Prancūzijoje priimtas sutikimo principu grindžiamas įstatymas dėl išžaginimo apibrėžimo

Prancūzija tapo dar viena Europos šalimi, priėmusia sutikimo principu grindžiamą įstatymą šiuo klausimu.

Po ilgo įstatymų leidybos proceso Senatui pritarus, šalies baudžiamajame kodekse dabar bus įtvirtintas sutikimo principas apibrėžiant išžaginimo nusikaltimą.

Tekstas žymi judėjimą „nuo išžaginimo kultūros prie sutikimo kultūros“, praėjusią savaitę, po žemųjų parlamento rūmų pritarimo, sakė centristų įstatymų leidėja Veronique Riotton, padėjusį parengti šį teisės aktą.

Įstatyme nurodoma, kad sutikimas turi būti „laisvas, duotas žinant apie visus padarinius, konkretus, duotas iš anksto ir galimas atšaukti“, įvertintas pagal aplinkybes. Pažymima, kad apie sutikimą negali būti sprendžiama iš „tylos ar trūkstant reakcijos“.

„Nėra sutikimo, jei lytinis aktas atliekamas smurtu, vertimu, grasinant ar per netikėtus veiksmus, kad ir koks būtų pobūdis“, – sakoma tekste.

Teisių gynimo grupės sveikino reformą, bet pabrėžė, kad ją turi lydėti didesni socialiniai pokyčiai.

„Tai istorinis žingsnis į priekį, einant kelių kitų Europos šalių pėdomis“, – naujienų agentūrai AFP sakė Lola Schulmann iš organizacijos „Amnesty International“ Prancūzijos padalinio.

„Tačiau tai tik vienas žingsnis, nes žinome, kad dar laukia ilgas kelias, kol bus išgyvendintas nebaudžiamumas už smurtą lyties pagrindu ir lytinį smurtą“, – pridūrė ji.

Moterų teisių grupė CIDFF paragino reformą papildyti geresniu lytiniu švietimu, teisingumo sistemos ir policijos pareigūnų mokymu, didesniais ištekliais paramos grupėms.

Sutikimo principu pagrįstus įstatymus išžaginimo klausimu jau turi tokios Europos šalys kaip Vokietija, Nyderlandai, Ispanija, Švedija.

„Tikras „taip“

Įstatymas priimtas Gisele Pelicot atvejui vėl pakursčius šalyje debatus sutikimo klausimu.

72-ejų G. Pelicot pelnė tarptautinį pripažinimą už savo drąsą pernai liudijant teisme prieš buvusį vyrą, kuris ją smarkiai apsvaigindavo narkotikais ir pakviesdavo dešimtis vyrų ją žaginti. Visa tai tęsėsi ištisą dešimtmetį.

Žemuosiuose parlamento rūmuose įstatymui nepritarė tik kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjai, kritikavę apibrėžimo pakeitimą kaip „subjektyvų, kintamą ir sunkiai suvokiamą“.

„Nacionalinio sambūrio“ (RN) parlamentarė Sophie Blanc anksčiau sakė, kad šiuo pakeitimu dėmesys sutelkiamas į aukos veiksmus, „o ne į kaltininko smurtą“.

Tačiau reformos šalininkai sako, kad našta teks pažeidėjams – jie turės įrodyti, kad buvo sutikimas.

„Kai tai nėra „ne“, tai nereiškia „taip“, – sakė žaliųjų parlamentarė Marie-Charlotte Garin, viena įstatymo rengėjų.

„Kai tai yra „taip“, tai privalo būti tikras „taip“ (...), pasidavimas daugiau niekada nebus sutikimas“, – sakė ji po to, kai įstatymą priėmė Nacionalinė Asamblėja.