„Mūsų šiandieniniai santykiai su Lenkija ne vien skatina norėti kažko geriau – jie yra blogi. Ir, ko gera, jie pasiekę patį žemiausią įmanomą lygį“, – televizijai „Pervyj kanal“ sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas.
„Lenkija, kalbėdama apie kažkokią grėsmę, kylančią iš Rytų – taigi, iš mūsų šalies – stengiasi toliau įtraukti į savo teritoriją NATO karinę infrastruktūrą, meilikauja Vašingtonui, mėgindama įtikinti Vašingtoną, jog [jai] būtinas vis didesnis palaikymas, – aiškino D. Peskovas. – Lenkija, nepaisydama, kaip ir visiems, iškilusių ekonominių sunkumų, drausminga moka savo įnašus NATO – taip pat Vašingtono reikalavimu.“
Jis pabrėžė, kad Lenkija atvirai pasisako prieš Rusiją ir Vokietiją turintį sujungti projekto „Nord Stream“ antrąjį dujotiekį ir šiuo atžvilgiu „mėgina mėgdžioti“ Vašingtono poziciją, „kuri yra ne kas kita, o nesąžiningos konkurencijos apraiška“.
„Iš tikrųjų susiduriame su absoliučiai konfrontacine Varšuvos nuostata. Dėl to apgailestaujame“, – kalbėjo D. Peskovas.
Beveik 10 mlrd. eurų kainuosiantis, 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje nuo Rusijos iki Vokietijos klojamas greta aštuonerius metus jau veikiančio tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“.
„Nord Stream 2“ projektas sulaukė kai kurių Europos Sąjungos narių, įskaitant Lenkijos ir Lietuvos, aktyvaus priešinimosi. Šios valstybės dujotiekį laiko ne ekonominiu, o politiniu projektu, suteiksiančiu Rusijai papildymų galimybių energijos išteklius naudoti kaip geopolitinį ginklą.
Be to, Varšuvos susirūpinimas dėl stiprėjančios Rusijos smarkiai padidėjo po 2014 metais Maskvos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos ir Kremliaus vaidmens separatistiniame konflikte Rytų Ukrainoje. JAV ir Europos Sąjunga dėl šių veiksmų yra paskelbusios Rusijai virtinę griežtų ekonominių sankcijų.
Kalbėdamas apie Rusijos ir Lenkijos santykius D. Peskovas pridūrė, kad jų bloga būklė „aiškiai prieštarauja mūsų abiejų šalių interesams, nes abiejų šalių žmonės būtų suinteresuoti, kad [padėtis] būtų priešinga“.
„Kai Europos Sąjunga įvedė suvaržymus... mūsų šalies atžvilgiu, prisiminkime lenkų ūkininkus, praradusius galimybę tiekti Rusijos rinkai savo obuolius, taip pat ūkininkus, tiekusius mums kitokią produkciją“, – sakė Kremliaus atstovas.
„Taigi, žmonės nori ko kita. Žmonės nenori priešiškumo tarpusavio santykiuose. Juolab kad Rusija tuo niekada neužsiimdavo“, – tvirtino D. Peskovas.
