Kokius argumentus pateikia nesiskiepyti skatinantys žmonės? Vienas iš naujausių argumentų remiasi oficialiais Anglijoje renkamais duomenimis apie užsikrėtusius koronavirusu. Būtent Anglija yra viena iš pasaulinių lyderių tarp šalių ar regionų, kuriuose išsamiai tiriama genetiniai užsikrėtusiųjų viruso duomenys: ten ištiriama dauguma užsikrėtimo atvejų, išsamiai tiriamos viruso perdavimo nuo žmogaus žmogui grandinės ir nustatomos tikrosios užsikrėtusiųjų koronavirusu mirties priežastys. Todėl Anglija pastaruosius mėnesius, kuomet pasaulyje išplito Indijos atmaina („Delta“), tapo neįkainojamu informacijos šaltiniu epidemiologams.
Skiepijimo priešininkai, susipažinę su paskutine įvairių koronaviruso atmainų cirkuliacija Anglijoje, įtikėjo, kad „paskiepyti nuo COVID-19 asmenys miršta dažniau už neskiepytus“, rašoma „Meduza“.
Štai kas iš tiesų juose skelbiama:
Iš tų asmenų, kurie gavo dvi Anglijoje naudojamas vakcinas nuo koronaviruso, delta atmaina (kuri šiuo metu dominuoja Didžiojoje Britanijoje ir Rusijoje, o ekspertų teigimu, iki vasaros pabaigos dominuos ir visoje Europoje) nuo 2021-ųjų vasario iki birželio mėnesių užsikrėtė 7235 žmonės, mirė 50 žmonių. Tai reiškia, kad mirtingumas (dalis žmonių, kurie užsikrėtė virusu ir mirė) siekė 0,7 proc.
Tuo pat metu tarp tų, kurie nesiskiepijo išvis, delta užsikrėtė 53822 asmenys, tačiau mirė tik 44 iš jų. Tokiu atveju mirtingumas siekia 0,08 proc.
Skiepų priešininkai, sulyginę šiuos du skaičius, trimituoja, kad tai tariamai įrodo didesnį mirtingumą (bent jau nuo delta koronaviruso atmainos) tarp pasiskiepijusių.
Jie tai aiškina taip: yra žinoma, kad kai kurios vakcinos (nuo Dengės karštligės ar RSV) anksčiau yra kėlusios nuo antikūnų priklausomą infekcijos sustiprėjimą (ADE) – tokiu atveju vakcina galėjo pabloginti ligos eigą; anot raginančių nesiskiepyti žmonių, būtent tai ir atsispindi statistiniuose duomenyse iš Anglijos.
Kas negerai su skaičiais?
Su skaičiais, kaip ir būna dažniausiai, viskas yra gerai. Blogai yra su jų interpretacija. Rusų biologas Aleksandras Pančinas paaiškino, kur yra daroma skaičiavimo klaida, teigiant, kad nuo koronaviruso dažniau miršta pasiskiepiję.
„Anglijoje iki pat paskutinių dienų buvo daugiausiai skiepijami vyresnio amžiaus (vyresni nei 50 metų) ir rizikos grupių žmonės, kuriems ir tenka didžioji dauguma mirčių iš susirgusiųjų kovidu. Visai neseniai prasidėjo masinė jaunesnių žmonių vakcinacija, o šie ligą dažniau atlaiko lengviau“, – aiškino mokslininkas.
Jeigu būtų lyginami visi paskiepyti ir visi nepaskiepyti žmonės, kaip daro skiepų priešininkai, sudaromas „kreivas paveikslas“. Tarp neskiepytų yra daugiau jaunų žmonių – o jie ir be skiepų miršta rečiau. Ir priešingai, tarp paskiepytųjų yra daugiau pagyvenusių žmonių, kurie iš esmės nuo COVID-19 miršta dažniau už jaunus (vakcina sumažina rizikas, tačiau ne 100 proc.). Todėl lyginant reiktų atsižvelgti į kiekvieną amžiaus grupę atskirai.
Jeigu būtų lyginami paskiepytų ir nepaskiepytų žmonių virš 50 metų amžiaus grupėje duomenys, tai paaiškėtų, kad vakcinos iš tiesų gerokai sumažina mirties tikimybę. Iš vakcinuotų vyresnių nei 50 metų žmonių grupėje delta atmaina užsikrėtė 3546 žmonės, mirė 50. Tuo metu nevakcinuotų vyresnių nei 50 metų grupėje užsikrėtė 976 asmenys (nevakcinuotų žmonių šioje amžiaus grupėje Anglijoje iš esmės yra mažiau), mirė 38. Pasitelkiant paprastą proporciją galima nustatyti, kad mirtingumas šioje amžiaus grupėje vakcinuotiems žmonėms yra 2,76 karto mažesnis už nevakcinuotus ((38 / 976) ÷ (50 / 3546) = 2,76)).
Iš vakcinuotų žmonių, kurie yra jaunesni nei 50 metų ir užsikrėtė delta atmaina, nemirė niekas. Nevakcinuotų jaunų žmonių, kurie užsikrėtė delta atmaina (jų buvo 52846) grupėje, užfiksuotos 6 mirtys.
Maža to, šie duomenys yra neapdoroti, skirti mokslininkams susipažinti su protrūkio metu vyraujančiomis atmainomis, o ne mirtingumo lygiu. Daugelio užsikrėtusiųjų šio protrūkio metu ir patekusių į duomenų imtį ligos baigtis nėra aišku, todėl mirtingumo skaičiavimas šiuo atveju gali turėti didelę paklaidą.
A. Pančinas pažymi, kad suleidus žmonėms daugiau nei kelis milijardus vakcinų iki šiol nebuvo nė vieno ADE atvejo.
