Rusijos atletai pirmąkart nuo 2001 metų iškilo į apdovanojimų lentelės viršūnę, iškovoję septynis aukso medalius – vienu daugiau negu Jungtinės Valstijos.
Jiems buvo ypač sėkmingas „superšeštadienis“, kai Rusijos komanda iškovojo stulbinamas pergales moterų šuolių į aukštį ir 4x400 metrų estafetės bėgimo rungtyse.
Pirmosiomis čempionato dienomis Maskvos Lužnikų stadione matėsi daugybė neužimtų vietų, tačiau vėliau Rusijos sportininkų sėkmė padidino susidomėjimą, o praeitą savaitgalį rungtis stebėjo daugiau nei 60 tūkst. žiūrovų.
„Viso gero, Amerika!“ – džiūgavo dienraštis „Sovetskij sport“.
„Kartu stebėjome pasaulinės klasės reginį“, – pridūrė laikraštis „Sport ekspress“.
Galiausiai stadioną apėmė įspūdingas patriotinis įkarštis, pasireiškęs įsimintinu „Lužnikų riaumojimu“, kurį kurstė garsaus Rusijos sporto komentatoriaus Dmitrijaus Gubernijevo pareiškimai per stadiono garso sistemą.
Tačiau joks triukšmas negalėjo nustelbti pasipiktinimo, kurį išprovokavo Rusijoje priimtas įstatymas, draudžiantis skleisti nepilnamečiams „propagandą“ apie homoseksualumą, kurį kritikai vadina užslėpta homofobijos programa.
Lengvosios atletikos čempionatas buvo tik pirmasis iš daugelio Rusijoje artimiausiu laiku vyksiančių svarbių sporto turnyrų, tokių kaip 2014-ųjų Sočio žiemos olimpiada ir 2018-ųjų Pasaulio futbolo čempionatas, tad šis skandalas gali dar labiau išsiplėsti.
„Ši istorija, be abejo, dar nebaigta, – niūriai konstatavo „Sport ekspress“. – Ji turėtų pasiekti piką per Sočio olimpiadą.“
Vos tik Rusijos lengvosios atletikos karalienė Jelena Insinbajeva sužadino aistras savo stulbinama pergale šuolių su kartimi rungtyje, ji iškart įžengė į moralinių minų lauką, išsakydama palaikymą minėtam įstatymui ir smerkdama švedų šuolininkę Emmą Green-Tregaro (Emą Grin-Tregaro), kuri esą pasielgė „nepagarbiai“, išsidažydama nagus vaivorykštės spalvomis, simbolizuojančiomis seksualinių mažumų teisių judėjimą.
Sporto reikalų ministras Vitalijus Mutka tiesmukai gynė tą teisės aktą ir įpylė alyvos į ugnį, lygindamas homoseksualumą su socialinėmis problemomis, tokiomis kaip alkoholizmas bei narkomanija.
„Mes siekiame apsaugoti nepilnamečius – ir ne vien nuo netradicinių santykių propagandos, bet ir daugelio kitų dalykų. Pavyzdžiui, nuo narkotikų vartojimo, alkoholizmo ir rūkymo. Nuo daugelio žalingų įpročių“, – jis sakė duodamas interviu ITAR-TASS.
V.Mutka nesakė, ar Rusija ketina atšaukti įstatymą, kurį prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė birželį.
„Norime apsaugoti vaikus nuo nereikalingos informacijos ir leisti jiems patiems pasirinkti, kai suaugs“, – pažymėjo jis.
Kol Vakarų šalių žiniasklaida reiškė pasipiktinimą dėl Rusijos pozicijos gėjų teisių atžvilgiu, Rusijos laikraščiai smogė atgal, kaltindami Europos ir JAV žiniasklaidos kanalus siekiant sumenkinti Rusijos sportininkų pasiekimus.
Pasipiktinimo mastą pademonstravo „Sovetskij sport“ redaktoriaus Jurijaus Cybanebo pirmadienį paskelbtos keistos nacionalistinės liaupsės 4x400 metrų estafetės rungties moterų komandai, įveikusiai amerikietes kovoje dėl aukso.
„Jos stovėjo ant pakylos viršūnės – mūsų keturios mažos šviesiaplaukės, keturi Rusijos berželiai – ir atrodė, kad mūsų protėvių kraujas verda mano gyslose“, – rašo J.Cybanevas, pridūręs, kad Rusijos „šviesiaodės merginos didele persvara įveikė juodaodes“.
Pasak jo, Rusijos ketvertuko „genai surinkti per šimtmečius vykusias Rusijos istorines kovas ir sukrėtimus“.
„Laikykite tai mano atsakymu tiems „teisių aktyvistams“, kurie pradėjo kabinėtis ir įžeidinėti Leną Isinbajevą“, – pridūrė apžvalgininkas.
