Vatikano finansinė krizė buvo viena iš paskutiniųjų popiežiaus Pranciškaus galvos skausmų.
Tris dienas prieš paskutinį hospitalizavimą vasario mėnesį jis įsakė įsteigti naują aukšto lygio komisiją, kuri skatintų aukas Vatikanui, nes jis susiduria su biudžeto deficitu ir didėjančiais pensijų fondo įsipareigojimais.
Nors Vatikanas nuo 2022 m. nėra paskelbęs išsamios biudžeto ataskaitos, paskutinėje 2024 m. viduryje patvirtintoje ataskaitoje buvo nurodytas 83 mln. eurų deficitas, kaip „Reuters“ pranešė du gerai informuoti šaltiniai.
2022 m. Vatikano finansų ministras pensijų fondo trūkumą įvertino maždaug 631 mln. eurų. Oficialios informacijos apie šį skaičių nėra, tačiau keletas šaltinių „Reuters“ teigė, kad, jų nuomone, jis smarkiai išaugo.
Jėzuitų kunigas ir komentatorius Thomas Reese'as, rašęs apie Vatikano finansus, sakė, kad biudžeto problemos gali turėti „didžiulį poveikį“ tam, ką kardinolai, artimiausiomis dienomis susirinkę į slaptą konklavą, išrinks naujuoju popiežiumi.
„Jie turės išrinkti ką nors, kas moka rinkti pinigus, o ne ganyti tikinčiuosius“, – sakė T. Reese'as.
Jei kardinolai ieško žmogaus, kuris žino, kur galima sumažinti išlaidas sudėtingoje Vatikano biurokratinėje struktūroje, jie gali kreiptis į italų kardinolą Pietro Paroliną.
Jis yra vienas iš pagrindinių popiežiaus kandidatų ir beveik visą popiežiaus Pranciškaus pontifikato laikotarpį buvo antrasis Vatikano pareigūnas.
Tačiau P. Parolinas taip pat vadovavo Vatikano valstybės sekretoriatui, kai šis buvo įtrauktas į skandalą dėl netvarkingos daugiau kaip 186 mln. eurų investicijos į pastato pirkimą Londone.
Kardinolą Giovanni Angelo Becciu‘ą, buvusį vieną iš pagrindinių P. Parolino pavaduotojų, vėliau Vatikano teismas nuteisė už pasisavinimą ir sukčiavimą ir skyrė penkerių su puse metų laisvės atėmimo bausmę.
G. Becciu‘as neigia visus kaltinimus ir yra laisvėje, kol laukia apeliacinio teismo sprendimo.
Katalikų mažėjimas Europoje
Pasaulyje pastaraisiais metais katalikų bažnyčios narių skaičius šiek tiek išaugo. Remiantis naujausiais oficialiais statistiniais duomenimis, 2023 m. pabaigoje pasaulyje buvo 1,405 mlrd. katalikų, tai yra 1,15 proc. daugiau nei 2022 m. pabaigoje, kai jų buvo 1,389 mlrd.
Didžiausia katalikų dalis yra Amerikoje, kur 64,2 proc. Šiaurės ir Pietų Amerikos gyventojų yra pakrikštyti katalikai. Toliau eina Europa su 39,6 proc. ir Okeanija su 25,9 proc.
Tačiau apskritai kūdikių krikštų skaičius, kuris yra pagrindinis tikėjimo augimo rodiklis, yra didžiausias besivystančiose šalyse.
Remiantis Vatikano statistika, didžiausias kūdikių krikštų skaičius 1000 katalikų tenka Amerikos Samoa (71,2 proc.), kelioms Okeanijos saloms (37,7 proc. –21,8 proc.), Burundžiui (23,6 proc.), Kambodžai (22,3 proc.), Rytų Timorui (20,3 proc.) ir Mianmarui (20,1 proc.).
Tuo tarpu daugelyje Europos šalių šis skaičius mažėja. Vokietijos vyskupų konferencija šių metų pradžioje pranešė, kad 2024 m. šalyje buvo įšventinti tik 29 nauji kunigai, o tai yra istorinis minimumas.
Jie taip pat nurodė, kad tais metais Bažnyčią paliko apie 321 tūkst. Vokietijos katalikų. Vokietijoje, kurios 83 milijonų gyventojų anksčiau buvo apie pusė katalikų, dabar yra mažiau nei 20 milijonų katalikų.
Žvelgiant į augimo tendencijas, kai kurie naujo popiežiaus ieškančios kardinolai gali norėti atsigręžti nuo Europos į Aziją ar Afriką. Tokiu atveju tikėtinas pretendentas yra Filipinų kardinolas Luisas Antonio Tagle‘as.
Buvęs Manilos arkivyskupas, kurį 2019 m. Pranciškus paprašė vadovauti Vatikano evangelizacijos biurui, L. Tagle‘as yra žinomas dėl savo žavios asmenybės ir būtų pirmasis popiežius iš šiuolaikinės Turkijos rytų.
Tačiau L. Tagle‘as taip pat buvo įtrauktas į skandalą. 2022 m. Pranciškus atleido jį iš pareigų vadovauti Vatikane įsikūrusiai 162 katalikų pagalbos, vystymo ir socialinių paslaugų organizacijų konfederacijai, veikiančiai daugiau nei 200 šalių.
Pranciškus atleido visą „Caritas Internationalis“ vadovybę po pranešimų apie vadovybės vykdytą priekabiavimą. L. Tagle‘o vaidmuo, panašus į organizacijos kanclerio, buvo daugiausia reprezentacinis.
Doktrininiai klausimai
Doktrininių ginčų srityje Pranciškus daugiausia siekė atverti Bažnyčią naujoms diskusijoms. Buvo leista diskutuoti tokiomis temomis kaip moterų įšventinimas į kunigystę, kuris dešimtmečius buvo tabu.
Popiežius įkūrė dvi komisijas, kurios turi apsvarstyti moterų įšventinimo į diakones – kunigų padėjėjas, galimybę. Viena iš komisijų dar nebaigė savo darbo.
Pranciškus taip pat leido kunigams kiekvienu atveju atskirai laiminti tos pačios lyties poras.
Jo veiksmai sulaukė kritikos iš konservatyvių katalikų, tarp jų ir kelių kardinolų, kurie bijojo, kad jis silpnina tikėjimą. Kai kurie kardinolai dabar ragina keisti kryptį.
Konservatyvus kardinolas Gerhardas Muelleris sakė, kad kitas popiežius neturėtų būti Pranciškaus įpėdinis, o pirmojo popiežiaus Šv. Petro įpėdinis.
Kardinolas G. Muelleris laikraščiui „La Repubblica“ sakė, kad popiežius Pranciškus buvo „šiek tiek dviprasmiškas“ doktrinos klausimais.
Kalbėdamas apie tos pačios lyties porų palaiminimą, jis sakė, kad „negalima kelti pavojaus katalikų doktrinai apie santuoką“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
1,4 milijardo narių? - Ką čia pezate? Kokia dar narystė? Kur, kas ir kaip įstoja / tampa nariu? Apgauti tėra apgauti - ne nariai.
