2007 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas parėmė Komisijos siūlymą leisti Europos politinėms partijoms finansuoti 2009 m. birželio mėn. rinkimų kampanijų veiklą, kad rinkimai į Europos Parlamentą būtų dar europietiškesni.
Naujaisiais teisės aktais sustiprinamas finansinis Europos partijų stabilumas – joms leidžiama panaudoti kurių nors metų sutaupytas lėšas kitais metais ir taip palengvinti ilgalaikį lėšų planavimą. Jais taip pat leidžiama kurti Europos politinius fondus, kurie padėtų įgyvendinti politinių partijų tikslus Europos lygmeniu – pavyzdžiui, jie gali būti pasitelkiami viešoms politinėms diskusijoms remti, seminarams, mokymams bei konferencijoms finansuoti, taip pat valstybių politinių fondų ir mokslininkų bendradarbiavimui skatinti.
Europinėms politinėms partijoms per Europos Parlamentą kasmet skiriamas maždaug 10 milijonų eurų finansavimas iš ES biudžeto. Be to, naujiems politiniams fondams steigti 2008 m. ES biudžete numatyta 5 milijonai eurų. 2008 m. Parlamentas finansavo dešimt europinių politinių partijų:
Europos liaudies partiją (EPP), Europos socialistų partiją (PES), Europos liberalų demokratų ir reformų partiją (ELDR), Europos žaliųjų partijų federaciją (EFGP), Europos kairiųjų partiją (EL), Europos demokratų partiją (PDE/EDP), Sąjungos už tautų Europą partiją (AEN) Nepriklausomų Europos demokratų sąjungą (ADIE), Europos laisvąjį aljansą (EFA), Demokratų sąjungą už demokratiją ES (EUD).
Šios Europos politinės partijos nesutampa su septyniomis Europos Parlamento frakcijomis: vienos frakcijos nariai gali priklausyti daugiau negu vienai europinei partijai pagal savo partinę priklausomybę ES šalyje. Vis dėlto valstybių partijos savo pažiūromis yra susijusios su europinėmis politinėmis partijomis, o EP nariai stoja į frakcijas pagal savo pažiūras, todėl nenuostabu, kad narystė EP frakcijose ir europinėse partijose dažnai dubliuojasi.
Valstybių partijos – nefinansuojamos
Siekdamas sustiprinti politines diskusijas Europos Sąjungoje artėjant 2009 m. EP rinkimams, Europos Parlamentas pritarė Komisijos siūlymui leisti Europos politinėms partijoms savo lėšomis finansuoti europinių rinkimų kampanijų veiklą.
Parlamentas taip pat įtvirtino bendrąjį principą, kad šiomis lėšomis niekuomet negali būti tiesiogiai arba netiesiogiai finansuojamos kitos partijos, ypač valstybių partijos ir jų kandidatai.
2008 m. lėšos, skirtos dešimčiai europinių partijų finansuoti, buvo numatytos 2008 m. ES biudžeto Europos Parlamento skyriuje (I skirsnio IV antraštinės dalies 40 skyriaus 402 eilutė (Parlamentas) – žr. toliau pateiktą nuorodą). Europinėms partijoms skirtas lėšas kontroliuoja ir valdo Parlamentas.
Finansavimas tiesiogiai skiriamas tik europinėms politinėms partijoms, o ne Parlamento frakcijoms.
Politiniai fondai
Naujasis reglamentas dėl statuto ir Europos politinių partijų finansavimo nustatė naują teisinį pagrindą Europos politiniams fondams steigti. Reglamente teigiama, kad toks fondas dėl finansavimo gali kreiptis tik per europinę politinę partiją ir tik jeigu yra oficialus jos filialas.
Pertvarkyti Parlamento darbo metodai
Parlamento darbo veiksmingumas ir skaidrumas padidėjo, pakeitus plenarinių sesijų, komitetų posėdžių ir ryšių su užsieniu delegacijų darbo procedūras.
2007 m. spalio mėn. Parlamento frakcijų pirmininkų sueiga vieningai priėmė rekomendacijas, kurias pateikė Parlamento reformos darbo grupė tam, kad Parlamento darbas taptų veiksmingesnis ir patrauklesnis plačiajai visuomenei.
Pirmoji priemonių grupė apima penkias sritis: darbotvarkės sudarymą ir plenarinių posėdžių darbo organizavimą; prioritetų ir metinių diskusijų pobūdžio nustatymą; diskusijų organizavimą, balsavimo organizavimą ir pataisų teikimą; lygiagrečiai rengiamus posėdžius ir EP narių sėdėjimo plenarinių posėdžių salėje tvarką.
Dabar plenarinių posėdžių darbotvarkė yra aiškiai suskirstyta į dalis: svarbiausi teisėkūros klausimai svarstomi antradienį, prioritetinės diskusijos rengiamos trečiadienio rytą, o trečiadienio popietė skirta politikos aktualijoms nagrinėti.
Parlamento pranešėjas gavo daugiau laiko pasisakymams, taip pat galutiniam žodžiui per plenarines diskusijas dėl teisėkūros. Kad į kalbėtojų sąrašą neįrašyti EP nariai galėtų dalyvauti diskusijoje, per kiekvienus debatus rengiama penkių minučių sesija „prašau žodžio“, per kurią jie gali prašyti posėdžio pirmininko suteikti jiems žodį.
Šie pakeitimai įsigaliojo nuo 2008 m. pradžios.
Vienodas EP narių darbo užmokestis
Bendras Europos Parlamento narių statutas buvo patvirtintas 2005 m. birželio mėn. didžiąja balsų dauguma.
Nuo 2009 m. birželio mėn. visi EP nariai gaus maždaug 7400 eurų mėnesio atlyginimą, ir taip bus panaikinti dideli EP narių atlyginimų skirtumai, nes pagal dabar galiojančią tvarką EP nariai uždirba tiek pat, kiek uždirba jų valstybių parlamentų nariai. Naujose taisyklėse nustatytas EP nario atlyginimas sudarys 38,5 proc. Europos Teisingumo Teismo teisėjo atlyginimo.
EP nariai mokės pajamų mokestį į ES biudžetą, nors valstybės narės taip pat turės teisę reikalauti sumokėti papildomus mokesčius, kurie negalės viršyti šalyse galiojančių mokesčių dydžių.
Susitarime numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį kiekviena ES valstybė galės ir toliau taikyti jose išrinktiems EP nariams kitokias taisykles negu numatytos statute. Be to, iš naujo perrinkti dabartiniai EP nariai galės pasirinkti – tie, kurie to pageidaus, galės toliau gauti atlyginimą pagal šiuo metu galiojančias nuostatas.
Skaidresnės išlaidos ir pensijos
Naujasis statutas taip pat pakeis EP narių kelionės išlaidų mokėjimo tvarką: atsisakius fiksuoto dydžio įkainių, bus atlyginamos tik faktiškai patirtos išlaidos.
EP nariai taip pat dalyvaus bendrojoje pensijų programoje, į kurią įmokas mokės Parlamentas. EP nariai visus mokėjimus iš Parlamento biudžeto gaus kiekvieną mėnesį eurais arba (EP narių prašymu) tos ES šalies valiuta, kurioje jie nuolat gyvena.
Naujos atlyginimo mokėjimo padėjėjams taisyklės
Siekiant išspręsti aptiktus sistemos trūkumus, išrinkus naująjį Parlamentą bus taikomos naujos taisyklės dėl EP nariams mokamų išmokų, skirtų atlyginti europarlamentarų padėjėjams už darbą.
Nuo 2009 m. birželio ES šalyse dirbančių EP narių padėjėjų sutartis tvarkys įgaliotieji mokėjimų agentai, kurių specializacijos sritis apims darbo sutarčių finansinius ir socialinio draudimo klausimus. Jie privalės užtikrinti atitinkamų valstybių socialinio draudimo ir mokesčių nuostatų laikymąsi. EP nariai galės panaudoti iki 25 proc. padėjėjams skirtos išmokos tokioms paslaugoms kaip mokslinės studijos arba kita patariamoji veikla.
Briuselyje dirbantiems padėjėjams bus taikoma nauja statuto nuostata, kuri taikoma ES pareigūnams ir kitiems Sąjungos institucijų darbuotojams. Padėjėjų sutartis ir darbo užmokesčio mokėjimą valdys Parlamento tarnybos, tačiau EP nariai galės ir toliau visiškai nevaržomai rinktis savo padėjėjus, skirti jiems darbo užduotis bei nustatyti darbo sutarties galiojimo trukmę.
EP taip pat nutarė, kad ateityje EP nariai negalės įdarbinti savo padėjėjais artimų giminaičių.
Pravalomasis viešas lobistų registras
2008 m. gegužės mėn. Europos Parlamentas pasiūlė įsteigti bendrą ES Tarybos, Europos Komisijos ir Parlamento privalomąjį viešą lobistų registrą, kuris leistų užtikrinti „visišką finansų atskleidimą“. Asmenys ar organizacijos, norinčios vykdyti lobistinę veiklą Parlamente, Komisijoje arba Taryboje, į registrą būtų įrašomi tik vieną kartą. Šios trys institucijos įkūrė bendrą darbo grupę, kuri iki 2008 m. pabaigos parengė siūlymą dėl bendro registro.
„Visiškas finansų atskleidimas“ ir sankcijos
Pagal 2008 m. rezoliuciją lobistai turi laikytis elgesio kodekso nuostatų, o jas pažeidę gali netekti akreditavimo.
Be to, EP nariai pasiūlė, kad lobistų registras numatytų ir „visišką finansų atskleidimą“. Profesionalios konsultacinės bendrovės ir advokatų kontoros turėtų atskleisti savo svarbiausių klientų įtaką ir su lobistine veikla susijusias išlaidas. Nevyriausybinės organizacijos ir specialistų grupės turėtų nurodyti savo visą biudžetą ir finansavimo šaltinius.
2008 m. lapkričio mėn. antroji tarpinstitucinė Parlamento ir Komisijos atstovų darbo grupė pradėjo nagrinėti konkrečius pasiūlymus dėl elgesio kodekso, sankcijų ir būtino finansų atskleidimo apimties.
