Šveicarijoje įsikūrusi prabangių bunkerių kūrimo bendrovė „Oppidum Bunkers“ teigia, kad per pastaruosius kelis mėnesius „nuolat daugėjo“ užklausų apie jų produktus, skelbia portalas „Euronews“.
„Oppidum Bunkers“ klientai gali rinktis iš įvairių „minimalistinės prabangos“ bunkerių dizainų arba susikurti savo bunkerį. Kiekvienoje erdvėje gali būti gyvenamųjų patalpų mišinys su sporto salėmis, baseinais, bibliotekomis ir net meno galerija.
Įperkamiausias bendrovės bunkeris, kainuojantis 7,5 mln. eurų, yra 290 kvadratinių metrų ploto. Beveik du metrai po žeme pastatytame bunkeryje yra du miegamieji ir trys vonios kambariai.
Bendrovės tikslas – sukurti savo klientams „pagal užsakymą pritaikytą šventovę“.
„[Mūsų klientai] gali apsisaugoti nuo rizikos ir užtikrinti ramybę savo šeimoms, nesumenkindami savo gyvenimo būdo“, – sakė „Oppidum Bunkers“ komunikacijos vadovas Tomas Grmela.
Susirūpinimas Vokietijoje
Nors „Oppidum Bunkers“ klientams geopolitika nerūpi, naujasis Vokietijos miestų ir savivaldybių asociacijos direktorius, kaip pranešama, yra susirūpinęs.
#ItsReallyEasyTo survive this in a luxury bunker pic.twitter.com/qCdhBYbOK5
— 👻 staMishincghost 👻 (@StamishincGhost) April 2, 2020
Andre Bergheggeris „Funke“ sakė, kad, kilus platesniam geopolitiniam konfliktui, Vokietijoje reikia „skubiai atnaujinti 600 likusių Šaltojo karo laikų bunkerių“.
Jis ypač pažymėjo, kad grėsmės lygiui įtakos turėjo Rusijos karas Ukrainoje. Kovo mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat perspėjo, kad tiesioginis jo šalies ir NATO konfliktas yra per žingsnį nuo Trečiojo pasaulinio karo.
Taigi, kaip tuomet pasirengti dideliam geopolitiniam konfliktui? Europos ekspertai sako, kad yra geresnių būdų nei prabangaus ar paprasto bunkerio statyba.
one of the most captivatingly cursed Google image searches you can do is "luxury bunker" pic.twitter.com/toLXuyrHiZ
— Hannah (@HannahYoleau) May 7, 2019
Egzistencinis nerimas naujajame branduoliniame amžiuje
Europos užsienio santykių tarybos politikos bendradarbis Rafaelis Lossas „Euronews Next“ sakė, kad toks bunkerių paklausos augimas jam primena ankstyvąsias Šaltojo karo dienas.
„Pirmaisiais branduolinio amžiaus metais daugelis žmonių turėjo daug vaizduotės“, – sakė R. Lossas, minėdamas kampaniją „Pridenk ir pasislėpk“, kurios metu vaikai mokyklose buvo mokomi, kaip išgyventi branduolinio sprogimo atveju.
Daugelis Europos šalių į Šaltąjį karą reagavo statydamos bunkerius.
Vien Šveicarijoje yra beveik devyni milijonai slėptuvių ir maždaug 365 tūkst. privačių ir valstybinių slėptuvių, pastatytų nuo 1960-ųjų šaltojo karo laikų.
Šaltasis karas, trukęs maždaug nuo šeštojo dešimtmečio iki dešimtojo dešimtmečio pradžios, daugiausia dėmesio skyrė atominei bombai ir galimam atgrasymui nuo jos panaudojimo kaip karo ginklo, sakė R. Lossas.
„Tačiau dabar įžengiame į naują „branduolinį amžių, – sakė jis. – Kuris yra visai kitoks, nes yra daugiau „branduolinių valstybių“: branduolinėje hierarchijoje dominuoja JAV, Kinija ir Rusija, o dar kelios šalys turi „neapibrėžtą atgrasymo priemonių skaičių“.
Bunkeriai atitinka visus saugumo standartus
Šiame kontekste R. Lossas sakė, kad yra naujas posūkis, kodėl žmonės gali griebtis bunkerių.
Žmonės 2020-aisiais jau įprato likti namuose nuo vadinamųjų „nematomų grėsmių“ savo sveikatai ir saugumui, pirmiausia dėl COVID-19 pandemijos, o dabar – dėl esamo geopolitinio konteksto, tęsė R. Lossas.
„Manau, kad radioaktyviosios atliekos nelabai skiriasi nuo [COVID-19] viruso, nes jos yra nematomos ir turi rimtų pasekmių sveikatai... ir tokioje situacijoje atsiranda tam tikras pasirengimo bunkeriams mentalitetas“, – sakė R. Lossas.
Taigi, net jei, jo nuomone, branduolinio konflikto rizika yra maža, „egzistencinis nerimas“, kurį jaučia žmonės, gali paskatinti juos norėti visiškai atsitraukti.
Bunkerio mentalitetas yra „Oppidum Bunkers“ klientų galvose. Pagrindinė bunkerių konstrukcija pagaminta iš betono, suprojektuoto taip, kad atlaikytų „statines ir dinamines apkrovas, sprogimo ar smūgio bangas, seisminį aktyvumą ir kitus veiksnius“, rašoma interneto svetainėje.
Šios sprogimui atsparios sąlygos netgi atitinka NATO standartus, taikomus slėptuvėms nuo sprogimo.
Rusijos režimas „nesustoja ties Ukraina“
Pasak Europos reformų centro direktoriaus pavaduotojo Iano Bondo, geriausias būdas išvengti didelio geopolitinio konflikto – ne statyti bunkerį, o reikalauti, kad vietos atstovai finansuotų Ukrainos karo veiksmus.
Ianas Bondas mano, kad politikai „galiausiai pastebės“, jog karą remia daugiau visuomenės, ir ką nors dėl to padarys, jei bus spaudžiami pakankamai ilgai ir pakankamai didelio kiekio žmonių.
„Jei to nepadarysime, bunkeriai taps naudingesni ir jie bus arčiau fronto linijos, – sakė I. Bondas. – Bunkerio pastatymas nesulaikys jūsų nuo karo padarinių, tai, kas sustabdo, yra karo nebuvimas“.
„Egzistuoja scenarijus, kad jei Ukrainos gynybinė linija žlugs ir Rusija įžengs į Kyjivą, mažai kas gali sustabdyti Rusiją plėstis kitur“, – tęsė I. Bondas.
„Putinas Vakarų [JAV ir Europos] silpnumą laiko priežastimi toliau žengti į priekį, – sakė I. Bondas. – Rusijos režimo ambicijos nesibaigia ties Ukraina, todėl geriausias būdas – nugalėti ją ten, kur ji yra“.
I. Bondas atkreipė dėmesį į Rusijos grasinimus konkrečiai Lenkijai ir Latvijai kaip į galimus rodiklius, kad V. Putino motyvai gali išsiplėsti už Ukrainos ribų.
Vasario mėnesį interviu JAV televizijos laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui V. Putinas sakė, kad Rusija nenori įsiveržti į Lenkiją ar Latviją, o bet kokį užsiminimą apie invaziją pavadino „baimės kurstymu“.
Tačiau Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – prašė savo sąjungininkų „atsibusti“ ir suteikti daugiau NATO paramos.
„Žvanginimas branduoliniu ginklu“
Nepaisant viso nerimo, ir I. Bondas, ir R. Lossas sutinka, kad vis dėlto gali kilti ne platesnis konfliktas, o tai, kad V. Putinas „grūmoja branduoliniu kardu“, siekdamas atgrasyti Europą nuo investicijų į Ukrainos gynybą.
Nepaisant viso nerimo, tiek I. Bondas, tiek ir R. Lossas sutinka, kad galbūt vis dėlto nebus plataus masto konflikto, o V. Putinas grasina branduoliniu ginklu, norėdamas atgrasyti Europą nuo investicijų į Ukrainos gynybą.
I. Bondo teigimu, Putino pastangos tam tikru mastu pasiteisina.
Gruodžio mėnesį po pirminio Vengrijos veto, Europos Komisija išsprendė 50 mlrd. eurų vertės ES pagalbos sąskaitą, o vos prieš dvi savaites Europos Vadovų Taryba per Europos taikos priemonę skyrė Ukrainai papildomus 5 mlrd. eurų karo veiksmams.
Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad dabar nesutariama, ką daryti su papildomais 4,4 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto, kuris taip pat galėtų būti nusiųstas Ukrainai.
Galiausiai abu sako, kad konfliktas su NATO nebūtinai atitinka V. Putino interesus.
„Nemanau, kad kas nors iš šio konflikto dalyvių yra suinteresuotas eskaluoti konfliktą iki tokio lygio“, – sakė R. Lossas, turėdamas omenyje branduolinių ginklų panaudojimą.
Tačiau, jei Europos politikai neatgrasys nuo bet kokio būsimo Rusijos ir NATO konflikto, I. Bondas sakė, kad bunkeris galiausiai gali tapti gera investicija.
