„Vargu ar galime kalbėti apie ramybę, kai [prie Rusijos sienų] auga įtampa ir kuriamas stipriausias placdarmas kariniams veiksmams prieš mūsų šalį“, – žurnalistams Maskvoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Amerikiečių strateginiai bombonešiai B-1B šį mėnesį turėtų atskristi į Norvegijos Erlando oro pajėgų bazę dalyvauti bendrose pratybose su šalies karinėmis oro pajėgomis, saugančiomis NATO šiaurinį sparną.
M. Zacharova tvirtino, kad Norvegijos ir NATO bendradarbiavimas yra vienas iš virtinės panašių atvejų, ir atkreipė dėmesį į „nuolatinį amerikiečių, britų ir olandų“ jūrų pėstininkų buvimą šiaurės Norvegijoje.
Ji taip pat pažymėjo, kad netoli Trumsės šiaurės Norvegijoje baigiama kurti infrastruktūra JAV atominiams povandeniams laivams aptarnauti.
„Manome, kad tokia Oslo veikla kelia grėsmę regioniniam saugumui ir užbaigia Norvegijos tradiciją neleisti taikos metu šalies teritorijoje veikti užsienio karinėms bazėms“, – kalbėjo M. Zacharova.
Europos šiaurėje pastaraisiais metais karinis aktyvumas pasiekė beprecedentį nuo Šaltojo karo laikų mastą, smarkiai išaugus įtampai tarp Rusijos ir Vakarų.
2018-aisiais pirmą kartą nuo praėjusio amžiaus 9-o dešimtmečio į Norvegiją buvo pasiųstas JAV lėktuvnešis, o kitais metais antvandeniniai kovos laivai įplaukė į Rusijos išskirtinę ekonominę zoną Barenco jūroje.
Norvegijos kaimynė Švedija paskelbė smarkiai didinanti karines išlaidas, nors nepriklauso NATO.
Tuo metu Maskva pranešė steigsianti naujas bazes ir dislokavo karinių dalinių Arkties regione, kur tirpstant ledui atsiveria nauji keliai laivybai.
