Dešiniųjų lyderis Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) tapo aiškiu favoritu kovoje dėl Prancūzijos vadovo posto, kai sekmadienį vykęs pirmasis rinkimų ratas parodė gerokai sumažėjusią elektorato paramą kairiųjų kandidatams, sako analitikai.
Valdančiosios Sąjungos už liaudies judėjimą (UMP) lyderis pirmajame rinkimų rate, kuriame iš viso varžėsi 12 kandidatų, surinko 31,11 proc. balsų. Tai geriausias pirmojo rinkimų rato rezultatas nuo 1988 metų.
Pasak analitikų, tokia rinkėjų parama turi įkvėpti naują dviejų savaičių kampaniją pradedantį N.Sarkozy ir dar labiau sustiprinti jo pozicijas prieš gegužės 6-ąją, kai antrajame rinkimų rate jis susirungs su socialiste Segolene Royal (Segolen Ruajal).
"Akivaizdu, kad Sarkozy turi aiškų pranašumą. Šalyje pasikeitė kairiųjų ir dešiniųjų jėgų balansas. Tai išties istorinis momentas", - sakė politikos mokslų profesorius Jeanas-Philippe'as Roy (Žanas Filipas Rua) iš Turo universiteto.
Pasak analitikų, N.Sarkozy pranašumą patvirtina paprasta aritmetika.
S.Royal pirmajame rinkimų rate surinko 25,84 proc. balsų. Antrajame rinkimų rate jai reikia gauti visų savo rėmėjų ir šešių neįtakingų buvusių varžovų bei kraštutinių kairiųjų kandidatų rinkėjų balsus.
Tačiau šiuose rinkimuose, priešingai nei 2002-aisiais, kai socialistų stovyklai nepriklausantys kairiųjų pažiūrų kandidatai surinko 26 proc. balsų, sekmadienį trockistams, žaliesiems ir kapitalizmo priešininkams atiteko vos 10 proc. visų balsų. Tai reiškia, kad visi kairiųjų pažiūrų kandidatai drauge gavo apie 36 proc. balsų.
"Antrajame rinkimų rate vyks aiški kova tarp kairiųjų ir dešiniųjų jėgų, tačiau kol kas man sunku įsivaizduoti, kaip kairiosios jėgos galėtų ją laimėti", - sakė Dominique'as Moisi (Dominikas Muazi) iš Prancūzijos tarptautinių santykių instituto.
"Kairieji šalyje akivaizdžiai yra mažuma. Jei sudėsime dešiniųjų, kraštutinių dešiniųjų ir pusės centristinių pažiūrų elektorato balsus, Sarkozy pozicijos tampa itin geros", - sakė jis.
Kairieji kaltino N.Sarkozy, kad jis savo griežtomis kalbomis apie nacionalinį identitetą ir nusikalstamumą mėgina palenkti į savo pusę kraštutinių dešiniųjų lyderio Jeano-Marie Le Penui (Žano Mari Le Peno) rinkėjus.
Už J.-M.Le Peną, kuris 2002-aisiais surinkęs beveik 17 proc. balsų pateko į antrąjį prezidento rinkimų ratą, sekmadienį balsavo vos 10,51 proc. rinkėjų, o tai leidžia manyti, kad N.Sarkozy pasirinkta taktika davė vaisių.
Neabejojama, kad prieš antrąjį rinkimų ratą abu kandidatai savo dėmesį sutelks į 18,55 proc. rinkėjų, balsavusių už centristų kandidatą Francois Bayrou (Fransua Beru).
F.Bayrou rinkimuose dalyvavo kaip prieš isteblišmentą nusistatęs kandidatas ir žadėjo sugriauti Prancūziją į kairiųjų ir dešiniųjų stovyklas padalijusią "Berlyno sieną".
Viešosios nuomonės apklausos rodė, kad patekęs į antrąjį rinkimų ratą F.Bayrou būtų turėjęs nemenkų galimybių įveikti N.Sarkozy. Sekmadienį už jį savo balsus atidavė nemažai kairiųjų pažiūrų rinkėjų, norėjusių užkirsti kelią N.Sarkozy patekti į antrąjį rinkimų ratą.
Vis dėlto J.-Ph.Roy prognozuoja, kad daugiau F.Bayrou rėmėjų antrajame rinkimų rate pasirinks N.Sarkozy, kuris turėtų gauti apie du trečdalius jų balsų, o trečdalį - S.Royal.
"Dabar Royal taktika aiški, - sakė J.-Ph.Roy. - Ji turi vaizduoti save "bet kuo, tik ne Sarkozy", kad palenktų į savo pusę visus rinkėjus, kurie laiko jį Prancūzijai pavojinga figūra. Galima laukti didelio masto mobilizacijos gatvėse".
Sekmadienį IPSOS atlikta viešosios nuomonės apklausa rodo, kad antrajame rinkimų rate gegužės 6 dieną už N.Sarkozy keltina balsuoti 54 proc. o už S.Royal - 46 proc. rinkėjų.
Daugiau nei tūkstančio žmonių apklausa telefonu buvo atlikta iš karto po to, kai N.Sarkozy ir S.Royal buvo paskelbti pirmojo rato nugalėtojais. Šio tyrimo metu 88 proc. respondentų sakė tiksliai žinantys, už ką balsuos gegužės 6-ąją.
Nors N.Sarkozy laikomas aiškiu rinkimų favoritu, visi analitikai sutinka, kad pergalė jam anaiptol nėra garantuota.
Kelią į valstybės vadovo postą jam galiu užkirsti visuomenėje jaučiamas didelis nepasitikėjimas buvusiu vidaus reikalų ministru. Netgi tarp tų rinkėjų, kurie remia N.Sarkozy idėjas, esama nemažai tokių, kurie į jį žiūri įtariai.
"Šiandien susiklostė tokia politinė situacija, kokios nesu matęs: labai tikėtina, kad naujuoju prezidentu taps žmogus, kurio atžvilgiu visuomenėje jaučiama beprecedentė neapykanta ir nepritarimas", - sakė profesorius Dominique'as Reynie (Dominikas Reni) iš Politikos mokslų universiteto fakulteto Paryžiuje.
"Dabar Sarkozy turi kreiptis į visą prancūzų tautą, ne tik į savo rėmėjus. Jis turi elgtis kaip prezidentas, o Prancūzijoje tai reiškia būti asmeniu, už kurio pečių stovi visa šalis. Nuo šio momento svarbi ne jo politika, bet asmenybė", - sakė J.-Ph.Roy.