Ši istorija primena dar šimtus jazidžių istorijų. Šios nedidelei religinei mažumai priklausančios moterys yra tapę teroristų taikiniu.
Daugiau nei 3 tūkstančiai moterų ir mergaičių tapo „Islamo valstybės“ grobiu 2014 metais, kai teroristai vieną po kito puolė jazidžių bendruomenės kaimus. Tuomet nuolatinę gyvenamąją vietą prarado beveik pusė milijono žmonių.
Bendruomenės lyderių teigimu, maždaug 2 tūkstančiai jazidžių moterų yra teroristų nelaisvėje - čia jos parduodamos, perkamos, keičiamos... Jaunos moterys tampa sekso vergėmis, o vyresnės – namų vergėmis ir priemonėmis išlieti agresiją. Apie tai pasakoja iš šio pragaro pabėgę moterys ir netgi patys „Islamo valstybės“ kovotojai.
„Islamo valstybė“ yra paviešinusi dokumentus, kuriuose patvirtinama, jog jazidės yra karo grobis ir jas galima pavergti.
Aktyvistas Khideris Domle'as ėmė interviu iš nuo teroristų pasprukusių moterų ir merginų.
„Kiekvieną kartą, kai moteris pabėga nuo teroristų, mes sužinome, kaip baisiai jie naudojosi jazidėmis“, - tvirtina jis.
Aktyvistas pasakoja, kad moterys, ypatingai tos, kurios atsiduria „Islamo valstybės“ tvirtovėse Sirijoje, teroristams keliantis iš vienos vietos į kitą būna iškeistos ar parduotos net tris keturis kartus. Kai kurios parduodamos už ginklus, kitos – vos už 10 dolerių ar net 10 cigarečių.
Kai kurie džihadistai pagrobtų moterų šeimoms netgi nusiunčia pavergtųjų nuotraukas – arba tam, kad iš jų pasityčiotų, arba tam, kad pareikalautų išpirkos.
Retais atvejais semi-autonomiškas Kurdistanas sumoka teroristams, kad moterys ir mergaitės būtų paleistos. Tačiau daugiausiai sučiuptos moterys ir jų galimybė išsilaisvinti priklauso nuo nedidelės, pogrindyje veikiančios aktyvistų grupelės ir prižiūrėtojų ar net teroristų žmonų gailesčio.
Štai Aveen pabėgo tik todėl, kad jos pagailo teroristo žmonai ir ji leido jazidei pabėgti pas kaimynus. Tada mergina dar pakeitė šešis namus „Islamo valstybės“ teritorijoje ir tik tuomet jai pavyko pasiekti laisvę.
Daugiau nei tūkstantis jazidžių jau pabėgo iš „Islamo valstybės“ gniaužtų, tačiau kova dėl jų grįžimo yra tik pradėta. Net laisvę atgavusios moterys kenčia nuo psichologinių traumų ir fizinių sužeidimų. Be to, konservatyvioje jazidžių kultūroje prievartą patyrę aukos būna stigmatizuojamos ne tik savo bendruomenės, bet kartais netgi ir šeimos. Ir dažnai nereaguojama net į religinių lyderių raginimus priimti nukentėjusias moteris.
