Japonijos ir Rusijos santykiuose vėl visu aštrumu iškilo pietinių Kurilų salų arba, kaip juos vadina japonai, šiaurinių teritorijų klausimas. Japonijos užsienio reikalų ministras Seiji Maehara ketvirtadienį pareiškė, jog Rusija neturi jokių teisių į ginčytinas teritorijas.
Seiiji Maehara pridūrė, jog nesvarbu, ką Rusiją darytų – siųstų į salas šalies vadovus, ar stiprintų savo ginkluotąsias pajėgas, vis vien, pagal tarptautinę teisę, ji tas salas okupuoja.
Primename, jog šią savaitę Rusijos Prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė, jog Rusija dislokuos daugiau karių ir ginkluotės, siekdama apginti salas, kurias jis pavadino „neatskiriama Rusijos dalimi.“
Nėra abejonių, jog salų klausimas bus rimtai svarstomas Maskvoje, į kurią Seiji Maehara šią savaitę vyksta keurių dienų vizitui.
Tai viena, tai kita forma salų klausimas vis iškyla nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. 1956 metais Japonija ir TSRS pasirašė susitarimą, jog dvi mažesnės salos bus grąžintos Japonijai po taikos sutarties pasirašymo.
1993 metais buvo pasiektas dar vienas susitarimas, kuriame žadama spręsti salų statuso klausimą. Daug pažadų, bet jokių rezultatų, nebent pasiekimu laikysime labai sugriežtėjusią Rusijos politiką. Dabartiniai įvykiai yra aiškus ženklas, jog Rusija labiau užtikrintai jaučiasi Europoje bei Kaukaze ir rimtai nusprendė, jog atėjo laikas vėl įsitvirtinti Tolimuosiuose Rytuose.
Vyksta ne tik žodžių karas. Rusija žada imtis labai konkrečių priemonių. Žadama padidinti pietinių Kurilų salų gyventojų skaičių nuo 19 iki 30 tūkst. bei investuoti virš 600 mln. dolerių, siekiant pagerinti salų infrastruktūrą, gyvenamųjų namų kokybę bei rimtai pradėti vystyti pramonę.
Logiškai galvojant ir atmetus politines ambicijas, geri santykiai su Japonija Maskvai yra būtini. Tuo tarpu Maskva pasiūlė Tokijui bendradarbiauti vystant okupuotų salų ūkį. Tokijas nedvejodamas šį siūlymą atmetė.
Tačiau yra kitos geografinės vietovės bei kiti projektai, kuriuose japonų kapitalas aktyviai dalyvauja.
2010 metais prekyba tarp dviejų šalių sudarė beveik 29 mlrd. dolerių.Japonija importuoja apie 3 proc. šalyje naudojamos naftos bei daugiau nei 4 proc. suskystintų dujų iš Rusijos. Japonija taip pat aktyviai dalyvauja vystant Rusijos naftos ir dujų projektus.
2009 metais Rusija ir Japonija pasirašė sutartis dėl bendradarbiavimo atominės energetikos srityje. Tai yra, susitarimus branduolinio saugumo klausimais, susitarimą dėl bendradarbiavimo kuriant naujos kartos branduolinius reaktorius. Pasirašytas susitarimas dėl urano tiekimo Japonijai. Viskas atrodo normaliai, jei ne pietinių Kurilų klausimas.
Rusijos užsispyrimas kelių nedidelių salų klausimu yra aiškiai politinis, o ne ūkinis. Juk teritorijos Rusijai tikrai užtenka. Sibiras yra faktiškai beveik negyvenamas. Į jį skverbiasi kinai ir korėjiečiai. Būtent tai, o ne kelios nedidelės salos, turėtų kelti Maskvos susirūpinimą.
Valentinas Mitė
