Komentuodamas pastaruoju metu kylančią politinę diskusiją, kad stringant Vakarų karinei paramai Ukrainai Rusija galėtų atkurti pajėgumus ir pulti NATO, jis teigė, kad esant Maskvai palankiam scenarijui ji galėtų būti pasirengusi kelti realią grėsmę Aljansui per penkerius metus.
„Manau, kad čia viso labo tik noras sukelti diskusiją lygioje vietoje – niekas neturi galutinio atsakymo, kada Rusijos elgesys gali pasikeisti ir kada ji savo žvilgsnius gali kreipti NATO linkme. Tai labai priklausys nuo karo Ukrainoje scenarijaus. Ir jeigu Rusijai toliau nepavyks perlaužti tendencijos sau naudinga linkme, be abejo, jie įstrigs ilgesniam laikui ir bus tiesiog nepajėgūs kovoti keliais frontais“, – pirmadienį transliuotame interviu TV3 televizijai sakė G. Nausėda.
Vakarai nusigręš nuo Ukrainos?
Anot jo, jei atsitiktų kitaip ir Vakarai staiga nusigręžtų nuo Ukrainos bei nebeteiktų jai būtiniausios paramos, „tai gali atsitikti“.
„Bet tokio scenarijaus tikimybė yra labai maža, – pabrėžė jis. – Mes kalbame apie laikotarpį, per kurį Rusija, kaip ji įsivaizduoja, galėtų perlaužti karą Ukrainoje ir mobilizavusi savo išteklius atsisukti veidu į NATO. Ir tai galėtų būti penkerių metų laikotarpiu“.
Lietuvos žvalgyba pavasarį prognozavo, kad Maskvą tą galėtų padaryti per ateinančius penkerius, dešimt metų. Vis tik prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys pareiškė, kad Rusijai didinant karines išlaidas, jos pajėgumai gali būti atkurti greičiau.
Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pastaruoju metu taip pat viešai ragina ruoštis scenarijui, kad Ukrainoje nesustabdyta Rusija tęs kovą prieš NATO šalis bei pabrėžia būtinybę Lietuvai jau dabar imtis strateginių sprendimų savo saugumui stiprinti.
Politikai diskutuoja apie visuotinio šaukimo idėją, taip pat galimybę įvesti atskirą mokestį spartesniam gynybos finansavimui.
