„Išskridę patekome į debesį: buvo stipri kruša. Tą akimirką pasigirdo trenksmas ir į elektrą panašus žybsnis. Viskas įvyko labai greitai“, – televizijai „Rossija 24“ pasakojo skrydžių palydovė Tatjana Kasatkina.
Anot jos, avariniu būdu nutūpus laineriui „žmonės puolė iš krėslų ir pradėjo eiti išėjimo link, nors lėktuvas vis dar greitai judėjo“.
„Lėktuvas sustojo, iš karto prasidėjo evakuacija. Stūmiau į avarinį trapą keleivius“, – kalbėjo T. Kasatkina.
Įgulos vadas Denisas Evdokimas savo ruožtu pranešė:
„Dėl žaibo netekome radijo ryšio, o lėktuvą buvo pradėta valdyti ne per kompiuterį, o tiesiogiai – avarinio valdymo režimu.“
„Nutrūko radijo ryšis. Jį pavyko atkurti radijo stoties avariniu dažniu, bet įjungus siųstuvą jis veikė neilgai ir su trikdžiais. Pavyko pasakyti kelis žodžius, paskui (ryšys) vėl nutrūko, ir teko vėl jį įjunginėti“, – sakė D. Jevdokimovas.
Tuo metu Rusijos susisiekimo ministras Jevgenijus Ditrichas informavo, kad Maskvos Šeremetjevo oro uoste sudegusiame bendrovės „Aeroflot“ lėktuve buvo rastas 41 kūnas.
Katastrofą išgyvenę keleiviai už gyvybę dėkoja stiuardesėms, kurios vilko žmones iš liepsnų apimto lėktuvo salono ir padėjo jiems pasiekti trapą. Kiti keleiviai sako, kad evakuaciją labai apsunkino patys panikos apimti žmonės, mėginę pasiimti rankinį bagažą.
Pirmadienį bendraudamas su žurnalistais J. Ditrichas taip pat pažymėjo, kad po sekmadienį vakare įvykusios nelaimės buvo hospitalizuoti šeši žmonės.
Sekmadienio vakare skrydžiui iš Maskvos į Murmanską pakilęs SSJ-100, kuriame buvo 78 keleiviai, netrukus sugrįžo į Šeremetjevo oro uostą ir užsidegė tūpdamas avariniu būdu. Daliai keleivių pavyko evakuotis avariniu trapu.
Tyrėjai nagrinėja kelias katastrofos versijas, tarp jų – nepakankama pilotų ir kitų darbuotojų kvalifikacija, orlaivio gedimai, nepalankios oro sąlygos.
Šiuo metu apklausiami nukentėjusieji, liudininkai, „Aeroflot“ darbuotojai ir kiti asmenys.
