Tuo metu JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio, ant kaktos išsipaišęs kryžių, Amerikos žiniasklaidai duoda interviu ir atkartoja Kremliaus propagandą: esą karas prieš Ukrainą yra karas Vakarų rankomis tarp JAV ir Rusijos.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Dar prieš mėnesį Prancūzijos gynybos ministerija pasidalino vaizdo įrašu apie šalies branduolinius pajėgumus. O štai šalies prezidentas Emmanuelis Macronas Rusijos grėsmės akivaizdoje siūlo Europą uždengti vadinamuoju branduoliniu skėčiu, pasinaudojant Prancūzijos turimu arsenalu.
„Nusprendžiau pradėti strateginius debatus dėl sąjungininkų Europos žemyne apsaugos su mūsų atgrasymo priemone. Kad ir kas nutiks, sprendimas visada buvo ir liks Prancūzijos prezidento rankose“, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas.
Rusų propagandistai skubiai sureagavo į E. Macrono pasiūlymą, vadindami jį grasinimu Rusijai. Kremliaus žodžiais prabilo ir Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Marcas Rubio. Pelenų trečiadienį ant kaktos išsipaišęs kryžių jis sakė, kad karas Ukrainoje yra Vakarų karas prieš Rusiją.
„Aišku nuo pradžios, kad Donaldas Trumpas tai mato, kaip konfliktą aklavietėje. Ir tai yra karas per trečiąsias šalis, tarp branduolinių galių – Amerikos, padedančių Ukrainai, ir Rusijos“, – sakė M. Rubio.
Kremlius netruko pasidžiaugti, kad aukšto rango Amerikos pareigūnas cituoja rusišką propagandą.
„Čia visiškai sutampa su pozicija, kurią ne kartą sakė mūsų prezidentas“, – kalbėjo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Į neeilinį Europos vadovų susitikimą Briuselyje atvykęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad E. Macronas pasiūlė atsiųsti savo pareigūną, kuris aiškiau nušviestų branduolinio atgrasymo planą.
„Labai svarbu, kad būtų aiškūs algoritmai kada sistema aktyvuojama, kokiu atveju, kokiems įvykiams atsitikus, kad neatsitiktų taip, kad sistema yra, bet tuo metu, kai reikia paspausti mygtuką, kažkas jo nepaspaudžia, o mes to mygtuko neturim“, – sakė prezidentas.
O štai Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kalba, kad reikia stiprinti rytinį Europos pasienį.
„Ne šiandien, ne rytoj, bet reikia pradėti galvoti apie europiečių ir NATO karių kontingento didinimą Rusijos ir Baltarusijos pasienyje“, – teigė Lenkijos premjeras.
Vengrija ir Slovakija Europos iniciatyvoms nepritars
Neeiliniame Europos vadovų susitikime lyderiai svarstė, kaip padidinti paramą Ukrainai, kai Jungtinės Valstijos stabdo pagalbą. Į susitikimą pakviestas Volodymyras Zelenskis dėkojo europiečiams už paramą pastarosiomis savaitėmis.
„Ukrainos žmonėms, kariams, civiliams, visoms mūsų šeimoms atsiuntėte stiprų signalą. Nuostabu, kad esame ne vieni. Jaučiame tai ir žinome tai. Labai ačiū už viską“, – dėkojo Ukrainos prezidentas.
Europos lyderiai taip pat svarstė, kaip surinkti 800 milijardų eurų Europos gynybos finansavimui. Tačiau Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas dar prieš susitikimą pareiškė, kad jis ir Slovakijos kolega Robertas Fico nepritars Europos iniciatyvoms, vietoje to ragino pradėti tiesiogines derybas su Rusija. Analitikai perspėja, kad prokremliškos valstybės neleis veikti greitai ir efektyviai, o to dabar Europai ir Ukrainai reikia labiausiai.
„Europa turi atsidurti situacijoje, kai gali veikti net jei Vengrija, Slovakija ar kita šalis prieštarauja sprendimams. Jei tai nebus padaryta su Europos Sąjungos mechanizmais, tai turi būti padaryta už bloko ribų“, – teigė Europos politinio centro vadovas Fabianas Zuleegas.
Europinę lyderystę ir vėl bandantis pademonstruoti E. Macronas vakar Eliziejaus laukuose priėmė V. Orbaną, tačiau po susitikimo vengras socialiniame tinkle rašė, kad derybos bus pratęstos Briuselyje.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
