Popiežius Pranciškus šeštadienį pirmąkart paskirs 19 naujų kardinolų, iš kurių devyni kilę iš Pietų Amerikos, Afrikos ir Azijos.
Naujiesiems „Bažnyčios kunigaikščiams“ bus įteiktos kardinolo insignijos – purpuriniai biretai (kampuotos kepuraitės) ir auksiniai žiedai – per iškilmingą ceremoniją Šv.Petro bazilikoje.
Anot Vatikano apžvalgininkai, tai turėtų paneigti nuomonę, kad kardinolais skiriama neproporcingai daug europiečių.
16 naujųjų kardinolų yra jaunesni negu 80 metų, todėl prireikus jie galėtų dalyvauti naują popiežių renkančioje uždaroje konklavoje.
Argentinietis pontifikas, griežtai kritikuojantis ekonominę nelygybę, daug dėmesio skiria besivystančiam pasauliui; tai rodo ir faktas, kad pusė naujai skiriamų prelatų yra ne europiečiai: penki jų kilę ir Pietų Amerikos, du – iš Afrikos, o dar du – iš Azijos.
„Tapti kardinolu nėra paaukštinimas, ne garbė arba apdovanojimas – tai tiesiog tarnystė, reikalaujanti išplėsti akiratį ir plačiau atverti širdį“, – Pranciškaus laiškus būsimiesiems kardinolams citavo Italijos dienraštis „La Stampa“.
Popiežius siekia stiprinti tikėjimą besivystančiose šalyse ir sustabdyti praktikuojančių tikinčiųjų mažėjimą Europoje, kuri yra Katalikų Bažnyčios tradicinė tvirtovė.
Pirmasis per beveik 1 300 metų ne iš Europos kilęs popiežius paskirs kardinolais Buenos Airių, Rio de Žaneiro, Čilės Santjago, Managvos ir Haičio Kė arkivyskupus.
66 metų Aurelio Poli (Aurelijus Polis) Buenos Airių arkivyskupo postą perėmė iš Pranciškaus, kuris anksčiau dažnai laikydavo Argentinos sostinės lūšnynų rajonus, kol beveik prieš metus buvo išrinktas popiežiumi.
55 metų Chibly Langlois (Šibli Langlua) taps pirmuoju kardinolu, kilusiu iš Haičio – vienos skurdžiausių pasaulyje valstybių.
Kaip rašo Vatikano apžvalgininkas Johnas Allenas (Džonas Alenas), Pranciškus rodo itin didelį dėmesį Bažnyčios periferijai, pasirinkdamas Haičio atstovą iš regiono, turinčio tris katalikybės tvirtoves: Kubą, Puerto Riką ir Dominikos Respubliką.
„Kardinolais elektoriais“, turinčiais teisę rinkti naują popiežių, taip pat taps du afrikiečiai: Burkina Faso sostinės Vagadugu ir Dramblio Kaulo Kranto miesto Abidžano arkivyskupai. Tuo tarpu Azijai atstovaus Filipinų Kotaboto ir Pietų Korėjos Seulo arkivyskupijų vadovai.
Popiežiaus pasirinkimas atspindi jo troškimą, kad Bažnyčia sutelktų dėmesį į savo ganytojišką misiją. Daugumai jo pasirinktų lyderių yra daugiau tekę spręsti problemas, kylančias jų vietos bendruomenėms, o ne vadovauti Bažnyčios administraciniam aparatui.
Tik keturi naujieji kardinolai yra Romos Kurijos – Vatikano vyriausybės – nariai, tarp kurių minimas 58 metų italas Pietro Parolinas (Pietras Parolinas), naujasis valstybės sekretorius, ir 66 metų vokietis Gerhardas Muelleris (Gerhardas Miuleris), vadovaujantis Tikėjimo doktrinos kongregacijai.
Kitas iškilus šios grupės narys yra 68 metų britas Vincentas Nicholsas (Vinsentas Nikolsas), Vestminsterio arkivyskupas, neretai lyginimas su popiežiumi Pranciškumi dėl savo pasišventimo ginti atstumtuosius.
Likus savaitei iki ceremonijos Vatikane, jis įsikišo į Didžiosios Britanijos politiką, smerkdamas planus sumažinti socialines išmokas. V.Nicholsas taip pat pagarsėjo 2010 metais, kai sudrebino konservatyviuosius Bažnyčios sluoksnius, gindamas Londone aukojamas mišias už homoseksualius ir lytį pakeitusius katalikus.
Kartu su V.Nicholsu kardinolu bus paskirtas 56 metų Kvebeko arkivyskupas Gerald'is Lacroix (Žeralis Lakrua), tapsiantis vienu jauniausių elektorių.
Vyriausias „naujasis kunigaikštis“ bus 98 metų Lorisas Francesco Capovilla (Lorisas Frančeskas Kapovila), buvęs velionio popiežiaus Jono XXIII sekretorius. Šis trapios sveikatos dvasininkas nedalyvaus ceremonijoje Vatikane – raudonas biretas jam tikriausiai bus įteiktas namuose.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
