Yra zonų, kuriose seisminės bangos juda skirtingai, o tai rodo, kad struktūros yra šaltesnės arba jų sudėtis skiriasi nuo aplinkinių išlydytų uolienų. Komanda šių struktūrų buvimą apibūdina kaip didelę paslaptį.
Neaišku, kas tai per struktūros. Jei jos būtų kur nors kitur, tai galėtų būti tektoninių plokščių dalys, nugrimzdusios į subdukcinę zoną.
Tačiau Ramusis vandenynas yra viena didelė plokštė, todėl po ja neturėtų būti subdukcinės medžiagos. Tyrėjai taip pat nėra tikri, iš kokios medžiagos šios giluminės struktūros yra pagamintos ir ką tai reiškia vidinei planetos sandarai.
Anomalija išlieka paslaptimi
„Tai mūsų dilema. Naudodami naują didelės skiriamosios gebos modelį, tokias anomalijas galime matyti visoje Žemės mantijoje. Tačiau tiksliai nežinome, kas jos yra ir kokia medžiaga sukuria mūsų atskleistus modelius“, – sakė ETH Ciuricho geologijos instituto doktorantas Thomas Schoutenas.
Tai, kad mantijoje yra tiek daug šaltų sričių, leidžia manyti, kad galbūt jos susiformavo skirtingu laiku ir iš skirtingų šaltinių.
„Manome, kad apatinėje mantijoje esančios anomalijos yra įvairios kilmės“, – pridūrė jis.
T. Schoutenas aiškino, jog „tai gali būti arba senovinė, daug silicio dioksido turinti medžiaga, kuri ten buvo nuo mantijos susidarymo maždaug prieš 4 mlrd. metų ir išliko nepaisant joje vykusių konvekcinių judesių, arba zonos, kuriose dėl šių mantijos judesių per milijardus metų susikaupė geležies praturtintos uolienos“.
Teigiama, kad būtina atlikti daugiau tyrimų: „Turime apskaičiuoti skirtingus medžiagos parametrus, kurie galėtų lemti stebimus skirtingų tipų bangų greičius. Iš esmės turime gilintis į medžiagos savybes, lemiančias bangų greitį.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
