„Kursko“ žūtis: katastrofa, kurios pasaulis negali pamiršti

Povandeninio laivo „Kurskas“ avarija ir jame buvusių 118 žmonių žūtis 2000-ųjų rugpjūčio 12-ąją tapo pačia baisiausia ir mįslingiausia jūrų katastrofa šiuolaikinės Rusijos istorijoje. 2019-ųjų liepos mėnesį įvykusios kito rusų povandeninio laivo avarijos mįslingos aplinkybės primena prieš beveik du dešimtmečius įvykusią nelaimę.

Atominį povandeninį laivą K-141, pagal „Antejaus“ projektą, pradėjo gaminti dar SSRS laikais. 1993-iaisiais povandeninis laivas buvo pakrikštytas „Kursko“ vardu – atminti pergalę Kursko lanke prieš nacistinės Vokietijos pajėgas.

Tikras gigantas, kurio ilgis 154 metrai, o plotis – 18,2 metro, į Rusijos Šiaurės laivyno gretas pateko XX a. pabaigoje. „Kurskas“, ginkluotas šiuolaikinėmis torpedomis ir raketomis P-700 „Granit“, buvo labai grėsminga jėga, galinti be didelio vargo sunaikinti potencialaus priešo lėktuvnešius ar povandeninius laivus, rašoma „Ekspress Gazeta“.

Pirmasis jo išbandymas įvyko 1999-aisiais Viduržemio jūroje ir baigėsi sėkmingu mokomųjų taikinių sunaikinimu.

Tačiau jau antrasis jo „kovinis žygis“ baigėsi kraupia tragedija. 2000-ųjų rugpjūčio 12-ąją, 11 val. 28 min. vietos laiku, mokymų Barenco jūroje metu „Kurske“ užfiksuoti du galingi sprogimai, su laivu nutrūko ryšys.

Neaiški gelbėjimo operacija

Laivyno vadovybė dėl iki šiol neaiškių priežasčių laukė beveik iki vidurnakčio, kuomet ir buvo paskelbta avarinė situaciją. Kiti Šiaurės laivyno laivai, kurie taip pat buvo mokymuose, pradėjo radarais tirti nelaimės zoną. Rugpjūčio 13-osios dieną jiems pavyko aptikti povandeninį laivą „Kurskas“ jūros dugne, 108 metrų gylyje.

Pirmieji Šiaurės laivyno vadovybės veiksmai gelbėjant patį povandeninį laivą ir jo ekipažą daugeliui sukėlė šoką. Aukščiausi šalies vadai pasirodė esantys visiškai nepasirengę tokio pobūdžio katastrofai ir parodė baimę imtis asmeninės iniciatyvos.

Tik rugpjūčio 14-osios rytą gelbėjimo komandos gavo įsakymą nusileisti į jūros dugną ir išsiaiškinti, kas iš tiesų nutiko. Gelbėtojai išsiaiškino, kad „Kursko“ šone žioji didžiulė skylė ir savo eiga jis plaukti jau negali. Tačiau jame vis dar liko išgyvenusių jūreivių, kurie be atvangos stukseno gelbėtojams ir Morzės abėcėlės pagalba šaukėsi S.O.S.

REKLAMA

Apie susidariusią situaciją buvo skubiai praneša vyriausiajam Rusijos karinio laivyno vadui, admirolui Kurojedovui. Tačiau gelbėjimo darbai netikėtai nutraukiami – tariamai dėl prasidėjusios audros ir pernelyg stiprios povandeninės srovės. Vėliau jau paaiškėjo, kad tą dieną povandeninės srovės ir jūros bangavimo rodikliai praktiškai neviršijo normos.

Pavėlavusi pagalba

Informacija apie tragediją patenka į žiniasklaidą. JAV, Didžioji Britanija ir Norvegija nedelsiant pasiūlo savo pagalbą ir įrangą rengiant gelbėjimo operaciją. Tačiau šiuolaikiškiausių karinių technologijų prikimšto „superlaivo“ gelbėti kitiems rusų valdžia neleido – užsienio laivams buvo uždrausta artintis prie katastrofos zonos.

Tik rugpjūčio 16-osios 15 val. buvo atnaujinti nuskendusio laivo įgulos gelbėjimo darbai. Norvegų pagalbą vis tik teko priimti, tačiau dėl didžiulio nuotolio gelbėjimo laivas, savo denyje plukdęs gelbėjimo darbams skirtą povandeninį laivą LR-5 atvyksta į tragedijos vietą tik rugpjūčio 20-ąją.

Rugpjūčio 21-ąją norvegų gelbėtojams pavyksta atverti „Kursko“ liuką, tačiau į vidų leista patekti tik išskirtinai rusams. Jie patvirtina, kad viduje likusių gyvų žmonių nėra.

Kapitono žinutės

2001-ųjų spalį atominį povandeninį laivą K-141 „Kurskas“ pavyksta iškelti iš jūros dugno ir nutempti į Rosliakovskio laivų statyklą.

9-ajame laivo skyriuje buvo aptikti 24-ių jūreivių kūnai. Ant laivo kapitono-leitenanto Dmitrijaus Kolesnikovo kūno buvo aptikti keli lapeliai su užrašais, kuriuose dūstantis įkalintoje po vandeniu aplinkoje jūreivis išvardino savo kolegas ir surašė tragedijos priežastis.

Visuomenei buvo paviešintas tik vieno iš tų lapelių turinys: „Šansų nėra… Tikimės, kad bent kažkas perskaitys… Visiems linkėjimai, liūdėti neverta“.

Likę užrašai buvo įslaptinti.

Oficiali versija

Tyrimų komisijos išvada buvo itin paprasta ir vienareikšmiška – klaidingas mokomosios torpedos 65-76A („Kit“) paleidimas, kuris išprovokavo amunicijos denyje sprogimą. Tai yra, įprastas „rusiškas“ aplaidumas ir neprofesionalumas.

REKLAMA

Tačiau kodėl tuomet visi žuvę laivo įgulos nariai gavo valstybinius apdovanojimus, o laivo vadas, 1-ojo rango kapitonas Genadijus Liačinas, po mirties apdovanotas Rusijos herojaus vardu?

Šalies vadovybė paaiškino, kad jūreiviai apdovanojimus gavo už 1999-ųjų misiją, tačiau daugelis iš žuvusiųjų ekipažo narių joje net nedalyvavo.

Neprofesionalumas ar teroro išpuolis?

Viena iš neoficialiųjų versijų skelbia, kad į jūros paviršių išplaukęs „Kurskas“ buvo pamuštas torpedos, kurią paleido Rusijos pakrančių apsaugos sistemos, klaidingai nustačiusios, kad K-141 yra JAV povandeninis laivas, neteisėtai atsidūręs prie pat Rusijos krantų karinių mokymų metu.

Šią teoriją palaikančių šaltinių teigimu, nuskendęs povandeninis laivas dugne atsidūrė išskleistais įrenginiais, kurie iškeliami tik laivui plaukiant jūros paviršiumi. Povandeniniame laive buvo aptikti 115 žuvusiųjų jūreivių kūnai, tačiau likusių trijų ekipažo narių aptikti nepavyko iki šiol. Tai suteikė peno kalboms apie galimą teroro išpuolį, po kurio diversantai tariamai paliko skęstantį povandeninį laivą.

Šią versiją iš dalies patvirtino ir norvegų gelbėtojai, kurie paskelbė, kad „Kursko“ gelbėjimosi liukas buvo pažeistas – kažkas bandė per jį išsigauti į paviršių.

Susidūrimas su amerikiečių laivu

Viena pirmųjų K-141 tragedijos versijų buvo įvardintas susidūrimas su amerikiečių povandeniniu laivu. Neįvardinti šaltiniai tuomet tvirtino, kad „Kurskas“ kilo į vandens paviršių, kuomet juos „užkabino“ kitas laivas. Smūgis teko torpedų skyriui, kuriame buvo parengtą paleidimui torpeda.

Patyręs nuostolių amerikiečių povandeninis laivas tariamai sunkiai pasiekė savo karinę bazę. Atsivėrus ertmei „Kurskas“ 34 km/h greičiu rėžėsi į jūros dugną. Nuo smūgio aktyvavosi torpedos paleidimo sistema, raketa sprogo paties laivo viduje ir detonavo laive buvusią amuniciją.

Tyrimo komisija šią versiją pavadinimo neatitinkančia tikrovės. Tačiau konspiracijos teorijų šalininkai tikina, kad praėjus porai valandų po katastrofos Maskvoje slapta lankėsi CŽV direktorius. Tariamai netrukus po pokalbio su Rusijos prezidentu V. Putinu tuometinis jo kolegas JAV Billas Clintonas paskelbė „nurašantis Rusijos skolą“.

REKLAMA

Putino „anekdotas“

Visuomenei šoką sukėlė ir tuomet vos pareigas perėmusio Rusijos prezidento V. Putino reakcija į JAV žurnalisto Larry Kingo klausimą apie „Kursko“ avarijos aplinkybes praėjus vos kelioms savaitėms po tragedijos. 

Į žurnalisto klausimą, kas iš tiesų nutiko Barenco jūroje su povandeniniu laivu „Kurskas“, V. Putinas atsako, kad „jis nuskendo“ ir nusišypso. Po nejaukios pauzės prunkštimas pasigirsta ir studijoje. Nusijuokia ir pats L. Kingas, tačiau vėliau daugelis klausė, ar „didžiulę nacionalinę tragediją“ patyrusios šalies vadovas, kalbėdamas apie tokius dalykus, gali sau leisti taip juokauti.


Rašyti komentarą...
G
Gintas
2019-07-08 17:24:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nieko nepadarė per 30 metų??? Tai tu arba aklas arba bukas,greičiausiai abu variantai. Nuvažiuok ir palygink,prieš rašydamas
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų