Lisabonos sutartis suteikia Europos Sąjungai (ES) naujų įrankių kovojant su klimato kaita, tačiau Briuselis turės apsispręsti, kaip naudotis nauja užsienio reikalų valstybės tarnyba, kad būtų išvengta dar vieno fiasko visuotinėje aplinkosaugos vadovybėje, koks įvyko Kopenhagoje.
Valdyti pagal pavyzdį jau nebepakanka. Kopenhagos klimato konferencijos žlugimas ir nesugebėjimas tarpininkauti sudarant visuotinę klimato sutartį leidžia kvestionuoti ES veikimo per Jungtines Tautas strategiją. Po Kopenhagos ėjusios derybos dėl klimato tapo ypatingu iššūkiu Europai. Kad valdytų klimato pasaulį, Europai trūksta Kinijos ir Jungtinių Valstijų veto galios, todėl ji turėtų stengtis supažindinti nestabilų daugiapolį pasaulį su ES efektyvaus daugiašališkumo vizija. Nors Jungtinių Tautų procesas tinkamai nefunkcionuoja, tokios neformalios grupės kaip G-20 iškyla ir panašiai mąstančios šalys gali derėtis ne tik sukurtose struktūrose, taigi bus poreikis patobulinti egzistuojančią ES „žaliąją“ diplomatiją. Dėl Europos išorės veiksmų tarnybos, naujo ES užsienio politikos organo, atsiranda unikali galimybė padidinti analitinius pajėgumus ir sukurti teisingus klimato pokyčio kontrolės instrumentus bei institucijas.
2009 metų Kopenhagos viršūnių susitikime dėl klimato Europos Sąjunga atsidūrė aukščiausio lygio derybų nuošalyje, tarsi iškirpta iš politinių susitarimų tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos vadovaujamų kylančių ekonomikų. Dėl šios dvigubos įtakos Komisijai ir Tarybai kartu su ambicingais nacionaliniais vadovais bei atitinkamu vidiniu sprendimų priėmimo procesu per derybas europiečiai buvo nušalinti. Europos Sąjungos padėtis palyginti su Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Pietų Afrikos grupe bei Jungtinėmis Valstijomis tikrai ne pati geriausia. Jos strategija siūlyti sumažinti emisijas į aplinką ir finansines iniciatyvas pasirodė nepakankama. ES nepatogumai klimato pokyčiu nesibaigia, tai nėra tik aplinkos problema. Ekonomikos augimas, energetinis saugumas ir aplinkosaugos reikalai yra tarpusavyje susijusios problemos. Sprendimai, susiję su klimato įtaka, veikia visuotines valdymo struktūras, jie padeda apibrėžti santykius su ES strateginiais partneriais, pvz., Jungtinėmis Valstijomis, Rusija, Kinija ir Indija. Jeigu ES siekia tapti svarbiu pasaulinio lygio veikėju, jai reikia rūpintis šiuo strateginiu lygmeniu. 2008 metų Europos saugumo strategijoje energetinis saugumas, klimato pokytis ir jų valdymo struktūros buvo apibrėžtos kaip prioritetinės veiksmų sritys. Klimato pokytis įvardijamas kaip grėsmės koeficientas. Klimato pokyčio ir tarptautinio saugumo aspektai yra platesnės ES darbotvarkės dalis, turint galvoje energetinį saugumą ir bendrąją užsienio ir saugumo politiką. Taigi klimato pokytis jau yra ne vien aplinkosaugos ministrų rankose, tai bendresnės klimato diplomatijos reikalas.
Pagal „Spiegel Online International“ informaciją
