Rusija užvakar pareiškė ketinanti dar labiau išplėsti savo teritoriją – ji pranešė apie įžūlų planą prisijungti naftos turtingą Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos dydžio Šiaurės Ledinuotojo vandenyno dalį, rašo D. Britanijos dienraštis „The Guardian“.
Jau dabar ši šalis – didžiausia pasaulyje, ji nusidriekusi per 11 laiko juostų nuo Europos iki Tolimųjų Rytų. Tačiau užvakar Rusija pareiškė ketinanti dar labiau išplėsti savo teritoriją – ji pranešė apie įžūlų planą prisijungti milžinišką ledo sukaustytą 736 tūkstančių kvadratinių kilometrų Šiaurės Ledinuotojo vandenyno dalį, teigia „The Guardian“.
Rusų mokslininkų teigimu atsirado naujų Rusijai palankių įrodymų, kad jos povandeninis arktinis šelfas tiesiogiai siejasi su Šiaurės ašigaliu.
Sutinkamai su tarptautinės teisės normomis, Šiaurės ašigalis nepriklauso nė vienai valstybei. Penkios aplink jį esančios šalys – Rusija, JAV, Kanada, Norvegija ir Danija (per Grenlandijos teritoriją) – tegali naudotis savo ekonominėmis zonomis, kurių riba – 200 mylių nuo kranto.
Tačiau pirmadienį iš 6 savaites trukusios ekspedicijos atominiu ledlaužiu sugrįžo grupė rusų geologų, tyrinėjusių Lomonosovo kalnagūbrį. Šis povandeninis kalnagūbris nusidriekęs Rusijai priklausančioje rytinėje Šiaurės Ledinuotojo vandenyno dalyje.
Rusijos žiniasklaidos teigimu geologai parvežė „sensacingą žinią“ – jie nustatė, kad Lomonosovo kalnagūbris siejasi su Rusijos Federacijos teritorija. Tai sustiprina Rusijos pretenzijas į nafta ir dujomis turtingą trikampį, kurio teritorijoje mokslininkų manymu slypi 10 mlrd. tonų naftos ir dujų ištekliai.
Tokio atradimo proga Rusijos laikraštis „Komsomolskaja pravda“ paskelbė didelį Šiaurės ašigalio žemėlapį. Jame parodytas Rusijos teritorijos „prieaugis“, savo plotu prilygstantis Prancūzijai, Vokietijai ir Italijai kartu paėmus. Ši teritorija pažymėta Rusijos vėliava, rašo „The Guardian“.
Tačiau kai kurie mokslininkai suabejojo Rusijos pretenzijų į šią Arktikos dalį pagrįstumu.
Pasak jų, kad valstybė galėtų išplėsti jai priklausančią ekonominę zoną, ji privalo įrodyti, kad kontinentinio šelfo struktūra yra tapati jos teritorijos geologinei sandarai. Sutinkamai su dabartine Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, nė vienos valstybės šelfas negali tęstis iki Šiaurės ašigalio. Tarptautinė organizacija ISA (International Seabed Authority) zoną aplink Šiaurės ašigalį laiko priklausančia tarptautinei jurisdikcijai.
„Tiesą sakant, tai man atrodo šiek tiek keista, - „Guardian“ sakė Sankt Peterburgo Arkties ir Antarktidos mokslinio tyrimo instituto tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkas Sergejus Priamikovas. – Kanada gali pateikti lygiai tokias pat pretenzijas. Kanadiečiai gali pareikšti, kad Lomonosovo kalnagūbris – Kanados šelfo dalis, tai yra, Rusija turi priklausyti Kanadai, kaip ir visa Eurazija.“
Priamikovas papasakojo, kad šio krašto gamta – stulbinamo grožio. Klimatas ten gerokai sausesnis, šaltesnis ir ramesnis, nei Vakarų Arktyje. „Buvau ten daug kartų. Tai jūros gyvenimo oazė“, - teigia jis. Į klausimą, ar įmanoma ten pradėti naftos gavybą, jis atsakė teigiamai, rašo dienraštis.
Šelfas yra 200 metrų gylyje, ten bus lengva išgauti naftą ir dujas, ypač kai dėl globalinio atšilimo pradėjo tirpti ledynai, aiškina Priamikovas.
Rusijos gamtinių dujų atsargos – didžiausios pasaulyje. Ši šalis yra antra pagal dydį po Saudo Arabijos naftos eksportuoja, rašo „The Guardian“. Kremlius kupinas ryžto užtikrinti Rusijos viešpatavimą pasaulio energetikos rinkoje ir rasti naujų mineralinių išteklių.
Pirmą kartą Rusija pateikė paraišką Jungtinių Tautų išorinės šelfo sienos komisijai 2001 m. Tada ji siekė išplėsti savo jūros sieną už egzistuojančios 200 mylių zonos ribos. Ši paraiška buvo atmesta, rašo „The Guardian“.
Tačiau naujausi mokslininkų atradimai ko gero paskatins Rusiją iškelti naujus jais paremtus reikalavimus. Tai sukels Jungtinių Valstijų, kur jau 13 metų tęsiasi ginčai dėl Jungtinių Tautų tarptautinės jūrų teisės sutarties ratifikavimo, nerimą.
Jūrų teisės konvencija– pagrindinė ginčų dėl resursų eksploatavimo ir navigacijos tarptautiniuose vandenyse sprendimo priemonė. Ją ratifikavo Rusija ir dar 152 pasaulio šalys.
Tačiau JAV atsisakė pripažinti sutartį, pareiškusi, kad ji suteikia Jungtinių Tautų Organizacijai pernelyg didelius įgaliojimus. Jau pasigirdo nuomonių, kad jei JAV neratifikuos šios sutarties, tai Rusijos pretenzijos į energetinius Arkties turtus nesulauks pasipriešinimo, rašo „The Guardian“.
