„Jau prieš savaitgalį buvo tokių ženklų, kad Demokratų partijoje įvyko lūžis ir didžioji dauguma Demokratų partijos lyderių sutiko, kad Bidenui reikia pasitraukti. Ir kuo ilgiau truktų toks apsisprendimas, tuo didesnė žala būtų daroma Demokratų partijai“, – sekmadienį Eltai teigė T. Janeliūnas.
Anot TSPMI profesoriaus, šią savaitę pasirodžiusios naujausios gyventojų apklausos, rodančios J. Bideno reitingą vadinamosiose svyruojančiose valstijose, galėjo būti paskutiniu argumentu, nulėmusiu prezidento sprendimą.
„Trumpas, naudodamasis ta kelių savaičių banga, labai ryškiai gavo pranašumą kai kuriose svarbiausiose valstijose. Ir visai gali būti, kad tai buvo pačiam dabartiniam prezidentui galutinis patvirtinimas, kad reikia trauktis iš kampanijos“, – aiškino politologas.
Klausiamas, ar po šio sprendimo Respublikonų kandidato Donaldo Trumpo pergalė rinkimuose tampa nebeišvengiama, T. Janeliūnas pažymėjo, kad po J. Bideno pasitraukimo situacija „keičiasi radikaliai“.
„Iki šiol visos apklausos daugiau ar mažiau matavo tik vienintelę kovą – Bidenas ir Trumpas. Labai nedaug buvo (apklausų – ELTA) su alternatyvomis rinkėjams. (…) Manau, dabartinė situacija gali keistis labai reikšmingai. Nepriklausomai nuo to, ką Demokratai pateiks kaip naują kandidatą, reikės iš naujo persvarstyti, kokie yra Trumpo ir naujojo Demokratų kandidato šansai“, – dėstė T. Janeliūnas.
Kaip pranešta anksčiau, J. Bidenas išreiškė paramą dabartinei viceprezidentei Kamalai Harris. Anot TSPMI profesoriaus, dalis apklausų rodo, kad pastaroji svyruojančiose valstijose gali pasirodyti geriau nei J. Bidenas.
„Pats procesas – tiek kandidato nominacijos, tiek jau likusios kampanijos – demokratams bus labai sudėtingas. Žinoma, per faktiškai tris mėnesius padaryti visai kitokią kampaniją naujam kandidatui yra tikrai sudėtinga. Bet tai, turbūt, buvo vienintelis variantas, kurį Demokratai dar gali laikyti viltimi, kažkokia galimybe, kad dar įmanoma rinkimus laimėti“, – pažymėjo politologas.
Tiesa, pastebėjo jis, prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir kita kryptimi sukti rinkiminę kampaniją teks ir Respublikonams.
„Iki šiol Trumpas ir Respublikonai visą savo kampaniją buvo pastatę ant tokių labai konkrečių emocinių pranešimų, nukreiptų prieš Bideną, prieš jo amžių, prieš jo negebėjimą eiti pareigas. Ir dabar teks faktiškai iš naujo ieškoti silpnybių, kritikuojant naują kandidatą“, – pridūrė profesorius.
L. Kojala: J. Bideno principingas sakymas, kad sieks prezidento posto, silpo
Savo ruožtu Rytų Europos Studijų Centro (RESC) vadovas Linas Kojala pastebi, kad J. Bideno sprendimas – istorinis. Visgi, pažymėjo jis, to reikėjo tikėtis.
„Sprendimas yra istorinis, nes retai matome kandidatus, ypatingai būnant prezidento poste, kurie vis tik galiausiai pasitraukia iš kovos“, – sekmadienio vakarą Eltai sakė L. Kojala.
„Kita vertus, tai nėra netikėta, nes pastarosiomis dienomis ši naujiena jau brendo. Bideno stiprybė ir principingas sakymas visiems, kad tikrai sieks prezidento posto, po truputėlį silpo. Ir galėjome jausti, kad vyksta rimtas permąstymas, kuris veda tokio sprendimo link“, – pažymėjo jis.
L. Kojalai natūralus atrodo ir J. Bideno sprendimas paremti dabartinę viceprezidentę K. Harris tapti Demokratų kandidate į Baltuosius rūmus. Anot RESC direktoriaus, gali būti, jog taip siekiama nuraminti ir tam tikras įtampas partijos viduje.
„Sprendimas yra visiškai natūralus ir, ko gero, siekiantis sumažinti įtampas partijos viduje. Nes jeigu matytume atvirą kovą dėl nominacijos į prezidento postą, kiltų tikrai didelė rizika, kad partija skiltų ar kurį laiką negalėtų susivienyti. Tai, natūralu, tik stiprintų Trumpo pozicijas“, – dėstė L. Kojala.
„Dabar Bidenas, išreikšdamas Kamalai paramą, tikisi, kad partija susivienys, kad kovos partijos viduje nebus ir kad galės prasidėti rinkiminė kampanija, nukreipta būtent prieš Donaldą Trumpą“, – aiškino jis, pažymėdamas, kad nugalėti D. Trumpą „galimybių tikrai yra“.
„Šalis yra stipriai susiskaldžiusi, Trumpas turi savo stiprų elektoratą, tačiau turi daug žmonių, kurie balsuos už bet ką, tik ne už Trumpą. Šiuo atveju, Demokratai, keisdami kandidatai, gali įpūsti tam tikros energijos“, – apibendrino RESC politologas.
ELTA primena, kad J. Bidenas apie sprendimą trauktis iš 2024 m. JAV prezidento rinkimų kampanijos paskelbė sekmadienį. Susirūpinimas dėl prezidento galimybės siekti antrosios kadencijos kilo po jo pasirodymo TV debatuose su Donaldu Trumpu birželį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
- ir gėda ir bėda.
Analogiškai, tas pats ir LR,- jau 33 metai su kolaborantu dinastijos IVALDOVINIMU...
