Ministerija nurodė institucijoms imtis veiksmų „atsižvelgiant į (policijos) gautą informaciją apie galimą pasikėsinimą nužudyti ministrą pirmininką (...) ir ministro pirmininko pavaduotoją“, kuris taip pat eina ir gynybos ministro pareigas, socialiniame tinkle „X“ parašė vidaus reikalų ministerijos atstovė spaudai Karolina Galecka.
Ji teigė, kad vidaus reikalų ministras Marcin Kierwinskis ir Lenkijos žvalgybos tarnybas kuruojantis ministras Tomaszas Siemoniakas nurodė saugumo institucijoms imtis veiksmų.
Policijos, Valstybės apsaugos tarnybos, saugančios aukšto rango valdžios pareigūnus, ir Lenkijos vidaus žvalgybos agentūros atstovai turėjo susitikti 11 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku agentūros kovos su terorizmu centre Varšuvoje.
Lenkijos specialiųjų tarnybų veiklą koordinuojančio ministro atstovas spaudai Jacekas Dobrzynskis naujienų agentūrai PAP teigė negalintis pateikti išsamesnės informacijos apie praneštą grėsmę ir pridūrė, kad žiniasklaida bus informuota, jei pareigūnai nuspręs surengti spaudos konferenciją.
„Reikalas rimtas“
Pasak „TVP World“, vyriausybės atstovas Adamas Szlapka privačiam televizijos kanalui „Polsat News“ sakė, kad „reikalas rimtas“, ir pridūrė, jog D. Tuskas apie grėsmę buvo informuotas sekmadienį apie 7 val. ryto.
Pasak jo, ministras pirmininkas liko Varšuvoje ir toliau vykdo savo oficialias pareigas.
„Saugumo tarnybos, žinoma, tiria šį klausimą, o visa informacija, kurią šiuo metu galima atskleisti, bus pateikta iš karto po pasitarimo“, – pridūrė A. Szlapka.
Lenkijos specialiųjų tarnybų veiklą koordinuojančio ministro atstovas Jacekas Dobrzynskis valstybinei naujienų agentūrai PAP sakė negalintis pateikti daugiau informacijos apie praneštą grėsmę. Jis pridūrė, kad žiniasklaida bus informuota, jei pareigūnai nuspręs surengti spaudos konferenciją.
Hibridinių atakų grėsmė
Europoje kylant hibridinių atakų bangai, Europos Sąjungos (ES) šalys svarsto griežtesnius suvaržymus ir papildomas patikras Rusijos diplomatams, antradienį rašo portalas „Euronews“.
ES susiduriant su virtine bendram saugumui grėsmę keliančių hibridinių išpuolių, dėl kurių dalies tiesiogiai kaltinama Maskva, rusų diplomatų judėjimas ir veikla atsidūrė po didinamuoju stiklu.
„Euronews“ praneša, kad šis klausimas galėtų tapti kitu bloko sankcijų etapu.
Praėjusį mėnesį Vengrija išsiuntė 10 Rusijos diplomatų, apkaltintų „nepriimtinu“ elgesiu pagal 1961 metų Vienos konvenciją. Maskva atsakė tuo pačiu.
Susirūpinimą dar labiau padidino ir kiti nerimą keliantys incidentai, įskaitant įtariamą padegimą Estijos gynybos įmonėje bei nesprogusio drono radimą Leipcigo oro uoste Vokietijoje. Abu šie įvykiai siejami su Rusija.
Diskusijomis, kurios kol kas yra ankstyvojoje stadijoje, tęsiamas mechanizmas, kurį ES nustatė pernai, priėmusi 19-ąjį sankcijų paketą.
Pagal šią tvarką visame bloke dirbantys Rusijos diplomatai privalo pranešti apie ketinimą vykti į kitą valstybę narę ar kirsti ją tranzitu likus „ne vėliau kaip 24 valandoms“ iki numatyto atvykimo.
Tai taikoma visų rangų diplomatiniams ir konsuliniams darbuotojams, įskaitant ambasadorius, administracinį, techninį ar aptarnaujantį personalą bei jų šeimos narius.
Valstybės narės gali taikyti griežtesnę tvarką ir reikalauti, kad rusų diplomatai prašytų leidimo tranzitui. Jei leidimas nesuteikiamas, diplomatai keliauti negali. Vis dėlto ši procedūra yra neprivaloma, ir iki šiol ją įsidiegė tik dvi šalys.
„Kadangi sistema veikia tik nuo 2026-ųjų sausio, patirties turima nedaug“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.
Diskusijose Briuselyje teks rasti pusiausvyrą su Vienos konvencija, kuri kasdieniame darbe diplomatijos atstovams suteikia plačias teises bei apsaugą ir yra laikoma viena didžiausių tarptautinės teisės sėkmių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
