Pasaulis pamiršo Tiananmenio aikštės tragediją

Praėjus ketvirčiui šimtmečio po to, kai Vakarų šalys pasmerkė „skerdikus“ sutriuškinusius protestuotojus Tiananmenio aikštėje, Kinijoje įvykusios stulbinamos ekonominės ir karinės transformacijos byloja, jog pasaulis iš esmės liovėsi nerimauti dėl žmogaus teisių, siekdamas glaudesnių ryšių su buvusia atstumtąja valstybe.

Įtūžusios Vakarų šalys paskelbė ekonomines sankcijas ir uždraudė parduoti ginkluotę Kinijai, kai jos kariai 1989 metais nužudė šimtus žmonių naktį iš birželio 3-osios į 4-ąją, vaikydami iš Pekino gatvių demokratijos reikalavusius studentus.

Tačiau tuometis JAV prezidentas George'as H.W.Bushas (Džordžas H.V.Bušas), buvęs ambasadorius Kinijoje, stengęsis atnaujinti ryšius su komunistine valstybe, nepaisė raginimų imtis griežtesnių priemonių ir slapta pasiuntė pareigūnus į Pekiną įtikinti aukščiausiojo lyderio Deng Xiaopingo (Deng Siaopingo), kad jam nėra ko nerimauti.

Jo įpėdinis Billas Clintonas (Bilas Klintonas), kurio rinkimų kampanija 1992 metais pasmerkė „Pekino skerdikus“, iš pradžių bandė sieti prekybos su Kinija statusą su tos šalies pažanga žmogaus teisių srityje, bet šios sąlygos buvo greitai atsisakyta.

REKLAMA

„Mažytė purvina paslaptis – jo mes darėme tam tikrą pažangą, bet ekonomikos agentūros ... nebuvo entuziastingai ir pakirto mūsų politiką, o prezidentas Clintonas nepalaikė Valstybės departamento“, – sakė Winstonas Lordas (Vinstonas Lordas), kuris tuo metu buvo aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas ryšiams su Rytų Azija.

„Mūsų administracija buvo susiskaldžiusi. Kinai tuo pasinaudojo ir dėl to nė kiek reikšmingai nepasistūmėjo žmogaus teisių srityje“, – W.Lordas sakė per neseniai vykusį posėdį Kongrese.

Tačiau W.Lordas, baigęs JAV ambasadoriaus darbą Pekine likus šešioms savaitėms iki susidorojimo Tiananmenio aikštėje, sakė supratęs kitus motyvus, nes prekyba su Kinija yra „milžiniškas ekonominis veiksnys“, prisidedantis prie darbo vietų kūrimo Jungtinėse Valstijose.

Mūsų dienomis Kinijos įtaka daug didesnė negu 1989 metais. Po trumpo ekonomikos sulėtėjimo 1990 metais, šalies ūkis išaugo daugiau nei 30 kartų. Kinija tapo pagrindine šalimi, gaminančia mažos savikainos prekes.

Tiesioginės užsienio investicijos taip pat buvo apmirusios 1989-1991 metais, bet vėliau žaibiškai padidėjo. Daugiausiai investavo JAV ir Europos bendrovės, o dabar investuotų lėšų suma yra 35 kartus didesnės negu buvo Tiananmenio įvykių metais.

Tačiau Kinijos ryšiuose su pasauliu ne viskas grįžo į įprastas vėžes. Vakarų šalys ir Japonija reguliariai atnaujina diskusijas su Pekinu dėl žmogaus teisių ir atsisako parduoti jai ginkluotės, nors Prancūzija anksčiau ragino atšaukti Europos Sąjungos (ES) paskelbtą draudimą.

Svarbiausia - prekyba, o ne "tiesa"

Tačiau Kinijos elgesys tampa vis ryžtingesnis. Nuo praeitų metų, kai į valdžią atėjo prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas), Kinija sugriežtino teritorines pretenzijas kaimyninėms šalims. Pasaulio lyderiai siekia užsitikrinti Kinijos palaikymą sprendžiant daugelį klausimų, tokių kaips pasaulinė ekonomika, klimato pokyčiai, padėtis Šiaurės Korėjoje, Irane ir Sudane.

„Tianamenio klausimas beveik visiškai pranyko“, – pastebėjo JAV diplomatijos istorijos profesorius Warrenas Cohenas (Vorenas Koenas) iš Merilando-Baltimorės apygardos universiteto.

REKLAMA

„Kartas nuo karto žmogaus teisių (klausimas) iškyla, jeigu įvyksta koks nors incidentas arba kas nors parašo straipsnį, – aiškino jis. – Tačiau kinams buvo pasiųsta aiški žinia – mums šie ryšiai daug svarbesni negu viskas, ką darote savo žmonėms.“

Jungtinės Valstijos reguliariai išsako susirūpinimą dėl žmogaus teisių, skelbdamos kasmetines ataskaitas nuo 7-o dešimtmečio, kuriose įvertinama padėtis kiekvienoje šalyje. Jose Kinija nuolat kritikuojama.

Atstovų Rūmų lyderiai ketvirtadienį surengė Tiananmenio aikštęs aukų atminimo ceremoniją, priėmę rezoliuciją, raginančią Kiniją nebetaikyti cenzūros informacijai apie tą tragediją.

„Jie nori, kad mes viską užmirštume. Bet negalima įveikti praeities, ją ignoruojant; taigi, kol stovime kartu ir niekada neužmiršime, tiesa visuomet nugalės melą“, – pareiškė Atstovų Rūmų pirmininkas Johnas Boehneris (Džonas Beineris).

Tačiau nuo pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pabaigos Kinija liovėsi demonstruoti geros valios ženklus iškiliems disidentams prieš svarbius viršūnių susitikimus. Vis labiau savo jėgomis pasitikintis Pekinas dabar griežtai reaguoja į užsienio kritiką.

Kinija nutraukė visus aukšto lygio diplomatinius ryšius su Norvegija, kai 2010-ųjų Nobelio taikos premija buvo skirta kalinamam demokratijos aktyvistui rašytojui Liu Xiaobo (Liu Siaobo).

Normalizuodamas prekybos santykius, B.Clintonas sakė, kad toks žingsnis yra geriausias būdas užtikrinti „ilgalaikę tvarią pažangą“ žmogaus teisių srityje.


Rašyti komentarą...
P
Peckel
2014-06-02 18:41:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
Iraka subonbordavo del heminio ginklo,rado? nera auku tukstanciai viskas gerai cia amerika,sirija totali betvarke viskas gerai amerika pareme ginklais talibus taip turi buti,avganas ten jau talibai teroristai jau negerai amerika bonborduoja,ai galma rasyti ir rasyti kiek jie viska daro.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų