Šiomis diskusijomis prasidės intensyvios diplomatijos savaitė. Jos metu Rusijos atstovai taip pat susitiks su NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnais.
Rusija praėjusių metų pabaigoje sutelkė dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienos ir pareikalavo garantijų, kad NATO nebesiplės į rytus ir nebesteigs karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose.
JAV, kurioms atstovaus valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman, sutiko su derybomis, nors aiškiai pasakė, kad daugelis Maskvos pasiūlymų yra nediskutuotini. Tuo pačiu JAV siekia patikinti sąjungininkes Europoje, kad jos nebus nušalintos nuo sprendimų.
Iš pradžių ketinta derybas Ženevoje pradėti pirmadienį, bet dabar planuojama, kad sekmadienį vakare įvyks W. Sherman ir Rusijos užsienio reikalų viceministro Sergejaus Riabkovo darbo vakarienė, sakė JAV Valstybės departamento atstovas.
Valstybės sekretorius Antony Blinkenas, sakęs, kad Maskva keldama reikalavimus mėgina „pūsti miglą“ pasauliui, tvirtino, kad derybos su Rusija nebus sėkmingos, jeigu „Ukrainai į galvą bus įremtas ginklas“.
„Esame pasiruošę galingai atsakyti į tolesnę Rusijos agresiją. Tačiau diplomatinis sprendinys tebėra įmanomas ir priimtinesnis, jeigu Rusija jį pasirinks“, – penktadienį sakė A. Blinkenas.
Birželį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ženevoje susitiko su JAV vadovu Joe Bidenu ir sutarė dėl reguliarių W. Sherman ir S. Riabkovo derybų stabilumo klausimais.
Sunkios pasekmės
Per du telefoninius pokalbius su V. Putinu J. Bidenas įspėjo dėl sunkių pasekmių, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą.
Tarp svarstomų priemonių yra sankcijos V. Putino aplinkos žmonėms, prieštaringai vertinamo Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ į Vokietiją sustabdymas ir – drastiškiausio scenarijaus atveju – Rusijos ryšių su pasauline bankininkystės sistema nutraukimas.
Vienas JAV pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, įspėjo, kad Rusijos invazijos atveju Vašingtonas taip pat nusiųstų daugiau karių į rytines NATO nares, įskaitant Lenkiją ir Baltijos valstybes.
Europiečiams demonstruojant solidarumą, Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis apsilankė Ukrainoje, nors kai kurios Bendrijos narės tikriausiai nenorėtų imtis griežčiausių priemonių.
„Kad ir koks būtų sprendinys, Europa turi būti įtraukta“, – penktadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Rusija tvirtina, jog po Šaltojo karo buvo apgauta, NATO priėmus daugumą buvusio Varšuvos pakto narių ir tris sovietų valdytas Baltijos valstybes.
Rusija nuo 2014 metų, kai revoliucija Ukrainoje nuvertė prorusišką vyriausybę, daro didžiulį spaudimą šiai savo kaimynei. Tais pačiais metais Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje, kur per konfliktą jau žuvo per 13 tūkst. žmonių.
Rusija, šiuo metu taip pat remianti Minsko režimą ir padedanti Kazachstanui malšinti prieš savaitę ten įsiplieskusius protestus, tvirtina norinti konkrečios pažangos derybose su Vašingtonu.
Tačiau S. Riabkovas sekmadienį Rusijos naujienų agentūroms sakė, kad Maskva nedarys jokių nuolaidų per derybas su JAV dėl Ukrainos ir saugumo Europoje, be to, yra nusivylusi ligšioliniais amerikiečių signalais, todėl optimizmo dėl būsimų derybų nejaučia.
V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas po Rusijos prezidento telefoninio pokalbio su J. Bidenu įspėjo, kad JAV padarytų „milžinišką klaidą“, jei įvykdytų grasinimus Ukrainos užpuolimo atveju įvesti naujų ekonominių sankcijų.
