Anglijoje, 17 mylių į šiaurę nuo šalies didmiesčio Mančesterio įsikūręs nedidelis, vos 15 000 gyventojų turintis miestelis Todmorden. Dar neseniai niekuo nesiskyręs nuo kitų mažų Anglijos miestų, šiandien Todmorden ima garsėti visame pasaulyje. Ką gi tokio ypatingo čia randa į jį plūstantys turistai?
Vasarą ir ankstyvą rudenį vaikštant po miestelio centrą, akis patraukia netikėti, bet malonūs skirtumai nuo to, ką žmonės yra pratę matyti kitur. Todmordeno gatvėse, aikštėse bei parkuose auga ne dekoratyviniai augalai, bet vaismedžiai, uogų krūmai ir daržovės. Šalia liepų ir kaštonų čia atsiranda vis daugiau obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių, abrikosų medžių, o lysvėse, esančiose prie parduotuvių, sveikatos centrų ar net policijos pastato, auga morkos, pomidorai, ridikai bei kitos daržovės. Čia taip pat galima rasti juodųjų bei raudonųjų serbentų krūmų, braškių lysves bei daugybę jose augančių prieskoninių augalų.
Ne vienam, perskaičius šias eilutes, gali kilti klausimas - o kaip visi šie vaisiai, uogos ir daržovės išlieka nenuskinti, nenurauti ir kitaip nesunaikinti? Pasirodo, kad tai ir yra miestelio fenomenas - šias gėrybes sėja ir sodina visi, todėl ir jų vaisiais naudojasi visi. Kiekvienas gyventojas, jeigu jam norisi kokio nors vaisiaus, jį gali nusiskinti. O jeigu šeimininkei prie pietų stalo pritrūksta krapų ar morkos - jų nereikia ieškoti toli. Kaip teigia miestelio gyventojai, piktnaudžiavimo ar vandalizmo atvejų Todmorene nėra. Miestelėnai gerbia vienas kito darbą ir tokį originalų bendruomenės projektą.
„Propagandinis daržovių sodinimas"
Viskas prasidėjo 2008 m. pavasarį dviejų moterų iniciatyva. Organizacijos „Natūrali Anglija„ (Natural England) tarybos narė Pam Warhurst ir 10 anūkų močiutė Mary Clear ėmėsi iniciatyvos, kad įvairiose miesto vietose būtų pravestas „propagandinis daržovių sodinimas“. Savo idėją moterys paskleidė tarp pažįstamų ir sulaukė jų palaikymo.
Taip gimė projektas „Incredible Edible„ (“Nuostabus valgomas„). Pirmasis prie moterų prisijungė kitas miestelio gyventojas Nick Green, pasisiūlęs joms padėti sėjant daržoves. Pirmuoju objektu N. Green pasirinko apleistą sveikatos centrą, stovintį miestelio centre ir galintį pritraukti daugelio praeivių dėmesį. „Mes norėjome, kad visi matytų, ką mes darome ir imtų klausinėti. Taip mes galėjome išaiškinti savo idėją“, - pasakojo N. Green. Leidimo sodinti daržoves N. Green neprašė. Pasiėmė kastuvą, grėblį, kopūstų sodinukus ir rabarbarų sėklų. Taip miesto centre gimė pirmoji daržovių lysvė. Vėliau daržovės imtos sodinti senose padangose, valtyse ir meno dirbtuvėse pagamintose dekoratyvinėse lysvėse.
Pradžioje iniciatyvinės grupės nariai viską darė savo lėšomis. „Mes nenorėjome valdžios kabinetuose ieškoti lėšų savo projektui, - sakė N. Green. Ir esame nustebę, kiek daug galima padaryti minimaliomis lėšomis„. Iniciatorių pastangos ir asmeninės išlaidos netrukus buvo įvertintos. 2009 m. rudenį projektas „Incredible Edible“ fermerių kooperatyvų susivienijime buvo apdovanotas 1000 svarų sterlingų premija „Už labiausiai įkvepiantį bendruomenės projektą".
Ateityje miestas žada maistu apsirūpinti pats
Projektas „Incredible Edible" per keletą metų išaugo. Tai nebėra tik daržovių auginimo projektas. Miesto ir priemiesčių gyventojai galvoja ateityje apsirūpinti ir mėsos bei pieno produktais. Todmordene pravedamos daržovių auginimo pamokos, dėstomi gyvulininkystės pagrindai ir t.t. Tėvai į tokias pamokas atsiveda ir vaikus, kurie pamokų metu mokomi pešti plunksnas.
„Incredible Eadible„ projektas supažindina žmones su sveiku gyvenimo būdu bei maistu, stimuliuoja vietinę ekonomiką“, - pasakoja P. Warhurst. Jo dėka daržininkyste ėmė domėtis ir aplinkinių apylinkių gyventojai. Į šiemet pravestą seminarą pasisemti patirties atvyko apie 200 kitų miestų ir miestelių gyventojų.
Todmordene visur pamatysite reklamas, skatinančias gyventojus pirkti vietinius, o ne masinės gamybos produktus. Pam Warhurst džiaugiasi, kad jos idėją miesto gyventojai taip mielai priėmė. Jos nuomone, jeigu šis projektas ir toliau taip sparčiai vystysis kaip iki šiol, 2018 m. Todmorden bus pilnai apsirūpinęs savo gamybos maistu. Tuo labiau, kad ir miesto valdžia nusprendė padėti miestelėnams, vietinei mokyklai išskirdama pusę milijono svarų sterlingų, kad mokytojai ir mokiniai turėtų už ką įsirengti žuvies fermą.
A. Simanonytė
