir Rytų Europą pradžios. Šis žingsnis, pažymi „NYT“, susilpnintų Lenkijos ir Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – gebėjimą apsiginti.
Rusijos reikalavimai Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai
Vienas iš 2021 metų reikalavimų buvo netgi išplėstas. Tuomet Rusija norėjo, kad NATO atsisakytų „bendro branduolinio ginklo naudojimo“ susitarimų, kurie ilgą laiką leido JAV sąjungininkams Europoje naudotis JAV branduolinio ginklo apsauga. Dabar, kaip teigiama dokumente, Rusija taip pat nori, kad Prancūzija ir Didžioji Britanija atmestų galimybę panaudoti savo branduolinį ginklą kitoms Europos šalims ginti – koncepciją, kuri aktyviai aptariama Europoje.
Dokumente taip pat yra reikalavimas nutraukti „bet kokių rūšių Vakarų ginklų, karinės technikos ir produkcijos tiekimą į Ukrainą“. Rusija pritars Ukrainos įstojimui į Europos Sąjungą tik tuo atveju, jei Kyjivas nedalyvaus bendroje bloko gynybos politikoje, taip pat teigiama dokumente.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.



