Islandiją užklupusi finansinė krizė šią savaitę iš postų išvertė vyriausybę. Tačiau panašu, kad šis scenarijus gali pasikartoti ir kitose valstybėse. Žurnalas „Foreign Policy“ nusprendė pažvelgti, kurių pasaulio šalių artimiausiu metu gali laukti Islandijos likimas.
Didžioji Britanija
Ekonominė žala. Finansinė krizė Didžiojoje Britanijoje yra tokia aštri, kad sostinė Londonas tarptautinėje žiniasklaidoje jau spėjo užsidirbti ne itin malonią pravardę – Reikjavikas prie Temzės. Dabar šalyje jau keliamas klausimas, ne kada ekonomika įžengs į recesiją, o kada ji ims išgyventi depresiją. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad nuosmukis gali prilygti praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio depresijai. 2008 metų ketvirtajame ketvirtyje BVP smuko 1,5 proc., o Europos Sąjunga prognozuoja, kad ir 2009 metais bus užfiksuotas 2,8 proc. nuosmukis. Metų pabaigoje nedarbas, kaip prognozuojama, išaugs iki 8 proc., o 23 proc. suaugusių britų mano, kad jų įsiskolinimų lygis yra nebepakeliamas.
Nuosmukis Didžiojoje Britanijoje yra itin sunkus dar ir dėl to, kad šalis labiau nei dauguma kitų išsivysčiusių ekonomikų yra itin priklausoma nuo savo finansinio sektoriaus. Teigiama, kad Didžiosios Britanijos bankų užsienio įsiskolinimai siekia 4,4 trilijono dolerių. 2,1 trilijono dolerių ekonomikai tai yra itin sunki našta.
Politinės pasekmės. Ministras pirmininkas Gordonas Brownas pradžioje užsidirbo daug simpatijų, kai pirmasis tarptautinėje arenoje griebėsi lyderio kovoje su krize vaidmens. Tačiau nuosmukiui gilėjant rinkėjai ėmė nusigręžti nuo vyriausybės. Paskutiniosios apklausos rodo, kad 6 iš 10 britų mano, kad paskutinės ekonomikos gaivinimo priemonės yra pasmerktos žlugti. Konservatoriai apklausose šiuo metu jau 15 proc. lenkia valdančiuosius leiboristus.
Vyriausybė jau nacionalizavo didžiąją dalį finansinio sektoriaus, o investuotojai mano, kad netrukus gali prasidėti dar viena nacionalizavimo banga. Vyriausybės intervencija tapo tokia akivaizdi, kad ateinančiais metais maždaug pusę ekonomikos sudarys valstybės išlaidos. Tokie veiksmai uždirbo Didžiajai Britanijai dar vieną pravardę – Sovietinė Britanija.
Latvija
Ekonominė žala. Latvija iš visų sąraše pateikiamų valstybių bene labiausiai primena Islandiją – ir ne tik šaltu klimatu. Mažos, besivystančios valstybės aukštus ekonominio augimo rezultatus pastaruoju metu lėmė didelės investicijos iš visos Europos, didelė užsienio skola, augantis vartojimas ir minimalus taupymas. Po to, kai 2006 metais Latvijos ekonomika augo net 12,2 proc., dabar šios šalies ekonomika yra silpniausia tarp visų 27 ES valstybių. Europos Komisija prognozuoja, kad 2009 metais šalies BVP smuks 6,9 proc., o 2010 metais – dar 2,4 proc. Prognozuojama, kad kitąmet nedarbo lygis pasieks dviženklius skaičius. Tarptautinis valiutos fondas garantavo Latvijai 7,3 mlrd. dolerių paskolą, tačiau šalies ekonomikos dar laukia ilgas kelias, kad ji pagaliau atsigautų.
Griežtėjant finansinėms rinkoms ir sužlugus nekilnojamojo turto rinkai, Latvijos verslas yra priverstas sustoti, o vyriausybė verčiama iki minimumo mažinti savo išlaidas. Naujoje programoje numatoma 25 proc. mažinti valstybės biudžetą, 15 proc. sumažinti algas ir vykdyti atleidimus.
Politinės pasekmės. Finansinė krizė kelia pavojų ne tik Latvijos piliečių gerovei, tačiau ir pačiai demokratinei sistemai. Vyriausybės populiarumas šiuo metu siekia vos 10 proc. Per didžiausius protestus nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo šį mėnesį sostinėje Rygoje susirinko 10 tūkst. žmonių, kurie pasisakė prieš vyriausybės negebėjimą susitvarkyti su šalies ekonomika. Dalis demonstracijų baigėsi smurtu.
Vyriausybė inicijavo savo pačios žlugimą, kai pasiuntė saugumo pajėgas kovoti su tais, kurie skleidžia ekonominį pesimizmą. Kai universiteto dėstytojas išreiškė nuomonę, kad dėl krizės gali būti devalvuotas latas, jis buvo suimtas ir praleido kalėjime porą dienų.
Graikija
Ekonominė žala. Graikijos ekonomika, slegiama skolos, kurios vertė prilygsta 90 proc. šalies BVP, yra viena iš pažeidžiamiausių visoje ES. Euro įsivedimas kiek anksčiau paskatino Graikijos ekonominį bumą, tačiau dabar tai yra pirminė kliūtis atsikratant didelės skolos. Tipinis metodas, kuriuo šalys naudojasi sumažindamos skolos naštą, yra nacionalinės valiutos nuvertinimas taip sumažinant realią įsiskolinimų vertę. Tačiau, prisijungusi prie euro zonos, Graikija daugiau nebekontroliuoja savo monetarinės politikos. Kalbama, kad, surinkdama vis mažiau mokesčių ir verčiama finansuoti pagalbos ekonomikai programą, Graikija gali būti priversta atsisakyti narystės euro zonoje arba atsisakyti savo finansinių įsipareigojimų vykdymo.
Politinės pasekmės. Pasipiktinimas dėl policijos veiksmų, kai buvo nušautas paauglys, Graikijoje virto ilgalaikėmis riaušėmis. Per pirmąsias dienas jaunuoliai atakavo daugiau kaip 150 bankų. Prasta šalies ekonominė padėtis laikoma pagrindiniu neramumų katalizatoriumi. Graikijos bankai persitempė investuodami į Balkanus, o dėl to jiems prireikė vyriausybės pagalbos. Tiesa, pagalba buvo teikiama socialinių programų sąskaita. Faktas, kad turtingiems finansininkams valdžia išdalijo maišus pinigų ir dėl to apkarpė išlaidas socialinėms programoms, pasitikėjimo vyriausybe nepakėlė.
Ukraina
Ekonominė žala. Į eksportą orientuota šalies ekonomika ir itin nestabili politinė padėtis lėmė tai, kad šalis tapo viena iš labiausiai nuo krizės nukentėjusių valstybių. Plieno eksportas yra Ukrainos ekonomikos šerdis, o smunkanti tarptautinė paklausa lėmė tai, kad dauguma šios pramonės įmonių tiesiog turėjo sustabdyti darbą. Metalų, reikalingų plienui gaminti, produkcija gruodžio mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2007 metų mėnesiu, sumažėjo 43 proc. 2007 metų gruodį Ukraina buvo aštunta pagal dydį plieno gamintoja. Ukrainą nuo visiško ekonomikos žlugimo išgelbėjo tik spalio mėnesį suteikta 16,5 mlrd. dolerių TVF paskola. Tai – didžiausia paskola, suteikta Rytų Europos valstybei. Tačiau neseniai šalies vyriausybė patvirtino biudžetą, kurio deficitas siekia 3 proc. Taip pažeidžiami įsipareigojimai TVF, kuris reikalavo subalansuoto biudžeto. Toks Kijevo žingsnis gali lemti tai, kad bus atidėtas dalies paskolos išdavimas.
Politinės pasekmės. Ukrainos politikai, žlungant šalies ekonomikai, ir toliau vaidijasi tarpusavyje. Spalio pradžioje, siekdamas susilpninti savo varžovę Juliją Tymošenko, prezidentas Viktoras Juščenka paleido parlamentą ir paskelbė pirmalaikius rinkimus. J. Tymošenko atkirto, kad būtų neatsakinga tokiu ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu išlaidauti naujiems rinkimams ir užblokavo jų finansavimą. Gruodžio mėnesį daryta apklausa prodė, kad vos 26 proc. ukrainiečių tiki, kad dabartinė vyriausybė gali susidoroti su ekonomine krize. Jei politikų vaidai ir toliau kenks šalies ekonomikai, valdančiosios partijos už tai gali sumokėti per rinkimus.
