Dar neseniai nežinojome, kas tie XXI amžiaus piratai, o ką tik paskelbta, jog iš piratų nelaisvės išvaduoti net du jūrininkai Lietuvos piliečiai.
Itin sunkią dramą turėjo išgyventi klaipėdietis kapitonas Dmitrijus Baškirovas, šiemet gegužę Lietuvos „Limarko“ laivininkystės kompanijai priklausantį laivą „Argo“ vedęs Kamerūno pakrante. Gegužės 16-ąją laivą greitaeigiu kateriu prisivijo juodaodžiai piratai, D. Baškirovą pagrobė ir išsiveržė į savo slaptą bazę kažkur kontinento džiunglėse.
D. Baškirovas buvo paleistas tik visai neseniai, piratų nelaisvėje praleidęs net 49 paras. Nors tiek laivo savininkai, tiek Užsienio reikalų ministerija neigia, neabejojama, jog piratams už kapitoną užmokėta nemenka išpirka. D. Baškirovas per Nigeriją jau grįžęs namo, bet išlaisvinimo aplinkybių nekomentuoja.
Kiek kainuoja laisvė
D. Baškirovas dar nebuvo paleistas, kai liepos 2-ąją piratai užpuolė prie Nigerijos krantų, Nigerio upės deltos rajone, plaukiantį Vokietijos verslininkų laivą „BBC Polonia“. Jūreiviai pusvalandį priešinosi, radijo ryšiu šaukėsi pagalbos, tačiau piratai aplenkė į pagalbą skubėjusius Nigerijos kariškius. Užpuolikai vieną jūrininką nušovė, o 12, tarp kurių buvo ir Lietuvos pilietis Aleksejus Sysojus, jūreivis stažuotojas, paėmė į nelaisvę.
Po dviejų parų laivo savininkai užmokėjo išpirką ir piratai įkaitus paleido. 23 metų klaipėdietis A. Sysojus, laivavedybos specialybės trečiakursis studentas, „BBC Polonioje“ atliekantis praktiką, nenukentėjo, piratai iš jo tik atėmė auksinį sutuoktuvių žiedą.
Per pastaruosius mėnesius tai jau trečias piratų išpuolis prieš Lietuvos jūreivius. Pernai rugpjūčio 3-iąją Nigerijos pakrantėje, Eskravos įlankoje, piratai atakavo „Limarko“ laivininkystės kompanijai priklausantį motorlaivį „Saturnas“, plaukiantį su Lietuvos vėliava. Ginkluoti užpuolikai įkaitais paėmė 5 iš 14 įgulos narių ir greitaeigiu kateriu nuplukdė į bazę džiunglėse. Tikėtina, kad laivo savininkai sumokėjo išpirką, todėl po 11 parų visi 5 įkaitai – Sergejus Triškinas, Aleksandras Alatyrcevas, Vladimiras Blazevičius, Vladas Keršys ir Aleksandras Solovjovas – buvo paleisti.
Cezaris įvertintas per pigiai
Piratai – tikrai ne pastarųjų mėnesių bėda. Laivai puldinėjami tiek amžių, kiek žmonės plaukioja jūromis.
Štai 81 metais prieš Kristų piratai Egėjo jūroje buvo pagrobę net būsimą Romos imperatorių Julijų Cezarį. Tada vos devyniolikmetis, bet jau įtakingas politikas piratams pagrasino juos nukryžiuosiąs, o šie tik juokėsi ir už belaisvį paprašė 20 talentų (1 talentas – 32,3 kg) sidabro. Cezaris įsižeidė, kad taip pigiai įvertintas, ir liepė reikalauti 50 talentų. Kai išpirka buvo užmokėta, paleistas Julijus Cezaris surinko laivyną, pasivijo jūroje piratus ir, kaip žadėjęs, nukryžiavo.
Aukso era piratams atėjo viduramžiais. Plėšikavimas jūrose buvo tapęs pelningu verslu, o piratai galėjo suderinti savo kraugerišką verslą su oficialia tarnyba valstybių valdovams.
Tik XVIII amžiaus viduryje plėšikavimas jūrose buvo paskelbtas nusikaltimu, už kurį baudžiama mirtimi. Pagautus piratus ėmus karti, piratų europiečių ėmė mažėti. Tačiau – tik europiečių ir tik Europos, Šiaurės Amerikos, Australijos pakrantėse. Afrikos bei Azijos jūrose visais laikais netrūko laivų užpuolimų.
Plėšikų apetitas nesikeičia
Nors pastaraisiais mėnesiais žiniasklaida trimituoja apie laivų grobimus Somalio pakrantėje, šiandien pavojingiausiais laivybai rajonais laikomi vandenys aplink Indoneziją, ypač – Malakos sąsiauris. Jame yra tūkstančiai salelių, apžėlusių tankiais miškais – ideali vieta su motorine valtele slėptis tykant užgrobti tinkamų laivų, kurių čia praplaukia po kelis kas valandą.
Kita pavojinga vieta – Gvinėjos įlanka, Nigerio upės delta Vakarų Afrikos pusiaujo zonoje, kur ir buvo užgrobti laivai „Saturnas“ bei „Argo“. Trečia vieta, kurią praplaukdami kapitonai vaikšto lyg ant adatų – Adeno įlanka prie Somalio pakrantės.
Pasak Tarptautinio jūrų biuro, nors pastaruoju metu keliamas ažiotažas, statistika jau gerą dešimtmetį nesikeičia – kasmet piratai užpuola 200–500 laivų, padaro maždaug 40 milijardų dolerių nuostolį. Tik pastaruoju metu apie piratavimo problemą, ypač prie Somalio krantų, imta plačiai kalbėti po kelių nuskambėjusių išpuolių.
Vertingas piratų grobis
Vienas tokių – 2008-ųjų lapkritį pagrobtas 330 metrų ilgio Saudo Arabijos tanklaivis „Sirius Star“ su 2,2 milijono barelių naftos. Už 150 milijonų dolerių vertės laivą ir 100 milijonų dolerių krovinį piratai buvo pareikalavę 25 milijonus dolerių išpirkos, tačiau pasiderėjus grąžino grobį už 3 milijonus – jie buvo parašiutu nuleisti ant denio maiše.
Bene įdomiausias grobis – paslaptingos ukrainiečių kompanijos laivas „Faina“, pagrobtas užpernai rugsėjį. Jo triumuose pamatę 33 tankus, raketinių įrengimų atsargines dalis, granatsvaidžius ir kitą ginkluotę, gabentą kažkuriai Afrikos valstybei, plėšikai pareikalavo 8 milijonų dolerių išpirkos. Tai išgirdusį laivo kapitoną V. Kolobkovą ištiko infarktas ir jis mirė. Visa ši istorija neaiški. Tie tankai, tikėtina, buvo plukdomi Sudano sukilėliams. Skelbiama, kad laivas išpirktas už 3,2 milijono dolerių, o pinigus gavę piratai esą nuskendę...
Piratavimas klesti dėl didžiulių vargų ir nelaimių, kankinančių Somalio gyventojus jau pora dešimtmečių. Ten jau du dešimtmečius siaučia suirutė, nesibaigia klanų kovos. Ginklų Somalyje tikrai daugiau nei maisto, kurio labai trūksta. Dar neseniai Etiopijos pakrančių gyventojai vertėsi žūkle, bet pastaraisiais metais jie skundžiasi, kad žuvys išgaudytos stambiųjų Vakarų kompanijų, be to, vandens gyvūnija esą išnuodyta Etiopijos pakrančių vandenyse išpiltomis nuodingomis atliekomis.
Problemų ištakos – ne jūroje
Taigi skurdas Somalio ir kitų Azijos, Afrikos šalių pakrančių gyventojus paskatino puldinėti ir grobti pro šalį plaukiančius laivus.
Pagal tarptautinę teisę prekybos laivų jūreiviai neturi teisės vežtis ginklų, o piratai būna ginkluoti automatais, kulkosvaidžiais ir net granatsvaidžiais.
JAV karinių jūrų pajėgų viceadmirolas Viljamas Gortnis perspėjo, kad kariniai laivai negali lydėti kiekvieno prekybinio laivo ar stebėti piratus tokiame milžiniškame plote. Tačiau blogiausia, kad neišspręstos teisinės problemos. „Nematau priežasčių, kodėl tie žmonės neturėtų plėšikauti, – sakė jis. – Prekybinių laivų jūreiviai – beginkliai, piratams pasipriešinti neturi kuo. Piratų suimti negalima, nes nėra susitarta, kurioje šalyje juos teisti, – ironizavo viceadmirolas. – Tas problemas pirma reikia išspręsti krante, o ne jūroje.“
Šiaip ar taip, kariškiai yra kelis kartus jėga atmušę piratus.
Sumanūs prancūzų kariškiai
2008-ųjų rudenį Adeno įlankoje buvo užgrobta mažutė jachta su jos savininkais – pora prancūzų pensininkų. Piratai už įkaitus pareikalavo milijono dolerių išpirkos. Susiklosčius palankioms aplinkybėms, rizikuodami gyvybėmis, sutuoktinius sėkmingai išvadavo Prancūzijos specialiojo dalinio jūreiviai povandenininkai.
Kitą kartą užpultiesiems tautiečiams į pagalbą atėjo Prancūzijos karinių oro pajėgų lakūnai. Piratams užpuolus Prancūzijos laivą „Le Ponant“, prieš suimamas kapitonas Patrikas Moršeso spėjo pasiųsti pagalbos signalą kariškiams. Paėmę 32 įgulos narius įkaitais, piratai pareikalavo 2 milijonų JAV dolerių išpirkos. Kai ją gavę piratai kateriu nuplaukė į krantą, persėdo į visureigį ir mėgino sprukti, šio motorą užkirto atlėkusio prancūzų karinio sraigtasparnio kulkosvaidžio kulka, ir plėšikai buvo suimti.
Mūšių nebūna be aukų...
Piratus yra pamokę ir JAV kariškiai. Pernai pavasarį 4 Somalio piratai užgrobė JAV krovininį laivą „Maersk Alabama“ ir, įkaitu paėmę kapitoną Ričardą Filipsą, pareikalavo išpirkos. Keturias paras užgrobtą laivą lydėjusio JAV karinio laivo „Bainbridge“ kariškiai paruošė piratų likvidavimo planą. Kai vienas piratas įkaitui į nugarą įrėmė automatą AK-47, snaiperis 3 plėšikus nukovė. Ketvirtasis, 19 metų somalietis Abdulvalis Musis, buvo suimtas.
Tačiau karų nebūna be aukų. 2008-ųjų rudenį žvejybos traleris „Ekawat Nava 5“ su 15 ekipažo narių iš Omano į Jemeną plukė žvejybos įrangą. Adeno įlankoje laivą dviem kateriais užpuolė ginkluoti piratai. Išsilaipinę denyje, jie pareikalavo keisti kursą ir sukti link Somalio pakrantės.
Tuo momentu žvejybos tralerį su denyje esančiais ginkluotais juodaodžiais pastebėjo pro šalį plaukianti Indijos karinio jūrų laivyno fregata „Tabar“. Jos kapitonas įsakė sustoti. Piratai nepakluso. Indų kariškiai tralerį palaikė piratų laivu, todėl apšaudė iš pabūklų ir paskandino. Žvejų laivo įgula nuskendo – išsigelbėjo tik vienas.
Taigi kokia išeitis? Lydėti kiekvieno civilio laivo kariškiai neturi galimybės, privačių saugos firmų apsaugininkai (jų paslaugos, beje, kainuoja labai brangiai) veltis į mūšius su piratais neturi noro.
Be to, koją kiša tarptautiniu mastu nesureguliuoti įstatymai dėl piratų sulaikymo ir teisimo.
Draudimas geriau nei kulkosvaidis
Išeitį pasiūlė pats gyvenimas. Išaiškėjo, jog pigiausia laivų apsaugos priemonė – draudimas. Nes piratai pagrobia mažiau nei vieną laivą iš tūkstančio, o krovinius draudžia visi.
Draudimo kompanijos, žinoma, smarkiai sukėlė įkainius, tačiau jų paslaugos vis vien apsimoka, nes už viską galiausiai sumoka paskutinis pirkėjas, tai yra mes, tų prekių vartotojai.
Todėl kol piratai įkaitų nežudo, kol neskandina laivų, neišpila naftos ar chemikalų į jūrą, tol piratų pavojus – tik viena iš komercijos rizikų.
Taigi neišnaikinama piratų padermė, kaip ir senais gerais laikais, rado savo nišą pasaulio ekonomikoje. Jau galioja net nerašyti įstatymai. Piratai nežudo įkaitų, neskandina užgrobtų laivų, o piratus persekiojantys kariškiai stengiasi jų nešaudyti. Valdininkai prieštarauja bet kokioms deryboms su piratais, tačiau slapta derasi ir jiems moka išpirkas. Tad išeina, jog su piratais daugiausia kovoja pinigai – laivais plukdomų prekių kainoje jau įskaičiuota ir draudimo nuo laivo užgrobimo įmoka arba išpirkos mokestis piratams...
Sigitas STASAITIS
