Tikslūs skaičiai, susiję su NATO pajėgomis tiek bendrai, tiek pagal atskiras šalis, nėra viešinami. Tačiau, „Reuters“ šaltinių teigimu, ateityje visos NATO šalys turėtų būti pasirengusios mobilizuoti iki 130 brigadų. Kadangi vieną brigadą sudaro apie 5 tūkst. karių, tai reikštų, jog Aljanso kovinio parengties karių skaičius gali augti nuo dabartinių 400 tūkst. iki 600 – 650 tūkst.
„Nauji tikslai grindžiami tuo, kokių pajėgų ir išteklių mums reikia atgrasymui ir gynybai, atsižvelgiant į atnaujintus NATO planus“, – „The Moscow Times“ cituojamas Aljanso atstovas spaudai.
Nors NATO jau anksčiau yra įvardijusi šiuos karinių pajėgumų tikslus kaip „ambicingus“, konkrečių skaičių viešai neatskleidė. Tikimasi, kad dėl jų bus susitarta artimiausiomis savaitėmis, o oficialiai jie bus pristatyti NATO viršūnių susitikime Hagoje, birželio pabaigoje.
Grėsmė iš Rytų: reali konfrontacijos su Rusija tikimybė
Po 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą NATO narių požiūris į gynybą reikšmingai pasikeitė. Aljansas mato Maskvą kaip realią ir ilgalaikę grėsmę, ypač rytiniame flange. Kai kurie Vakarų kariniai ir žvalgybos analitikai prognozuoja, kad iki šio dešimtmečio pabaigos Kremlius gali būti pasirengęs tiesioginiam karinį susidūrimui su NATO – ypač tuo atveju, jei karas Ukrainoje būtų įšaldytas ar sustabdytas.
Rusija šiuo metu aktyviai kaupia modernią ginkluotę, vengdama siųsti ją į frontą Ukrainoje, kur kariai vis dar remiasi atnaujinta sovietine technika. Tai gali reikšti pasiruošimą didesniam, tiesioginiam konfliktui.
Nauji gynybos finansavimo tikslai – iki 5 % BVP
Viršūnių susitikime Hagoje planuojama patvirtinti ir ambicingesnį gynybos finansavimo tikslą. Nors šiuo metu NATO rekomenduojama skirti 2 proc. BVP, dabar svarstoma ribą kelti iki 5 proc.. Iš jų 3,5 proc. būtų skiriama tiesioginėms karinėms reikmėms, o dar 1,5 proc. – susijusiai veiklai, pavyzdžiui, sienų apsaugai ir kibernetiniam saugumui.
Pavyzdį rodo Jungtinė Karalystė – ji paskelbė skirsianti daugiau nei 1 mlrd. svarų sterlingų (apie 1,2 mlrd. eurų) naujai skaitmeninei gynybos sistemai. Ši sistema leis greičiau aptikti ir sunaikinti taikinius. Taip pat bus sukurta Kibernetinė ir elektromagnetinė vadovybė, atsakinga už karinių tinklų apsaugą nuo kibernetinių atakų bei koordinuotų operacijų vykdymą.
„Karo, kurį Putinas neteisėtai pradėjo Ukrainoje, pamokos aiškiai parodė: ateities karus laimės pajėgos, kurios bus geriau integruotos, aprūpintos ir greitesnės diegti inovacijas nei jų priešai“, – pabrėžė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey.
Vokietijai ir Lenkijai – svarbiausias vaidmuo
Pagal planus, Vokietija turės suformuoti dar septynias papildomas brigadas – iki 40 000 karių. 2021 m. Berlynas jau buvo pažadėjęs, kad iki dešimtmečio pabaigos padidins brigadų skaičių iki dešimties. Šiuo metu šalis turi aštuonias brigadas, o devintąją formuoja Lietuvoje – ji turėtų būti visiškai sukomplektuota iki 2027 m.
Tačiau ambicingiems tikslams įgyvendinti reikės įveikti nemažai iššūkių. Bundesveras vis dar neatitinka 2018 m. nustatyto tikslo turėti 203 tūkst. karių – šiuo metu jų yra maždaug 20 tūkst. mažiau. Jei nepavyks pritraukti pakankamai sutartininkų, Gynybos ministerija neatmeta privalomosios tarnybos grąžinimo galimybės.
Šaltojo karo metais Vokietija turėjo 500 tūkst. karių ir dar 800 tūkst. rezervistų. Dabar, remiantis nauja NATO strategija, būtent Vokietija ir Lenkija turėtų sudaryti didžiąją dalį pajėgų, reaguojančių į galimą pirmąjį Rusijos puolimą.
Lenkija jau dabar skiria beveik 5 % BVP gynybai – 2024 m. šis rodiklis siekė 4,7 %. Tuo tarpu trečdalis NATO šalių dar nesugebėjo pasiekti net 2 % ribos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Teks unitazus pyzdinti nuo bulbašų.
melagis .
