Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas tikina, kad karinės pratybos „Zapad“ „nėra nukreiptos prieš ką nors“, o pagrindinių manevrų perkėlimas giliau į Baltarusijos teritoriją nuo vakarinių sienų „rodo pasirengimą dialogui ir įtampos mažinimui regione“.
„Mes priėmėme sprendimą sumažinti „Zapad“ pratybų mastą ir perkelti pagrindines manevrus giliau į Baltarusijos teritoriją nuo vakarinių sienų“, – cituojamas jis.
Pasak jo, tokiu sprendimu Baltarusija „dar kartą ne tik žodžiais, bet ir veiksmais patvirtina savo pasirengimą dialogui, kompromisams ir įtampos mažinimui“.
„Atvirai kalbant, tai darome nesitikėdami konstruktyvios reakcijos. Tai darome labiau tam, kad parodytume savo sąjungininkams ir partneriams visame pasaulyje tikrai taikią Baltarusijos Respublikos poziciją“, – sako V. Chreninas.
Rusija ir Baltarusija oficialiai skelbia, kad šių pratybų tikslai – bendrų gynybinių ir puolamųjų veiksmų tobulinimas, ginkluotųjų pajėgų sąveikos gerinimas, taip pat karių pasirengimo įvairiems saugumo scenarijams patikrinimas.
Tačiau šios pratybos visada kelia susirūpinimą kaimyninėms šalims.
Šiemet „Zapad“ pratybos nebus didesnės ar grėsmingesnės, sako Gynybos štabo viršininkas
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas Remigijus Baltrėnas sako, kad rudenį vyksiančios Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ nebus „didesnės ar grėsmingesnės“ nei buvo prieš ketverius metus.
„Blogų ir piktų ketinimų Rusijos ir Baltarusijos niekas negali paneigti, jie yra likę, mes matome, kas vyksta, bet šių metų „Zapad“ savo apimtimi nėra didesnis ar grėsmingesnis, negu buvo 2021 metais“, – žurnalistams antradienį teigė R. Baltrėnas.
Anot jo, viešai deklaruojama, kad pratybose dalyvaus 13 tūkst. karių.
„Suprasdami, kas vyksta Ukrainoje, Rusija ir Baltarusija negali sau leisti didesnių apimčių, nes tai tiesiog fiziškai nepadaroma. (...) Rusai visada savo mokymuose oficialiai deklaruoja viena, bet apjungdami krūvą, tie skaičiai vis tiek didėja“, – kalbėjo Gynybos štabo viršininkas.
„Bet tas yra matoma, tiek NATO žvalgyba, tiek Lietuvos žvalgyba savo funkcijas atlieka, perspėjimo sistemos yra vietoje, šiam momentui mes siurprizų nenumatome“, – teigė jis.
BNS rašė, kad pratybas „Zapad“ ketinama vykdyti rugsėjį, jos rengiamos nuo 2009-ųjų kas dvejus metus.
Oficialūs pratybų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.
Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvienąkart kelia nerimą dėl netyčinių incidentų rizikos.
2023 metais šios pratybos nevyko.
Britų žvalgyba tikėtina pratybų atšaukimo priežastimi nurodė tai, kad Rusijos kariuomenei trūko karių ir technikos, taip pat Rusijos vadovybė nenorėjo sulaukti kritikos dėl eilinių parodomųjų manevrų vykstant karui Ukrainoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau sakė, kad tuo pačiu metu kaip rusų „Zapad“ rengiamos ir Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) pratybos „Tarassis25“, kurios bus didžiausios nuo pajėgų sukūrimo.
Rudenį Lietuvos kariuomenės koviniai vienetai taip pat dalyvaus pratybose „Perkūno griausmas“, kuriose bus vykdomi taktiniai manevrai įvairiose vietose ir kariniuose poligonuose pagal šalies ginkluotos gynybos sumanymą.
Ukrainos žvalgyba atskleidė Rusijos planuojamą scenarijų per rudens karines pratybas Baltarusijoje
Per rudenį Baltarusijoje vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2025“ bus imituojama dviejų koalicijų – Rusijos ir Vakarų – konfrontacija.
Tai interviu „Ukrinform“ sakė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Olehas Ivaščenka.
„Turime visą atitinkamą informaciją apie šias pratybas. Rusija jau išsiuntė apie keturias dešimtis kvietimų kitų šalių kariniams atstovams. Jie nori iš to padaryti tarptautinį įvykį. Pagal pratybų scenarijų per mokymus bus imituojamas operatyvinis dviejų sąjungininkių koalicijų konfrontacijos epizodas – vienai jų vadovauja Rusija, kitai – Vakarai. Visiškai aišku, apie ką eina kalba. Tai šalys, remiančios Ukrainą. Mūsų partnerės Europoje“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie galimybę, kad Rusija per šias pratybas gali užpulti Suvalkų koridorių, Baltijos šalis ar Lenkiją, O. Ivaščenka atkreipė dėmesį, jog tokie scenarijai yra įtraukti į visas Rusijos karines pratybas.
„Prisimenu 2015 metus... Nuo tada Suvalkų koridoriaus užėmimas yra įtrauktas į visų Rusijos ir Baltarusijos pratybų planus. Tai ne fantazija, o jų strateginių scenarijų dalis. Jie nuolat kuria scenarijų, kad grėsmė gali iškilti Kaliningradui, NATO gali perimti šio regiono kontrolę arba gali įvykti „spalvotoji revoliucija“ Baltarusijoje. Tokius atveju Rusija „ateitų į pagalbą“, t.y. dislokuotų savo pajėgas. Toks yra scenarijus. Būtent šiuo tikslu jie apmoko 1-ąją tankų armiją ir 20-ąją jungtinę armiją. Pagal planą šios pajėgos turi pasiekti Kaliningradą Suvalkų koridoriumi. Nereikia nė sakyti, kad tokia padėtis keltų tiesioginę grėsmę Baltijos šalims“, – sakė O. Ivaščenka.
Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2025“ numatytos rugsėjo viduryje, manevruose dalyvaus per 13 tūkst. kareivių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
