47 šalių lyderiai, įskaitant Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, penktadienį renkasi Tiranoje į Europos politinės bendrijos (EPB), vienijančios ES nares ir dar 20 šalių, viršūnių susitikimą.
Penktadienį taip pat turėtų įvykti Kyjivo ir Maskvos delegacijų susitikimas Stambule deryboms dėl karo Ukrainoje užbaigimo, tačiau dėl jų esama abejonių.
„Žinoma, Ukraina yra tarp svarbių temų, bet taip pat (...) bus aptariamas bendras požiūris į pačią buvimo Europa ir priklausymo Europai idėją“, – sakė albanų ministras pirmininkas.
E. Rama, kuris per praėjusio savaitgalio rinkimus užsitikrino ketvirtą kadenciją, tikisi iki 2030-ųjų nuvesti 2,8 mln. gyventojų turinčią savo šalį į ES, bet jam sunku įtikinti albanų jaunimą neemigruoti.
Pasiekti, kad Albanija artimiausiais metais įstotų į ES, buvo vienas pagrindinių jo rinkimų kampanijos pažadų.
„Vadovauju šaliai, kuri jau seniai yra eurooptimistiškiausia Europoje, – sakė jis. – Mums Europa daug labiau susijusi su tuo, kas ji buvo (...) įkūrėjams – amžinos taikos ir saugumo teritorija, o ne su tuo, kas ji šiandien yra daugeliui europiečių – daug labiau susijusi su bankomatu.“
Albanijos iššūkiai
Albaniją dešimtmečius valdė komunistinės diktatūros, ji buvo tarp labiausiai izoliuotų pasaulio valstybių. XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje šalis išgyveno sunkią ekonominę krizę ir ginkluotą konfliktą.
Albanija labiausiai palaiko europietišką kursą Balkanuose – pernai 92 proc. albanų sakė, kad balsuotų „taip“, jei būtų surengtas referendumas dėl narystės ES. Serbijoje tokį atsakymą pateikė 40 proc. respondentų.
Tačiau laukia didžiuliai iššūkiai, kuriuos reikia įveikti norint atitikti narystės kriterijus, pavyzdžiui, kova su korupcija.
Dėl įtarimų grobstymu buvo sulaikyti keli ministrai ir aukšto rango valstybės pareigūnai, įskaitant buvusį prezidentą Ilirą Metą ir Tiranos merą, artimą E. Ramos sąjungininką.
ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas sveikino „iš esmės skaidriai ir įtraukiai“ surengtus rinkimus.
Tačiau ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad rinkimų kampanijos metu trūko sąžiningumo, ir paragino Albaniją užbaigti rinkimų reformą, reikalingą norint įstoti į ES.
Tačiau E. Rama pabrėžė, kad dabar laikas veikti.
„Europa vykdo geopolitinę investiciją, kurios iki pastarųjų metų nevykdė. Štai kodėl jie atvėrė duris ir pradėjo su mumis derėtis“, – sakė jis.
Išsidėstė žvaigždės?
Albanija derybas dėl narystės ES pradėjo 2022 metais. E. Rama sakė, kad „jei mes atliksime visus namų darbus, (derybas) galėsime užbaigti iki 2027-ųjų ir tai būtų nuostabu“.
Jis yra minėjęs, kad Donaldo Trumpo perrinkimas JAV prezidentu „galėtų būti puiki proga mums ir pasauliui veikti kitaip“.
Tai „galimybė šiek tiek kitaip pamatyti pačią Europą, nes Europa sensta“, sakė jis.
E. Rama išreiškė viltį, kad Albanijos ir kitų Balkanų šalių priėmimas galėtų būti pozityvus dalykas.
„Vakarų Balkanai patyrė baisių dalykų, bet išgyveno taip pat ir dėl sugebėjimo juoktis net sunkiausiomis akimirkomis, – kalbėjo jis. – Tad turime atnešti linksmumo (ir) į Europą.“
Paklaustas, ar Albanija galėtų įvykdyti jo rinkimų pažadą iki 2030-ųjų įstoti į ES, E. Rama atsakė, kad „prognozuoti Europos Sąjungą yra daug sunkiau nei prognozuoti, kaip atrodys Prancūzija per kitą pasaulio futbolo čempionatą“.
„Tai susiję su laiko momentais. Susiję su daugeliu dalykų (...). Turi išsidėstyti žvaigždės. Kol kas jos mums išsidėsčiusios. Mums reikia stengtis ir – pažiūrėkime“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
