„Kai į Oberhauseną atvyko pirmieji pabėgėliai, mes labai mielai juos sutikome“, - sakė Raudono kryžiaus kuratorius Joergis Fisheris. Po šešių mėnesių situacija ženkliai pasikeitė. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios atsirado toks nuomonės pokytis, - didėjanti bedarbystė. Daugelio vietinių gyventojų įsitikinimu, ši problema pasidarė tokia aktuali dėl atvykėlių antplūdžio.
Migrantų ženkliai sumažėjo
Praėjusiais metais į šį Vokietijos miestą atvyko net 3000 migrantų, daugiausia iš Sirijos, Afganistano. BBC žurnalistai taip pat lankėsi šiame mieste ir pasidalijo istorijomis, kurias papasakojo ne tik pagalbos darbuotojai ar savanoriai, bet ir patys migrantai.
Praėjusį spalį Joergas Fišeris kovojo su pastoviais naujų atvykėlių srautais vienoje iš Oberhauseno pabėgėlių stovyklų. Tačiau nuo to laiko, kai siena Balkanuose buvo užverta, pabėgėlių ženkliai sumažėjo. „Ši stovykla vis dar yra tam tikro budėjimo režime. Mes išgyvename sunkią situaciją. Bet stovyklos uždaryti kol kas negalime. Stovykla egzistuos iki tol, kol kas nors neužkirs jos egzistavimui kelio griežtu įspėjimu“, – sakė J. Fišeris. Daugelis migrantų, kurie atvyko į Raudonojo Kryžiaus tranzitines stovyklas buvo priversti ieškoti kitokių būstų arba privataus apgyvendinimo. Iki balandžio pabaigos 1721 migrantai buvo apgyvendinti miesto tarybos namuose, dar 1092 gyveno stovyklose.
Sunkumai autobuse
Dvidešimt dvejų metų Khaledas Kohestani iš Afganistano yra vienas iš laimingųjų. Jam buvo suteikta galimybė persikelti į vieno kambario būstą kartu su žmona ir kūdikiu. Prieš tai jaunai šeimai teko tris mėnesius gyventi pabėgėlių stovykloje. Khaledas pradėjo mokytis vokiečių kalbos ir ieškoti darbo. Jaunas vyras pasakoja, kad Oberhause su juo elgiamasi gerai, tačiau vis dar susiduria su sunkumais suprantant kai kuriuos vokiečių papročius. Daugelis iš jų vyrui, kuris su šeima atvyko net iš Afganistano, atrodo mažų mažiausiai keisti.
„Kai mūsų šalyje įlipame į autobusą, visi elgiasi labai draugiškai, sveikinasi vieni su kitais, kalbasi tarpusavyje“, – pasakojo Khaledas. „Bet čia žmonės tiesiog sėdi ir nori išlaikyti savo privatumą. Bandėme elgtis panašiai: sėdėti tyliai, nekalbėti, su niekuo nesisveikinti, kitaip sakant, elgtis pagal taisykles. O gal čia nelegalu kalbėti? Tačiau dabar po truputį įprantu. Suprasti vokiečius darosi šiek tiek lengviau“, – kultūrinio šoko potyriais dalijosi jaunas migrantas.
Pykčiai tarp etninių grupių
Vokiečių papročius suprasti iš tiesų nėra lengva. Kad migrantams būtų paprasčiau, daugelyje vietų galima rasti lankstinukų, kurie paaiškina socialinį etiketą. Tai ypač aktualu viešuose baseinuose. Vokiečiai nevengia priminti įvykio, kuomet per incidentą viename Vokietijos baseine, migrantas pastumė į vandenį moterį. Tuomet į situaciją teko įsikišti ir policijos pareigūnams. Vyras buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnų teigimu, nuo 2015 metų panašių incidentų, susijusių su pabėgėliais užfiksuota mažiausiai septyni. Dauguma tų incidentų įvyko dėl asocialaus elgesio gyvenamuosiuose rajonuose aplink pabėgėlių stovyklas liepos mėnesį.
Svenja Beyer dėsto Oberhauseno integracijos mokykloje. Moteris mokyklą įsteigė norėdama išmokyti migrantus vokiečių kalbos ir gyvenim būdo papročių. Nuo BBC paskutinio apsilankymo Oberhausene jos klasės ženkliai išsiplėtė: anksčiau buvo galima suskaičiuoti vos vieną dešimtį mokinių, o dabar jų jau yra virš 30.
„Mes turime problemų tarp etninių grupių, žmonės jose dažnai sukelia muštynes, kurios baigiasi agresyviais pykčio protrūkiais“, – sakė mokytoja. „Integracija yra sunkus dalykas. Kartais musulmonų berniukai nenori sėdėti viename suole su krikščionių mergaitėmis. Integracijos klausimas tarp mokinių yra labai sudėtingas. Bet jeigu vaikai yra geri, integracija yra daug lengvesnė. Po kelių savaičių jie jau kalba laisvai vokiškai“, – sakė moteris.
Panaši situacija ir Švedijoje
Panaši situacija su pabėgėlių srautais pastebėta ir kitame Europos mieste – Geteborge, kuris yra Švedijoje.
Praėjusią vasarą požiūris į jaunus afganų berniukus ir kitus pabėgėlius smarkiai pasikeitė. Užuojautos ir simpatijos jausmai jauniems pabėgėliams staiga virto į pyktį ar net neapykantą. Tam įtakos turėjo seksualiniai priekabiavimai, su kuriais buvo siejami jauni pabėgėliai. Žiniasklaidoje šie priekabiavimai nuaidėjo labai skambiai ir turėjo didelę reikšmę europiečių požiūrio pokyčiams.
Prie kardinalaus mąstymo pokyčių taip pat prisidėjo ir kraupus įvykis pačiuose Molndalo jaunimo namuose, kai berniukas iš Somalio nudūrė vieną socialinį darbuotoją.
Tuomet švedai ypatingai susirūpino. Faktas, kad į šalį per savaitę atvykdavo maždaug 10 tūkstančių pabėgėlių, daugeliui šalies gyventojų kėlė baimę ar net paniką. Vienam gyventojui toks pabėgėlių skaičius yra didesnis nei bet kurioje kitoje Europos šalyje.
„Duomenys apie žmogžudystę virto žiniasklaidos pornografija“
Praėjusių metų lapkritį Vyriausybė pakeitė kursą ir uždarė sienas, skambant susirūpinimams žiniasklaidoje ir liūdnoms politikų kalboms. Kraštutinių dešiniųjų atstovai skelbė, kad toks sprendimas yra teisingas, o pabėgėlių vaikai bausmės nusipelno.
Apie tragediją Švedijoje, kai buvo nudurtas darbuotojas, greitai sužinojo Europos žiniasklaida, kuri tiesiog mirgėjo paniką keliančiomis antraštėmis. Britanijoje „The Daily Mail“ rašė, kad „miestą sunaikino imigracija“. Laikraštis greičiausiai ženkliai sutirštino bendrą situaciją šalyje, tačiau nerimo nuotaikos puikiai jautėse eilinių švedų veiduose. Bendrą atmosferą šalyje kūrė ir tokios skanduotės kaip „didėjanti migrantų nusikaltimo banga“ ar „jaunos gaujos griauna visuomenę“. Taip, švedai pasidavė panikos bangai. Švedijos ambasada Londone vėliau skundė laikraštį, kad jis atliko kampaniją, nukreiptą prieš liberalią prieglobsčio politiką šalyje.
