Anksčiau ketvirtadienį šalies Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad P. Castillo turi likti įkalintas 18 mėnesių.
Buvęs prezidentas buvo suimtas praėjusią savaitę, o tai išprovokavo masinius protestus, per kuriuos, pasak valdžios institucijų, visoje Pietų Amerikos šalyje žuvo mažiausiai 15 žmonių.
P. Castillo buvo nušalintas nuo pareigų ir sulaikytas po to, kai bandė paleisti Kongresą ir paskelbė, kad valdys dekretu.
Oponentų teigimu, taip jis siekė išvengti balsavimo dėl apkaltos, kuris jam grėsė dėl kelių korupcijos tyrimų.
Anot prokuroro Alcideso Diazo, kairiųjų pažiūrų buvęs kaimo mokyklos mokytojas kaltinamas sukilimu ir sąmokslu ir, jei bus pripažintas kaltu, gali būti įkalintas iki 10 metų.
Aukščiausiojo Teismo teisėjas patenkino prokurorų prašymą pratęsti P. Castillo sulaikymą, teigdamas, kad dėl jo bandymo prašyti prieglobsčio Meksikos ambasadoje Limoje kilo pabėgimo pavojus.
Įsakymas dėl sulaikymo galioja iki 2024 metų birželio.
53 metų politiko nušalinimas nuo pareigų sukėlė protestus visoje šalyje – nepaisant vyriausybės dekreto dėl nepaprastosios padėties, kuriuo kariuomenei leidžiama dalyvauti teisėsaugos operacijose, tūkstančiai žmonių kasdien išeina į gatves.
Ketvirtadienį pietiniame Ajakučo mieste per susirėmimus tarp kariškių ir P. Castillo šalininkų žuvo mažiausiai septyni žmonės, pranešė regioninės sveikatos apsaugos institucijos. Du iš jų žuvo per susirėmimus netoli oro uosto, sakė šalies ombudsmenas.
Jis nurodė, kad sužeistųjų yra 340, o policija teigia, kad bent pusė jų yra iš jos gretų.
Visgi buvusio prezidento šalininkai, kurių dešimtys yra įsirengę stovyklas prie sostinės kalėjimo, kuriame jis laikomas, lieka nepabūgę ir nepalūžta.
„Visiškai nesutinku su Peru teisingumo sistema, nes viskas yra parduodama“, – po teismo sprendimo palikti P. Castillo suimtą Limoje sakė 38 metų demonstrantas Rolando Arana.
„Prezidentas buvo pagrobtas. Nėra tam kito žodžio“, – anksčiau sakė 41 metų Lucy Carranza.
Ketvirtadienį 300 žmonių, stebint policijai, žygiavo prie kalėjimo skanduodami „Laisvę Castillo“.
Buvusi viceprezidentė Dina Boluarte, kuri po P. Castillo arešto buvo greitai prisaikdinta prezidente, trečiadienį visoje šalyje 30-čiai dienų paskelbė nepaprastąją padėtį.
Kitą dieną ji paragino Kongresą patvirtinti konstitucinę reformą, kuri leistų jai perkelti 2026 metų liepą numatytus rinkimus į 2023-iųjų gruodį.
Nauji rinkimai yra vienas iš pagrindinių demonstrantų, tarp kurių yra ir čiabuvių iš Peru centre ir pietryčiuose esančių Amazonės regionų, reikalavimų.
„Jie neleido jam valdyti“
Dėl protestų buvo uždaryti keturi oro uostai, o daugiau kaip 100 kelių visoje šalyje tebėra užblokuoti.
Šimtai turistų įstrigo populiariausiame Peru lankytiname objekte – XV amžiaus inkų citadelėje Maču Pikču – po to, kai buvo nutrauktas susisiekimas traukiniais su šia vieta.
Protestų lyderiai sakė, kad penktadienį vėl surengs naujas demonstracijas, reikalaudami paleisti P. Castillo, atsistatydinti D. Boluarte, uždaryti Kongresą ir paskelbti naujus rinkimus.
P. Castillo ir jo advokatai nedalyvavo virtualiame bylos nagrinėjime, kuriame buvo nuspręsta, kad jis neturėtų būti paleistas į laisvę.
Teisėjas sakė, kad P. Castillo atsisakė priimti šaukimą į teismą, todėl jo byla buvo paskirta valstybiniam advokatui.
Bylos nagrinėjimas turėjo įvykti trečiadienį, kai baigėsi pirminis septynių dienų P. Castillo sulaikymo terminas, tačiau jis buvo atidėtas 24 valandoms po to, kai buvusio lyderio advokatai pareiškė, kad iš prokurorų negavo reikiamų su byla susijusių dokumentų.
P. Castillo pavadino sulaikymą neteisėtu ir savavališku ir paragino saugumo pajėgas „liautis žudyti“ protestuotojus.
Jo dukterėčia Vilma Vasquez, kalbėdama prie kalėjimo, kuriame laikomas P. Castillo, apkaltino jo politinius priešininkus, kad šie rengė šmeižto kampaniją prieš buvusį prezidentą dar prieš jam pradedant eiti pareigas praėjusiais metais.
„Nuo pat pirmos dienos, kai jis pradėjo eiti pareigas, ir net per (rinkimų) kampaniją jau buvome (vadinami) teroristais“, – sakė V. Vasquez.
„Jie neleido jam valdyti – buvome vagys, buvome korumpuoti. Mes liksime čia, kol jis išeis iš kalėjimo“, – pridūrė ji.
Prieš išrinkimą P. Castillo priešininkai bandė jį vaizduoti kaip pavojingą komunistą ir „Švytinčio kelio“ sukilėlių, sėjusių chaosą XX amžiaus devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose, šalininką. P. Castillo sakė, kad kovojo prieš maoistų partizanus.
Jis valdžioje išbuvo tik 17 mėnesių. Peru linkusi į politinį nestabilumą; per šešerius metus šalį valdo jau šeštas prezidentas.
Trumpą jo valdymo laikotarpį lydėjo kova dėl valdžios su opozicijos dominuojamu Kongresu ir šeši tyrimai prieš jį ir jo šeimą, daugiausiai dėl korupcijos.
